Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos Ukmergės rajono bitininkų draugijos atstovams L. K., advokatei K. U.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų Ukmergės gėlininkų draugijos ir Ukmergės susivienijimo „Sodai” atstovei advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono bitininkų draugijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys: B. G. T., N. Ž. įmonė „Anetikus”, uždaroji akcinė bendrovė „Auditas ir konsultacijos”, Ukmergės gėlininkų draugija, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Ukmergės susivienijimas „Sodai”) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Ukmergės rajono bitininkų draugija (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. CSPR-404; 2) panaikinti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. SPR5-17816 (14.4 E); 3) įpareigoti Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 31/100 dalis administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastate, plane pažymėtu 4b1p, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinės patalpos).

2.2. Nekilnojamojo turto registre 2010 m. sausio 20 d. buvo ištaisyti nekilnojamųjų daiktų duomenys, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtas su pastatu – parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 1E1/p, į vieną nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, suteikiant sujungtam pastatui naują identifikavimo kodą – unikalų numerį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2A2/p.

2.3. Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pateikė prašymą ištaisyti nekilnojamojo daikto – Gyvenamojo namo 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. atstatyti buvusius duomenis apie du atskirus pastatus – Gyvenamąjį namą 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Parduotuvę 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos Kadastro tvarkytojas nepagrįstai sujungė suformuodamas naują nekilnojamąjį daiktą – Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Kadastro tvarkytojas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. SPR5-17816 (14.4 E) (toliau – Kadastro tvarkytojo sprendimas) pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Kadastro tvarkytojo sprendimu, jį apskundė Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. CSPR-404 (toliau – Komisijos sprendimas) pareiškėjos skundo netenkino.

2.5. Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neaiškūs, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje individualiam administraciniam sprendimui nustatytų reikalavimų.

2.6. Pareiškėjai skundžiamų sprendimų turinys nesuprantamas, neaišku, kokių konkrečių dokumentų pagrindu yra daromos sprendimų išvados. Skundžiamų sprendimų motyvai ir išvados yra nepagrįsti konkrečiais dokumentais bei jų duomenimis.

2.7. Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo išvada, kad jai priklausančios Administracinės patalpos nuo kadastrinių matavimų atlikimo dienos, t. y. nuo 1992 m. birželio 19 d., niekada nebuvo suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas – pastatas, o visada buvo suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas – patalpa.

2.8. Archyvinėje Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nėra jokių įrašų, kad Gyvenamajame name būtų buvusios administracinės patalpos. Gyvenamojo namo techninės apskaitos duomenimis, sudarytais 1993 m. kovo 15 d., jokių administracinių patalpų Gyvenamajame name nėra.

2.9. Gyvenamajame name buvo tik 8 patalpos, pažymėtos indeksais nuo 1 iki 8, o Administracinės patalpos, esančios pastate 4b1p, buvo pažymėtos atskirai indeksais – 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Tai rodo, kad Administracinės patalpos nebuvo Gyvenamojo namo dalis. Tik vėliau indeksas „1“ buvo ištaisytas į „10“.

2.10. Administracinės patalpos, esančios pastate 4b1p, kuris ribojasi su Parduotuvės pastatu – 1E1p (3a1p). Administracinės patalpos ir Parduotuvės pastatas turi visiškai atskirus inžinerinius tinklus, savo įėjimą, stogą ir kitas konstrukcijas, kurios su Gyvenamuoju namu nėra (ir nebuvo) susiję. Administracinės patalpos, esančios pastate 4b1p, yra funkciškai ir konstrukciškai nepriklausomas objektas, neturintis tiesioginio ryšio su Gyvenamuoju namu, todėl atliekant Administracinių patalpų registraciją 1992 m. birželio 19 d., negalėjo būti Gyvenamojo namo dalimi.

2.11. Kadastro tvarkytojas, taisydamas neva klaidingus kadastro/registro duomenis, savo sprendimo neįformino raštu. Sprendimu vadinamas pats duomenų ištaisymo faktas, t. y. 2010 m. sausio 20 d. duomenų įrašymas Registro įraše Nr. 98/14459. Pareiškėjai neaišku, iš kokių duomenų atsakovas nustatė, kad Kadastro tvarkytojo 2010 m. sausio 20 d. sprendimas priimtas pagal Parduotuvės savininkės – Ukmergės gėlininkų draugijos 2010 m. sausio 18 d. prašymą.

2.12. Atsakovo daromos prielaidos dėl Parduotuvės savininkės sutikimo su Parduotuvės ir Gyvenamojo namo sujungimu į vieną (Naują) pastatą nėra pagrįstos. Parduotuvės savininkės įgaliotas asmuo 2010 m. sausio 18 d. prašyme padarė prierašą, kad „Dėl patalpos performavimo sutinku“. Toks prierašas nepatvirtina, jog buvo išreikštas savininko sutikimas (juo labiau prašymas ar reikalavimas) dėl Parduotuvės ir Gyvenamojo namo sujungimo į vieną pastatą.

2.13. Pastatų sujungimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas; redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turėjo jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas turėjo raštu pranešti suinteresuotam asmeniui.

2.14. Kadastro įstatymo 15 straipsnyje nebuvo numatyta Kadastro tvarkytojo teisė savo iniciatyva taisyti duomenis, o nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų prašymo/reikalavimo ištaisyti netikslius, neteisingus ar neišsamius duomenis nebuvo, taigi kadastro duomenys buvo pakeisti (ištaisyti) be teisėto pagrindo.

2.15. Dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų sujungimui ir naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimui turėjo būti visų savininkų sutikimai, įskaitant ir pareiškėjos. Sujungiant pastatus, jų savininkai net nebuvo informuoti apie tokius Kadastro tvarkytojo veiksmus. Kadastro tvarkytojas, taisydamas neva klaidingus duomenis, nesilaikė įstatymo reikalavimų.

2.16. Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta suinteresuotų asmenų teisė reikalauti Kadastro tvarkytojo neatlygintinai ištaisyti Kadastre įrašytus netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildyti. Aplinkybė, jog Kadastro tvarkytojas 2010 m. sausio 20 d. nepagrįstai duomenis ištaisė, t. y. daugiau nei prieš 10 metų, nedaro šių įrašų nei teisėtais, nei atitinkančiais dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę reikalauti juos ištaisyti.

2.17. Kadastro tvarkytojo Nekilnojamojo turto kadastre/registre atlikti įrašai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti, jog tokie duomenys būtų ištaisyti.

3. Atsakovas Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 98/31243 yra įrašyti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių Administracinių patalpų duomenys ir šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Administracinės patalpos yra nekilnojamojo turto objektas – negyvenamoji patalpa, o ne nekilnojamojo turto objektas – pastatas. Jokių kitų Registro įrašų, kuriuose Administracinės patalpos būtų suformuotos ir įregistruotos, kaip nekilnojamojo turto objektas – pastatas, Registrų centras neturi.

3.2. Pareiškėja Administracines patalpas nuosavybės teise valdo nuo 1994 m. gruodžio 8 d., t. y. daugiau nei trisdešimt metų, todėl jai, kaip šio turto savininkui (bendraturčiui), visą šį laiką turėjo būti žinomas šio nekilnojamojo turto objekto statusas - patalpa, taip pat suformavimo bei nuosavybės teisių į šią patalpą atsiradimo teisiniai pagrindai ir šios patalpos kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys.

3.3. Pareiškėja skundžia Kadastro tvarkytojo ir Komisijos sprendimus, priimtus dėl jos prašymo ištaisyti duomenis, atstatant buvusius duomenis apie du atskirus pastatus – Gyvenamąjį namą ir Parduotuvę, o prašymo / skundo dėl Administracinių patalpų statuso pakeitimo (iš patalpos į pastatą) pareiškėja Registrų centrui neteikė. Todėl nei Registrų centras, nei Komisija šio klausimo nenagrinėjo.

3.4. Pareiškėjos teiginys, kad Administracinės patalpos yra „pastate 4b1p“, yra klaidingas. Indeksas „4b1p“ reiškia ne „pastatą 4b1p“, o „priestatą 4b1p“ ir 1985 m. gruodžio 9 d. statinių išdėstymo plane nurodytas indeksas 4b1p reiškia Gyvenamojo namo priestatą ir šiame priestate 4b1p yra pareiškėjai priklausančios Administracinės patalpos.

3.5. Pareiškėjos pateiktas 1993 m. kovo 18 d. planas taip pat patvirtina, kad net ir po 1990 m. gruodžio 29 d. plano sudarymo, t. y. vėlesniame 1993 m. kovo 18 d. plane, Parduotuvės patalpa buvo žymima ne kaip Parduotuvė (t. y. atskiras pastatas – parduotuvė 1E1p), o kaip Gyvenamojo namo priestate 3a1p esanti Parduotuvės patalpa.

3.6. Registrų centras, vykdydamas Ukmergės gėlininkų draugijos 2010 m. sausio 18 d. prašymą išduoti Parduotuvės 1E1p Registro išrašą be istorijos (buvęs Registro įrašo Nr. 98/14466), bei nustatęs, kad Parduotuvės duomenys yra klaidingi, t. y. Parduotuvė skiria Gyvenamąjį namą ir jo priestatą 4b1p, kuriame yra Administracinės patalpos, be to, Parduotuvę sudarančios patalpos turi tiesioginį funkcinį ryšį su Gyvenamuoju namu (Parduotuvėje esančių patalpų dalis (t. y patalpos 1-3, 1-4, 1-5) yra pagrindinių Gyvenamojo namo konstrukcijų viduje), 2010 m. sausio 20 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą Registro įraše Nr. 98/14459) ištaisė klaidingus duomenis, atstatydamas pirminius teisingus Parduotuvės duomenis, t. y. sujungė Gyvenamojo namo ir Parduotuvės duomenis į vieną nekilnojamojo turto objektą – Gyvenamąjį namą.

3.7. Kadastro tvarkytojo 2010 m. sausio 20 d. sprendimas (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą Registro įraše Nr. 98/14459) nėra ginčijamas ir nėra šios administracinės bylos dalykas. Nuo Kadastro tvarkytojo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei dešimt metų ir Komisija savo sprendime išsamiai pasisakė apie teismų suformuotą praktiką dėl teisės normų, reglamentuojančių naikinamąjį 10 metų terminą administraciniams aktams apskųsti, taikymo.

3.8. Komisija pagrįstai nurodė, kad duomenys yra teisingi, nes atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, pažymėdama, kad jau po Kadastro tvarkytojo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2010 m. sausio 27 d. Ukmergės gėlininkų draugijai išdavė statybos leidimą Nr. 6 dėl Parduotuvės patalpos (t. y. ne pastato, o būtent Parduotuvės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir 2012 m. birželio 13 d. Parduotuvės patalpos kadastro duomenų byla bei 2013 m. rugpjūčio 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 2013-12 (kuri yra patvirtinta statybų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos) patvirtina, kad Parduotuvės patalpa buvo rekonstruota ir šiuo metu Parduotuvės patalpos duomenys į Kadastrą yra įrašyti aukščiau paminėtų dokumentų, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys, pagrindu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės susivienijimas „Sodai“ atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

4.1. Ukmergės susivienijimas „Sodai“ valdo 38/100 dalis patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendraturčiais Ukmergės gėlininkų draugija, kuri valdo 31/100 dalį šios patalpos, ir Ukmergės bitininkų draugija, kuri valdo 31/100 dalį šios patalpos.

4.2. Patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Patalpos paskirtis – administracinės. Patalpos pažymėtos inventorizacijos byloje indeksu 4bl/p, bendras plotas 48,33 kv. m. Patalpose yra miesto vandentiekis ir kanalizacija.

4.3. Visi trys administracinių patalpų savininkai kaip atskirą administracinę patalpą valdo nuo 1992 m. birželio 10 d. Visą šį laiką patalpas prižiūrėjo, tvarkė ir administravo patys bendraturčiai.

4.4. Patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungtos su Gyvenamuoju namu, kuris yra visai kitoje vietoje, turi atskiras konstrukcijas ir suteiktas pastatui ir administracinėms patalpoms indeksas 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Administracinės patalpos nėra susijusios funkcine paskirtimi su Gyvenamuoju namu. Abu statiniai turi atskirus inžinerinius tinklus, nėra susijusios su Gyvenamojo namo konstrukcijomis, stogu. Nebuvo ir nėra jokio pagrindo vertinti šiuos statinius kaip vieną statinį, kuris savo paskirtimi ar patalpomis, konstrukcijomis vienas be kito negalėtų funkcionuoti.

4.5. Atsakovas nepagrįstai, savavališkai, neatsižvelgęs į administracinių patalpų savininkų nuomonę ir net nepranešęs patalpų savininkams, sujungė Gyvenamąjį namą ir Administracines patalpas į vieną nekilnojamąjį daiktą.

4.6. Tai, kad tokie duomenys, tariamai, ištaisyti atsakovo iniciatyva prieš 10 metų, nesudaro pagrindo vertinti, kad Ukmergės susivienijimas „Sodai" negali ginti savo teisių ir interesų.

5. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

6. Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamiesi jame nurodytais motyvais.

7. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

8. Trečiųjų suinteresuotų asmenų Ukmergės gėlininkų draugijos ir Ukmergės susivienijimo „Sodai” atstovai pareiškėjos skundą prašė tenkinti, remdamiesi Ukmergės susivienijimo „Sodai” atsiliepime ir pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Byloje kilo ginčas dėl Registrų centro 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. SPR5-17816 (14.4 E), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama ištaisyti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamasis namas) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras), t. y. pareiškėja prašė atstatyti buvusius duomenis apie du atskirus pastatus – gyvenamąjį namą 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą-parduotuvę 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Parduotuvė), kuriuos sujungus suformuotas vienas nekilnojamasis daiktas – Gyvenamasis namas (toliau – Prašymas).

11. Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. SPR5-17816 (14.4 E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes Gyvenamasis namas ir Parduotuvė į vieną nekilnojamąjį daiktą – Gyvenamąjį namą sujungti Kadastro tvarkytojo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu, kuriuo Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, ištaisė klaidingus duomenis, nustatęs, kad Gyvenamąjį namą ir jo priestatą, kuriame yra administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jungia Parduotuvė, o Parduotuvėje esančios patalpos turi tiesioginį funkcinį ryšį su Gyvenamuoju namu (Parduotuvėje esančių patalpų dalis yra pagrindinių Gyvenamojo namo konstrukcijų viduje).

12. Pareiškėja, nesutikdama su Kadastro tvarkytojo sprendimu, 2024 m. spalio 8 d. pateikė skundą Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. CSPR-404 Kadastro tvarkytojo sprendimą paliko galioti.

13. Komisija 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą motyvavo tuo, kad:

13.1. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) įraše Nr. 98/31243 yra įregistruota 48,33 kv. m negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurias bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo Ukmergės susivienijimas „Sodai“ (38/100 dalis), Ukmergės gėlininkų draugija (31/100 dalį) ir pareiškėja (31/100 dalį). Komisija atkreipė dėmesį, kad Administracinės patalpos niekada nebuvo suformuotos ir įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto objektu – pastatu, o visada buvo suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas – patalpa. Pirmą kartą šių patalpų kadastriniai matavimai atlikti 1992 m. birželio 19 d. ir nuo tada Administracinės patalpos yra Gyvenamojo namo sudėtinė dalis, kurią sudaro patalpos 10-1, 10-2, 10-3, 10-4, 10-5, esančios Gyvenamojo namo priestate 4b1p.

13.2. Registro įraše Nr. 44/1345333 yra įregistruota 91,49 kv. m negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau –Parduotuvės patalpa), kuri nuosavybės teise priklauso Ukmergės gėlininkų draugijai.

13.3. Išnagrinėjus Parduotuvės patalpos archyvinę kadastro duomenų bylą nustatyta, kad 1985 m. gruodžio 9 d. buvo pirmą kartą atlikti Parduotuvės patalpos kadastriniai matavimai, kurių metu buvo užfiksuota, kad ši patalpa (pabrėžtina – ne atskiras pastatas, o būtent patalpa) yra sudėtinė Gyvenamojo namo dalis ir ją sudaro Gyvenamojo namo priestate 3a1p esančios patalpos 8-1, 8-2, R-1 bei Gyvenamajame name esančios patalpos 8-3, 8-4 ir 8-5.

13.4. 1990 m. gruodžio 29 d. buvo sudarytas naujas Parduotuvės patalpos planas, kuriame Parduotuvės patalpai priklausančių patalpų indeksai 8-1, 8-2, 8-3, 8-4, 8-5 buvo pakeisti į indeksus 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, o pati Parduotuvės patalpa buvo atvaizduota kaip Parduotuvė (t. y. atskiras pastatas – parduotuvė 1E1p), nors šiam pastatui priklausančios patalpos 1-3, 1-4 ir 1-5 liko Gyvenamojo namo dalimi. Komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde Komisijai minimi neatitikimai tarp Gyvenamojo namo ir Namo plotų taip pat atsirado todėl, kad 1990 m. gruodžio 29 d. atskyrus Parduotuvę nuo Gyvenamojo namo, Gyvenamojo namo duomenys (bendras, naudingas ir kt. plotai) nebuvo patikslinti (2010 m. sausio 20 d. sujungus pastatus ši klaida buvo ištaisyta).

13.5. 2010 m. sausio 18 d. į Registrų centrą su prašymu (Registrų centro Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 1291536) išduoti Parduotuvės 1E1p Registro išrašą be istorijos (buvęs Registro įrašo Nr. 98/14466) kreipėsi šio turto savininkė Ukmergės gėlininkų draugija. Vykdydamas šį prašymą bei nustatęs, kad Parduotuvės duomenys yra klaidingi, t. y. ji skiria Gyvenamąjį namą ir jo priestatą 4b1p, kuriame yra Administracinės patalpos, be to, Parduotuvę sudarančios patalpos turi tiesioginį funkcinį ryšį su Gyvenamuoju namu (Parduotuvėje esančių patalpų dalis (t. y patalpos 1-3, 1-4, 1-5) yra pagrindinių Gyvenamojo namo konstrukcijų viduje), Kadastro tvarkytojas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą Registro įraše Nr. 98/14459) ištaisė klaidingus duomenis atstatydamas pirminius teisingus Parduotuvės duomenis, t. y. sujungė Gyvenamojo namo ir Parduotuvės duomenis į vieną nekilnojamojo turto objektą – Gyvenamąjį namą. Parduotuvės savininkė su šiuo ištaisymu sutiko, nes jos įgaliotas asmuo ant 2010 m. sausio 18 d. prašymo ranka padarė prierašą, kad „Dėl patalpos performavimu sutinku“.

13.6. Kadastro tvarkytojas sprendime padarė techninę klaidą, nurodydamas, kad 2010 m. sausio 20 d. Kadastro tvarkytojo sprendimas dėl klaidingų duomenų ištaisymo priimtas išnagrinėjus Ukmergės gėlininkų draugijos (kaip Administracinių patalpų bendraturtės) 2010 m. sausio 15 d. prašymą dėl Administracinių patalpų kadastro duomenų bylos kopijos parengimo. Tai yra techninė apsirikimo klaida, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2010 m. sausio 20 d. sprendimas priimtas pagal 2010 m. sausio 18 d. prašymą, kurį pateikė Ukmergės gėlininkų draugija kaip Parduotuvės savininkė.

13.7. Registre esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėja niekada nebuvo Parduotuvės arba Parduotuvės patalpos savininkė, o šis nekilnojamojo turto objektas visada priklausė Ukmergės gėlininkų draugijai, kuri ir išreiškė raštišką pritarimą Parduotuvės pertvarkymui sujungiant ją su Gyvenamuoju namu bei niekada šio pertvarkymo neginčijo.

13.8. Parduotuvės ir Gyvenamojo namo sujungimas nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, nes tiek prieš sujungimą, tiek po jo Administracinių patalpų statusas, plotas ar kiti parametrai nepasikeitė, t. y. Administracinės patalpos buvo ir liko Gyvenamojo namo sudėtinė dalis, esanti Gyvenamojo namo priestate 4b1p.

13.9. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2010 m. sausio 27 d. Ukmergės gėlininkų draugijai išdavė statybos leidimą Nr. 6 dėl Parduotuvės patalpos (t. y. ne pastato, o būtent Parduotuvės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir 2012 m. birželio 13 d. Parduotuvės patalpos kadastro duomenų byla bei 2013 m. rugpjūčio 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 2013-12 (kuri yra patvirtinta statybų valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos) patvirtina, kad Parduotuvės patalpa buvo rekonstruota ir šiuo metu Parduotuvės patalpos duomenys į Kadastrą yra įrašyti aukščiau paminėtų dokumentų, kurie yra nenuginčyti ir galiojantys, pagrindu. Registro įraše Nr. 98/14459 nurodyta Gyvenamojo namo kadastro duomenų nustatymo data – 2012 m. birželio 13 d., taip pat yra įrašyta pagal Gyvenamojo namo kadastro duomenų patikslinimą, pakeitus Parduotuvės patalpos kadastro duomenis, užfiksuotus 2012 m. birželio 13 d. kadastro duomenų byloje.

14. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą ir matininkų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas).

15. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2128 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro paskirtis – registruoti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro objektus bei įrašyti, kaupti ir apdoroti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis; teikti šiuos duomenis Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, viešojo administravimo subjektams, valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, kitiems juridiniams asmenims, jų filialams, atstovybėms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

17. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2128 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

18. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (2023 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-2128 redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Kadastro tvarkytojas, pastebėjęs, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neatitinka duomenų, įrašytų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, gali ištaisyti klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

19. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

20. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009, 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012 ir kt.). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09 ir kt.).

22. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Ukmergės rajono bitininkų draugijai priklauso 31/100 administracinės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalis. Kita 31/100 administracinės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalis priklauso Ukmergės susivienijimas „Sodai", o kita 31/100 administracinės patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalis priklauso Ukmergės gėlininkų draugijai.

23. Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus daiktus: Pastatą – Gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir Pastatą – Parduotuvę, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, sujungus daiktus, Pastatas – Gyvenamasis namas unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ukmergės gėlininkų draugijai.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pastatas – Gyvenamasis namas ir Pastatas – Parduotuvė į vieną nekilnojamąjį daiktą – Gyvenamąjį namą sujungti Kadastro tvarkytojo 2010 m. spalio 20 d. sprendimu.

25. Kadastro tvarkytojo teigimu, jis, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, ištaisė klaidingus duomenis, nustatęs, kad Pastatą – Gyvenamąjį namą ir jo priestatą, kuriame yra ginčo administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jungia Pastatas – Parduotuvė, o Pastate – Parduotuvėje esančios patalpos turi tiesioginį funkcinį ryšį su Pastatu – Gyvenamuoju namu. Pastate – Parduotuvėje esančių patalpų dalis yra pagrindinių Pastato – Gyvenamojo namo konstrukcijų viduje.

26. Pažymėtina, jog Kadastro tvarkytojo 2010 m. spalio 20 d. sprendimas šioje byloje nėra ginčijamas, todėl teismas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja į Kadastro tvarkytoją su 2024 m. rugpjūčio 12 d. prašymu kreipėsi ištaisyti nekilnojamojo daikto – Gyvenamojo namo 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. atstatyti buvusius duomenis apie du atskirus pastatus – Gyvenamąjį namą 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Parduotuvę 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sujungus suformuotas nekilnojamasis daiktas – Gyvenamasis namas 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdas – sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą.

29. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų duomenys, informacija, kadastrams ir registrams pateikti dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.

30. Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojui turi būti pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Dokumentų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo pateikti nereikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos – šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

31. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę pateikti: 1) nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis; 2) valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniai; 3) teismo proceso, kurio metu buvo priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto ar nuosavybės teisės į jį, dalyviai; 4) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys ir šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais; 5) sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas; 6) statytojas, kurio vardu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami (atnaujinami) žemės sklypo kadastro duomenys, nes jame buvo pastatyti ar rekonstruoti statiniai; 7) mokesčių administratorius, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais; 8) kiti asmenys, kuriems pagal įstatymus suteikiama ši teisė.

32. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausė ir priklauso pastatai: Gyvenamasis namas 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Parduotuvė 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sujungus suformuotas nekilnojamasis daiktas – Gyvenamasis namas 2A2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pareiškėja nebuvo ir nėra pastatų Gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Parduotuvės 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė.

33. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (2020 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. XIII-3294 redakcija) nustatyta, kad patalpa – nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

34. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

35. Remiantis bylos duomenimis, ginčo administracinės patalpos, kurių bendraturtė yra ir pareiškėja, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip patalpos/butai 1993 m. kovo 15 d. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama.

36. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji iš esmės siekia įrodyti, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra priestate, kuris, kaip galima suprasti iš pareiškėjos, yra atskiras statinys.

37. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

38. Kadastro tvarkytojas neprivalo aiškintis aplinkybių ir rinkti duomenų, kurie nėra nurodyti arba aiškiai įvardinti pateiktuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-152-492/2020 ir kt.). Todėl įvertinus bylos aplinkybes, sutiktina su atsakovo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja nepagrindė savo teiginių, jog Registre įrašyti duomenys apie Gyvenamąjį namą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti ir kad tokie duomenys pagal pateiktus dokumentus turėtų būti ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kartu su Prašymu jokie dokumentai, patvirtinantys šias aplinkybes, Kadastro tvarkytojui pateikti nebuvo.

39. Jeigu pareiškėja nori pakeisti (patikslinti), ar sudaryti naujus kadastro duomenis Registre, ji turi Kadastro tvarkytojui pateikti prašymą ir dokumentus, pagrindžiančius duomenų pakeitimo (patikslinimo), ar sudarymo pagrindą.

40. Pažymėtina, kad ginčijamuose atsakovo sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Be kita ko, atsakovas sprendimuose išsamiai išdėstė, kodėl pareiškėjos prašymas dėl duomenų ištaisymo nėra tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog ginčijamų administracinių aktų priėmimo motyvai buvo išdėstyti tik ginčą dėl jų nagrinėjant teisme.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino ir paliko Kadastro tvarkytojo sprendimą nepakeistą.

42. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstus, teisės aktams neprieštaraujančius sprendimus, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, kurie, teismo vertinimu, bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

46. Pareiškėjos skundas šiuo teismo sprendimu atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ukmergės rajono bitininkų draugijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo Ukmergės rajono bitininkų draugijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.