Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, vienasmeniškai rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo sodininkų bendrijos „Avietynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Avietynas“ ieškinį atsakovui Z. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas sodininkų bendrija „Avietynas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Z. S. 1500 Lt (434,43 EUR) skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. SB „Avietynas“ visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą infrastruktūros pagerinimui ir plėtrai užtikrinti, įrengti pagrindinę Pilaitės sodų gatvę su asfalto danga ir apšvietimu ir šiam tikslui pasiekti įvesti vienkartinį 1500 Lt tikslinį mokestį sklypų savininkams, mokėtiną iki 2014 m. balandžio 30 d. Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą neginčijo minėto sprendimo. Visi bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie minėtus visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Atsakovas tiek kaip bendrijos narys, tiek kaip bendros dalinės nuosavybės turėtojas turi pareigą sumokėti vienkartinį 1500 Lt tikslinį mokestį, tačiau jos nevykdo.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Z. S. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo įsitikinimu, jam nekyla pareiga mokėti vienkartinį 1500 Lt mokestį skirtą bendrijos infrastruktūrai, kadangi atsakovas savo sklypą dirba ir prižiūri tik sezono metu. Tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 9 d. Visuotiniame susirinkime priimtas sprendimas dėl lėšų rinkimo 4.2 p. minėtą mokestį numato sklypų savininkams – sodo gyventojams. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokole sprendimo šiuo klausimu tekstas nesutampa su 2014 m. kovo 8 d. protokole cituojamu tekstu, kuriuo patikslinta 2011 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokolo 4.2 p., todėl nėra aišku koks iš tiesų priimtas sprendimas. 2014 m. kovo 8 d. visuotinio susirinkimo sprendimo negalima laikyti ankstesnio sprendimo patikslinimu, kadangi jis iš esmės pakeitė priimto sprendimo esmę, be to jis priimtas pažeidžiant balsavimo procedūras. Nesutiko su argumentais, kad atsakovas yra bendrijos iniciatyva patiesto kelio ir įrengto gatvių apšvietimo bendraturtis, kadangi Pilaitės sodų gatvę valdo ir tvarko savivaldybė ir šis turtas nepriklauso bendrijos nariams. Atsakovo nuomone, nėra jokio viešo intereso ir būtinybės darbams, dėl kurių renkamos lėšos atlikti ir tokius darbus finansuoti privalo tik dėl to sutikimą davę asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. ieškovo sodininkų bendrijos „Avietynas“ ieškinį atsakovui Z. S. atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 200 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad sodininkų bendrijos „Avietynas“ 2014 m. kovo 8 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi už jį nebalsavo daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, kaip to reikalauja bendrijos įstatų 42 p., todėl sprendimas dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo formuluotės pakeitimo negali būti laikomas priimtu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepriimtas sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių jo turinio subjektams, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas sodininkų bendrija „Avietynas“ prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas bei priimtas išeinant už pareikšto ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pripažino jį neteisėtu ir negaliojančiu grubiai pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. Visi atsakovo kelti klausimai susiję su 2014 m. kovo 8 d. visuotinio susirinkimo nutarimo teisėtumu neturi įtakos atsakovo pareigai mokėti infrastruktūros mokestį. Atsakovas nereiškė priešinio reikalavimo dėl ginčo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, todėl 2014 m. kovo 8 d. nutarimo teisėtumas negalėjo būti kvestionuojamas ir juo labiau paneigtas šioje byloje. Atsakovo kaip bendraturčio teisių suvaržymas, pasireiškiantis jo įpareigojimu prisidėti prie infrastruktūros objektų sukūrimo yra pagrįstas CK 4.76 str., šiuo atveju sukurta gatvių ir apšvietimo infrastruktūra atitinka mėgėjų sodininkystės tikslus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. S. su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nereiškė priešieškinio siekdamas nuginčyti ieškovės priimtą sprendimą savaime nereiškia, kad neturi būti patikrintas tokio sprendimo pagrįstumas, teisėtumas ir privalomumas atsakovui. Atsakovo nuomone, sprendimas yra neteisėtas ir nesukelia jam teisinių pasekmių, kadangi už jį nebalsavo daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Be to, prieš tokį sprendimą balsavo 46 bendrijos nariai, t.y. beveik pusė susirinkime dalyvavusių asmenų, todėl nesurinkus reikiamos daugumos sprendimas nebuvo priimtas. Taigi, atsakovui ginčijant priimto sprendimo teisėtumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę ar sprendimas priimtas įstatų nustatyta tvarka. Atsakovas neprivalo priešieškiniu ginčyti susirinkimo sprendimo ir prašyti jį pripažinti negaliojančiu, kadangi nesurinkęs reikiamos balsų daugumos sprendimas savaime negalioja. Nepagrįstas argumentas, kad teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi nagrinėjimo ribos nustatomos atsižvelgiant į ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą bei atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad sprendimas dėl mokesčio nebuvo priimtas. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nuspręsta ieškinį atmesti, daugiau jokio sprendimo dėl nepareikštų reikalavimų nėra priimta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo kaip sodininkų bendrijos „Avietynas“ nario pareigos mokėti bendrijos nustatytą vienkartinį 1500 Lt tikslinį mokestį sklypų savininkams bendrijos infrastruktūrai gerinti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė CPK 265 str. 2 d. išėjo už ieškinio ribų ir sprendime pasisakė ir išsprendė reikalavimą kuris nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą, byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12, 13, 17 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovas SB „Avietynas“ ieškiniu prašė priteisti skolą iš atsakovo Z. S. šiam nevykdant pareigos sumokėti bendrijos narių 2011 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo įvesto vienkartinio 1500 Lt infrastruktūros mokesčio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog SB „Avietynas“ neturi reikalavimo teisių į atsakovą, kadangi 2014 m. kovo 8 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kurio 6 klausimu nuspręsta patikslinti 2011 m. rugpjūčio 9 d. susirinkimo protokolo formuluotę dėl 1500 Lt vienkartinio tikslinio infrastruktūros mokesčio, vadovaujantis bendrijos įstatų 42 p. negali būti laikomas teisėtu, nes už jį nebalsavo daugiau kaip ½ susirinkime dalyvavusių bendrijos narių.Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas tikslingai juridinių asmenų valdymo organų priimamų sprendimų ginčijimo pagrindus atskyrė nuo sandorių negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Minėtos nuostatos suponuoja išvadą, jog juridinių asmenų valdymo organų priimami sprendimai, teismo tvarka gali būti pripažįstami negaliojančiais tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys dėl to pareiškia ieškinį. Byloje teismo taip pat nebuvo konstatuota sprendimo prieštaravimų imperatyvioms įstatymų nuostatoms.Nagrinėjamu atveju atsakovas savarankiško reikalavimo dėl ginčo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nepareiškė, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas neturinčiu galios 2014 m. kovo 8 d. SB bendrijos „Avietynas“ sprendimą peržengė ieškinio dėl skolos priteisimo ribas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014 m. kovo 8 d. vykusio susirinkimo metu priimtu sprendimu dėl vienkartinio infrastruktūros mokesčio rinkimo iš visų Bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų, skaičiuojant mokestį nuo sklypo, iš esmės buvo pakeistas ne sprendimas dėl vienkartinio mokesčio apskritai, o tik mokesčio paskirstymo tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prievolę Bendrijos nariams mokėti infrastruktūros mokestį sukelia ne tik 2014 m. kovo 8 d. sprendimas, tačiau ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas įrengti pagrindinę Pilaitės Sodų gatvę su asfalto danga ir apšvietimu bei įvesti vienkartinį 1500 Lt tikslinį mokestį sklypų savininkams (4.1, 4,2 darbotvarkės klausimai, b.l. 27).Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės.

Dėl atsakovo kaip sodų bendrijos nario pareigos mokėti bendrijos nustatytą mokestį

Apelianto įsitikinimu, atsakovui esant bendrijos nariu, CK 4.76 str. pagrindu jam kyla pareiga sumokėti SB „Avietynas“ 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2014 m. kovo 8 d. visuotinio susirinkimo sprendimu nustatytą vienkartinį infrastruktūros mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.Pažymėtina, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Minėta, kad SBĮ 7 str. 1 d. išvardytas turtas, priklausantis visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne šiuo atveju yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Šiame kontekste atmestini atsakovo argumentai, jog atsakovas neturi pareigos mokėti mokesčio, kadangi ieškovas neįrodė, jog Pilaitės Sodų gatvė su asfalto danga yra objektyviai egzistuojantis turtas, kuris priklauso bendrijos nariams.Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. visuotinis Bendrijos narių susirinkimas nutarė įrengti pagrindinę Pilaitės Sodų gatvę su asfalto danga ir apšvietimu. Taigi, minėtu sprendimu Bendrijos nariai nutarė sukurti naujus bendrojo naudojimo objektus. Bendrijos narių susirinkimas minėtiems darbams apmokėti nutarė įvesti vienkartinį 434,43 EUR (1 500,00 Lt) tikslinį mokestį sklypų savininkams – sodo gyventojams, nustatant, kad šį mokestį privalo sumokėti tik tie sklypų savininkai, kurie nuolat gyvena Bendrijos teritorijoje esančiame sklype, o kiti sklypų savininkai, dirbantys ir prižiūrintys sklypus tik sezono metu, šį mokestį privalo sumokėti iki statybų pradžios. Tuo tarpu 2014 m. kovo 8 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu ši tvarka buvo pakeista, nutariant minėtą mokestį rinkti iš visų sklypų, esančių Bendrijos teritorijoje, savininkų, skaičiuojant mokestį nuo sklypo. Pažymėtina, jog minėtas Bendrijos susirinkimo sprendimas nėra nuginčytas, taigi yra galiojantis ir vykdytinas visiems Bendrijos nariams.Remiantis SBĮ 22 str. 4 d. 1 ir 5 p. bei Bendrijos įstatų 23.1 ir 23.5 p., bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį.Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas būdamas žemės sklypo esančio bendrijos teritorijoje „Avietynas“ savininkas kaip ir kiti bendrijos nariai turi pareigą sumokėti bendrijos nustatytą 434,34 EUR vienkartinį tikslinį mokestį bendrijos infrastruktūrai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo SB „Avietynas“ ieškinį ir priteisti iš atsakovo Z. S. 434,34 EUR skolą.Tenkinus ieškinį, ieškovui SB „Avietynas“ iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

25. Ieškovas Sodininkų bendrija „Avietynas“ pirmosios instancijos teisme patyrė 170 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 15,95 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 185,95 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

26. Apeliantas SB „Avietynas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 180 EUR teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 21 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 201 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo SB „Avietynas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SB „Avietynas“ iš atsakovo Z. S. 434,43 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 434,43 EUR sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui SB „Avietynas“ iš atsakovo 386,95 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.