- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-19619-863/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- L. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo), suinteresuoti asmenys byloje - valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ ir E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas L. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. J. po savo sutuoktinės ir pareiškėjos motinos – J. J. mirties palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. mirė jos (pareiškėjos) motina J. J., tėvas J. J. į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Pažymėjo, kad paveldėjimo byla po motinos mirties užvesta nebuvo, tačiau jos palikimą priėmė tėvas, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Paaiškino, jog tėvas liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jį prižiūrėjo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius. Taip pat nurodė, jog tėvas mirė 2018 m. gruodžio 30 d. ir ji priėmė jo palikimą.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po J. J., taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. J. paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje 2018 m. rugsėjo 8 d. Pareiškėjos tėvas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė našliu 2018 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo sudaryta 1956 m. rugpjūčio 14 d. 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjos tėvai sudarė bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo, kuriuo vienas kitam paliko visą savo turtą mirties atveju bei paskyrė pareiškėją testamentine įpėdine po jų abiejų mirties. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre yra įregistruotas testatoriaus J. J. palikimo priėmimo faktas, Palikimą priėmė pareiškėja, tuo tarpu testatorės J. J. palikimo priėmimo faktų neregistruota.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra registruotas pareiškėjos mirusio tėvo J. J. vardu ir įgytas santuokos su J. J. metu.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas jos motinos palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti pastarosios paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjos tėvas J. J. per civilinio kodekso nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ten iki mirties deklaravo savo gyvenamąją vietą. Kaip jau buvo nustatyta, butas buvo įsigytas pareiškėjos tėvų santuokos metu, todėl nors ir įsigytas vieno iš sutuoktinių – pareiškėjos tėvo vardu, iki pareiškėjos motinos mirties, buvo bendroji jungtinė pareiškėjos abiejų tėvų nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog po sutuoktinio mirties pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tėvas, pergyvenęs savo sutuoktinę, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti kaip savą visą jam ir sutuoktinei iki mirties bendrąja jungtine nuosavybe priklaususį butą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: pareiškėjos paaiškinimai, duomenys apie J. J. deklaruotą gyvenamąją vietą, Swedbank AB mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, jog po sutuoktinės mirties jis apmokėjo visus buto mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjos tėvas, pradėjęs valdyti ir rūpintis sutuoktinės paliktu turtu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog J. J., po savo sutuoktinės J. J. mirties, jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant tėvo palikimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas
nusprendžia:
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. rugsėjo 8 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. J. mirties paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.