Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2012 m. gruodžio 15 d. apie 13.40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, tai yra viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė ir įžeidinėjo nepilnametę nukentėjusiąją V. G., gimusią (duomenys neskelbtini), be to, delnu trenkė nukentėjusiajai į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai V. G. ir aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. gruodžio 15 dieną, šeštadienį, padėjo L. P. Eidamas iš namų, prie parduotuvės sutiko nukentėjusiąją, su kurios šeima nuolat vyksta konfliktai, jis neišlaikė, iškeikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, po to delnu, daugiau pirštais, nesmarkiai sudavė jai į veidą. Pripažino, kad taip ne tik sukėlė skausmą nukentėjusiajai, tačiau ir pažeidė viešąją tvarką. Gailisi nusikaltęs. Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė.

Nepilnametė nukentėjusioji V. G. parodė, kad tą dieną su šeima važiavo į Joniškį apsipirkti, tačiau užmiršo „kučiukų“ ir kisieliaus, todėl mama ją ir seserį „išsiuntė“ į parduotuvę. Ji kartu vedėsi ir šunį. Sesuo užėjo į parduotuvę, o ji su šunimi liko lauke. Tuo metu buvo apie 14 val. Pamatė, kad link jos ateina A. B. Jos šuo pradėjo loti, bet ji šunį sudrausmino. Kai A. B. nuo jos buvo apie 10 m. atstumu, jis pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji prašė nuo jos atstoti, tada A. B. dešine ranka trenkė jai į kairį skruostą. Jai skaudėjo. Ji matė, kad tuo metu iš parduotuvės išėjo jos sesuo. A. B. buvo užsimojęs dar kartą trenkti, tačiau, matyt, pamatęs, kad jos sesuo išėjo iš parduotuvės, nieko nebedarė ir nuėjo. Pripažino, kad ji taip pat netylėjo, A. B. išvadino necenzūriniais žodžiais. Grįžusi namo pranešė policijai. Policininkai atvyko gal už valandos. Jie matė jos skruostą, jis buvo raudonas. Tai nebuvo pirmas konfliktas su kaltinamuoju. Kaltinamasis pastoviai prie jos kabinėjasi, ją „kolioja“, vadina necenzūriniais žodžiais kitų vaikų akivaizdoje. Anksčiau tarp jų šeimų būdavo konfliktai, jos tėvai konfliktuodavo su A. B. ir jo sugyventine.

Nepilnametė liudytoja D. G. parodė taip pat, kaip nukentėjusioji V. G., patvirtindama, kad ji matė, jog. A. B. trenkė delnu vieną kartą jos seseriai Viktorijai į kairį skruostą, po to norėjo dar kartą trenkti, tačiau, pamatęs ją, nebetrenkė.

Liudytojas L. P. parodė, kad tą dieną, šeštadienį, buvo labai blogas oras, kaltinamasis su žmona paprašė, kad jis parvežtų jų sūnų iš R. kaimo. Tai buvo ryte. Jis su kaltinamojo žmona D. išvažiavo į R. kaimą ir grįžo apie 11.30 val. Visą tą laiką A. B. pas jį dirbo prie grūdų valymo.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2012 m. gruodžio 15 d. buvo labai prastas oras. Iš vakaro sūnus išvažiavo dviračiu pasisvečiuoti į R. kaimą. Kadangi buvo prastas oras paprašė L. P., kad jis parvežtų sūnų. Ji apie 10 val. kartu su A. P. išvažiavo ir apie 12 val. grįžo, o jos sugyventinis A. B. pasiliko dirbti prie A. P. grūdų.

Nepilnametės nukentėjusiosios V. G. atstovas pagal įstatymą A. G., teisme apklaustas liudytoju, parodė, kad praeitų metų gruodžio mėnesį, dienos nepamena, dukros grįžo iš parduotuvės ir V. pasakė, kad kaltinamasis prie parduotuvės jai pastojo kelią ir trenkė ranka į veidą. Matė, kad jos kairysis skruostas paraudęs. Pati V. paskambino ir iškvietė policiją. Su kaltinamuoju santykiai yra prasti, su yra konfliktavę.

Liudytojas Darius Špejeras parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS operatyvaus valdymo skyriaus specialistu ir buvo išvykęs į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios telefoninį pranešimą. Kiek pamena, nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis prie parduotuvės jai trenkė vieną kartą delnu į veidą. Ar buvo kokių nors sumušimo žymių nukentėjusiosios veide nepamena. Nukentėjusiosios paaiškinimas buvo įtikinamas.

Iš 2012-12-15 nepilnametės nukentėjusiosios V. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną 15.30 val. į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi V. G. pranešdama, kad apie 13.40 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, G. kaime, prie parduotuvės, A. B. ją „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą trenkė ranka jai į veidą (3 b.l.).

Iš 2012-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – vietovę prie parduotuvės, esančios Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (4-6 b.l.).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 75-1-00533-12 esančių dokumentų matyti, kad 2012-10-15 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl nukentėjusiosios V. G. pranešimo, kad 2012-10-14 apie 11.15 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, G. kaime, A. B., sugriebė jai už smakro, taip sukeldamas fizinį skausmą. 2012-11-08 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. B. kaltę. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

Iš 2013-04-19 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, kad kaltinamasis A. B. apsiprašė nepilnametės nukentėjusiosios V. G. ir su ja bei jos atstovu pagal įstatymą A. G. susitaikė, prašymą pasirašę asmenys prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamasis A. B. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, tai yra viešoje vietoje, dienos metu, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė ir įžeidinėjo nepilnametę nukentėjusiąją V. G., gimusią (duomenys neskelbtini), be to, delnu trenkė jai į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajai V. G. ir aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais kaltinamojo A. B. veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju.

Teisme buvo gautas kaltinamojo A. B., nepilnametės nukentėjusiosios V. G. ir jos atstovo pagal įstatymą A. G. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. B. apsiprašė nepilnametės nukentėjusiosios V. G. ir su ja bei jos atstovu pagal įstatymą A. G. susitaikė. Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai bei jos atstovui pagal įstatymą susitaikius, o prokurorė prašė skirti kaltinamajam bausmę, kadangi kaltinamasis tik teisme verčiamas surinktų įrodymų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl nėra įstatyme numatytų sąlygų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaip teisingai baigiamojoje kalboje nurodė prokurorė, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-269/2008 ir kitos). Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu A. B. neigė savo kaltę (16, 18-21 b.l.), jis nepripažino savo kaltės ir 2013 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio metu, tačiau 2013 m. balandžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai visiškai pripažino savo kaltę ir nurodė, kaip įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Ar kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino tik verčiamas kitų įrodymų ir kokia šio prisipažinimo vertė įrodinėjant kaltinamojo kaltę? Iš esmės kaltinamojo A. B. kaltė buvo grindžiama nepilnametės nukentėjusiosios V. G. ir jos nepilnametės sesers D. G., kuri buvo apklausta liudytoja, parodymais. Daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo kaltę, byloje nesurinkta. Nustatyta, kad kaltinamojo A. B. ir seserų G. šeimos nesutarė, liudytoja D. G. yra mažametė (gimusi (duomenys neskelbtini)), todėl neatsako už melagingų parodymų davimą, be to, byloje yra duomenų, kad ji yra linkusi meluoti (Ž. vidurinės mokyklos charakteristika), todėl akivaizdu, kad teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir nepilnametės liudytojos D. G. parodymus, būtų susidūręs su didele problema nustatant jų patikimumo laispnį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek apklausiant A. B. ikiteisminio tyrimo metu (beje, praėjus net mėnesiui laiko po įvykio), tiek jam duodant parodymus teisme, situacija įrodymų prasme nebuvo pasikeitusi – jo kaltę, kaip jau buvo minėta, iš esmės patvirtino tik nukentėjusiosios ir nepilnametės liudytojos D. G. parodymai, todėl kalbėti apie tai, kad kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino tik verčiamas kitų įrodymų, jokių būdu negalima. Be to, be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo įrodymų tyrimas 2013 m. balandžio 19 d. teisiamajame posėdyje nebūtų pasibaigęs, nes nebuvo gauti svarbūs duomenys iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamojo A. B. parodymai iš esmės padėjo atskleisti jo įvykdytą nusikalstamą veiką, jie duoti buvo savanoriškai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis A. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 38 str. 1 d. 1 p.). Ši aplinkybė, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. B. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei, kaip jau buvo minėta, iš esmės padėjo išaiškinti jo įvykdytą veiką, pripažintina ir jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, nukentėjusioji ir jos atstovas pagal įstatymą ieškinio nepareiškė, todėl, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. B. apsiprašė nepilnametės nukentėjusiosios V. G. ir su ja bei jos atstovu pagal įstatymą A. G. susitaikė, prašymą pasirašę asmenys prašė baudžiamąją bylą nutraukti ir A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, darytina išvada, kad nukentėjusioji ir jos atstovas neturi jokių pretenzijų kaltinamajam, todėl darytina išvada, kad egzistuoja ir Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodytos sąlygos.

Kaltinamasis A. B. yra neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (23 b.l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (26-29 b.l. ), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Ž. seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (31 b.l.), gyvena su sugyventine ir augina du nepilnamečius vaikus (32 b.l.), yra registruotas darbo biržoje (34 b.l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir jos tėvo, taip atkurdamas taiką tarp jo ir nukentėjusiosios šeimų, ilgą laiką tarpusavyje konfliktavusių, todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.).

Esant visoms Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms bei nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, atsižvelgus ir į nepilnametės nukentėjusiosios V. G. bei jos atstovo pagal įstatymą A. G., prašiusių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, poziciją, kaltinamasis A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nepilnamete nukentėjusiąja V. G. ir jos atstovu pagal įstatymą A. G., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

A. B. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti A. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsnio 1 dalimi, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti A. B., kad jam per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.