Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-269-730/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-13954-2015-1)

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Eurotrailer“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eurotrailer“ ieškinį atsakovei UAB „Maximum service“ dėl daikto perdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atskirajame skunde ieškovė teigia, jog ta aplinkybė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė sutampa su ieškinio dalyku, neužkerta kelio šios priemonės taikymui, kadangi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti klausimą, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė reiškia vieną reikalavimą – iš atsakovės UAB „Maximum service“ išreikalauti tentinę užuolaidinę puspriekabę „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją perduoti ieškovei UAB „Eurotrailer“. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sulaikyti ieškovei UAB „Eurotrailer“ priklausančią ir pas atsakovę esančią puspriekabę „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir laikinai ją perduoti saugojimui ieškovei UAB „Eurotrailer“, taikymo, pagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės išspręstų šalių ginčą. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovės prašymą, tokiu būdu neišsprendęs bylos, būtų patenkinęs ieškovės ieškinį, o tai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kyla grėsmė, jog atsakovė siekia puspriekabę paslėpti, parduoti, išvežti į užsienį ar kitokiu būdu ją sunaikinti, kas būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta laikinoji pasaugos priemonė – daikto sulaikymas – taikoma tik esant faktinėms aplinkybėms, kad daiktas, kurį prašoma sulaikyti, priklauso atsakovui. Sprendžiant iš ieškinyje nurodomų aplinkybių, ieškovės prašoma išreikalauti puspriekabė „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl šiuo konkrečiu atveju CPK 145 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių civilinio proceso įstatymo normų (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį.