- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-720-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01350-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- A. S.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Utenos rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms Utenos rajono savivaldybei ir Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. N., VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. pateikė teismui ieškinį dėl 2017 m. birželio 1 d. įvykusio konkurso (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti rezultatų panaikinimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovėms priimti sprendimus susijusius su šiuo konkursu – (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, ir sustabdyti visų konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jei tokie buvo priimti) vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Teismas uždraudė atsakovėms Utenos rajono savivaldybei ir Utenos rajono savivaldybės administracijai priimti sprendimus, susijusius su 2017 m. birželio 1 d. įvykusiu konkursu (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, ir įpareigojo atsakoves sustabdyti visų konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jei tokie buvo priimti) vykdymą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1758-356/2017 įsiteisėjimo.Teismas sprendė, kad atsižvelgus į ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir paskirtį, yra pagrindas pripažinti, kad nepritaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, įvykusio konkurso rezultatų pagrindu su konkursą laimėjusiu asmeniu gali būti sudaryta darbo sutartis. Todėl konstatavo, jog nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Utenos rajono savivaldybė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 birželio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.Nurodo, kad apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepatikrinęs ar ieškovo reikalavimas yra bent preliminariai pagrįstas, todėl šiuo aspektu nutartis laikytina be motyvų, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliantės nuomone, šiuo atveju, nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir jokių tai pagrindžiančių argumentų ieškovas nėra pateikęs, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir pažeidžiančios ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus.Akcentuoja, kad skirtingai nei nurodoma ieškinyje ginčo konkursą laimėjusi B. N. atitiko konkurso reikalavimus, o ieškovo argumentai dėl konkurso neskaidrumo, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pasisakoma, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. S. prašo atsakovės Utenos rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad apylinkės teismas ieškinio priėmimo stadijoje preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, aplinkybę, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų viešojo konkurso pripažinimą neteisėtu, o atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdymas, turėtų įtakos ieškovui, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir sukurtų neigiamas pasekmes, atkuriant iki konkurso egzistavusią teisinę padėtį.Nesutinka su atskirojo skundo deklaratyviais argumentais ir mano, jog konkrečiu atveju organizuojant ginčo konkursą buvo pažeisti konkurso organizavimo skaidrumo ir vienodo požiūrio į pretendentus principai, kas ir sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pažymi, kad VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro įstatuose įtvirtintos normos, užtikrina vadovavimo įstaigai tęstinumą, nesant įstaigos direktoriaus, pavedant šias pareigas laikinai eiti kitiems įstaigoms darbuotojams, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įstaigos veikla nenukentės.Atkreipia teismo dėmesį, kad nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė vis tiek ėmėsi trečiąjį asmenį paskirti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro direktore, ir tik po raštiško ieškovo kreipimosi laikinai vadovauti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui, kaip tai numatyta įstatuose, buvo paskirtas Šeimos medicinos skyriaus vedėjas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija prašo tenkinti Utenos rajono savivaldybės atskirąjį skundą ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pateikiami analogiški atsakovės Utenos rajono savivaldybės atskirajame skunde dėstomi argumentai ir esamos teisinės situacijos vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būtent būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 1 d. vyko konkursas (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kurių rezultatus ieškovas skundžia. Organizuojant viešą konkursą dėl priėmimo į atitinkamas pareigas, pagal konkurso sąlygas, pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį ir ją pasirašius, šalys tampa darbo teisinių santykių subjektais.Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai priimtų sprendimus, susijusius su šio konkurso įgyvendinimu, įstaigos vadovu būtų skirtas konkursą laimėjęs asmuo. Kitą vertus, teismui priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą, turės būti taikomos ir darbo kodekso normos toliau sprendžiant klausimą dėl vadovo skyrimo, jo atleidimo ir pan., kas galimai sąlygotų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, naujus teisminius ginčus, dėl ko būtų patiriami papildomi nuostoliai. Dėl to nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas dėl ieškovo neįrodytos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių kaip spaudimo kitai šaliai taikymo.Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagalba buvo laikinai teisiškai sureguliuota situacija tarp šalių, nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir išsaugant šalių interesų pusiausvyrą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ar, kad nebuvo vertinamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įskaitant ir tai, ar ieškovo reikalavimas yra bent preliminariai pagrįstas. Pažymėtina, kad vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tiriami ir vertinami tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje.Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, o teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Apeliantės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.Nepagrįstu laikytinas ir atsakovės argumentas, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas teismo sprendimas (nutartis) turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių prašymo argumentų ar nepakankamai argumentavęs savo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, teismas įvertino ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateikęs argumentuotą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingų kriterijų vertinimą pateikė motyvus, kuriais grindė savo išvadas.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.