Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-29 · Administracinė byla Nr. eI2-694-1161/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
eI2-694-1161/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07909-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-694-1161/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07909-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui G. P. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo G. P. valstybės naudai 189,65 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Eur 65 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,20 Eur (penkis Eur 20 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 194,85 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Eur 85 ct).

Nurodo, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-202-1044 (toliau – ir Sprendimas) atsakovui G. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-1790-675/2020. Atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 str. 5 d. nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 str. 1 d.).

Teigia, kad atsakovas 2022 m. vasario 2 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.1) VTP-202 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1790-675/2020. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba Sprendimu atsakovui suteikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1790-675/2020, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodo, kad remiantis Įstatymo 19 str. 2 d., asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 p., pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Pažymi, kad advokatas V. G. 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. (12.12) VAP-4165 ir 2022 m. liepos 12 d. pateikė Tarnybai Prašymą Nr. (12.12) VAP-1988 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal Tarnybos Sprendimą baudžiamojoje byloje. Tarnyba nustatė, kad advokatas dalyvavimui teismo posėdyje (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos "Liteko" duomenis) ir laukimui skyrė 4,55 val. taip pat advokatas pateiktame Prašyme nurodė, kad konsultacijai skyrė 4,79 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 2 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 6 val., kelionei į teismą ir atgal – 3,5 val. Viso advokatas skyrė 20,84 val. Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 18,00 Eur, o nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 19,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Taigi, advokatui V. G. buvo išmokėtas 379,29 Eur (16,67 val. x 18,00 Eur + 4,17 val. x 19,00 Eur) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui. Remiantis Įstatymo 19 str. 2 d., atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 379,2 Eur. Tai sudaro 189,65 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Eur 65 ct).

Nurodo, kad Tarnyba 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-7 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 189,65 Eur bei paprašė nurodytą sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Pažymėtina, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.1Mr) FS-207 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovas iki šios dienos (2023 m. rugpjūčio 8 d.) nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 189,65 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių Eur 65 ct).

Teigia, kad Atsakovui pranešimas Nr. (8.1Mr) FS-7 (RS238325537LT) bei pranešimas Nr. (8.1Mr) FS-207 (RS246636235LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 5,20 Eur (penkis Eur 20 ct): 2,60 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + II zona iki 20 g. (0,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,45 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0102121 ir 2,60 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + II zona iki 20 g. (0,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,45 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0103772. Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo G. P..

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2021 m. vasario 1 d. (Tarnyboje gautas 2021 m. vasario 2 d.) pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1790-675/2020 dėl svetimo turto pagrobimo pagal BK 178 str. 1 d.

Tarnyba Sprendimu suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1790-675/2020, kurioje atsakovas buvo kaltinamasis, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas V. G..

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Iš atsakovo Tarnybai pateikto 2021 m. vasario 1 d. prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 8.2 punkto matyti, kad atsakovas yra patvirtinęs, kad tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitos (kitą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (dalį) (atitinkamai 50, 70 procentų ar 85 procentus) apmokėti.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atsakovui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Advokatas 2021 m. lapkričio 5 d. ir 2022 m. liepos 12 d. pateikė Tarnybai prašymus išmokėti užmokestį už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos Sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 189,65 Eur.

Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Taisyklėmis ir atsižvelgiant į advokatų faktiškai sugaištą laiką antrinės teisinės pagalbos teikimui.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių. Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Nagrinėjamo ginčo atveju iš pareiškėjo pateiktų ginčo išlaidas pagrindžiančių duomenų matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokatų nurodytą sugaištą darbo laiką ir atliktus procesinius veiksmus sudauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio.

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas apie pareigą sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo informuotas Tarnybos 2023 m. sausio 4 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-7 ir vėliau 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. (8.1Mr) FS-207. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pranešimų negavo, ar juos ginčijo. Teismui nekyla abejonių, kad įsiskolinimas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovui suteiktas teisines paslaugas, nurodytas Tarnybos Sprendime ir pranešime apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą. Apie įsiskolinimą atsakovas buvo informuotas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 5,20 Eur (penkis Eur 20 ct): 2,60 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + II zona iki 20 g. (0,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,45 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0102121 ir 2,60 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + II zona iki 20 g. (0,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,45 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0103772.

Iš nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovui sumokėti dalį (50 procentų) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios, nagrinėjamu atveju, sudaro 189,65 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,20 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 194,85 Eur yra teisėtas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui nebuvo suteiktos Tarnybos Sprendime nurodytos teisinės paslaugos, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs pareigą sumokėti už jam suteiktas teisines paslaugas nustatytu laiku ar, kad atsakovas būtų visiškai atleistas nuo pareigos sumokėti įsiskolinimą, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistini 189,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei pagrįstų 5,20 Eur pašto išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu neteismine tvarka (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės naudai 189,65 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir 65 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 5,20 Eur (penkis eurus ir 20 euro centų) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 194,85 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir 85 euro centus).

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Indrė Žvaigždinienė