Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kauno vandenys“ atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovei R. G., nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nust at ė:

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodė, kad butu, esančiu (duomenys neskelbtini) atsakovė naudojosi nuomininko šeimos nario teisėmis. 2003 metais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatytas vandens skaitiklis. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad į butą ateidavo, skaitiklio rodmenų nepateikdavo ieškovei. Buto būklė prasta, nuo 1998 metų ten nėra darytas remontas. Taip pat atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) norėtų privatizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2000-06-15 priklauso trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei (7-8 b.l.), atsakovė R. G. 1992-04-27 yra deklaravusi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), byloje pateiktas UAB „Kauno vandenys“ 2005-07-20 vandens apskaitos prietaisų plombavimo patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad R. G. adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2003 m. viena (10 b.l.). Iš priskaitymų apmokėjimo žiniaraščių, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo iki 2009 m. rugpjūčio už butą, esantį (duomenys neskelbtini), priskaičiuota 1 315,88 Lt suma (11-13 b.l.). Priskaitymų apmokėjimo žiniaraštis patvirtina, kad skola butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudaro 1315,88 Lt (12-13 b.l.).

Atsakovė R. G. atsiliepime į pateiktą ieškinį (95 b.l.) ir teismo posėdžio metu (110-111 b.l.) nurodė, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ateina tik pernakvoti, o dėl vandens tai tik veidą nusiprausti ir virdulyje arbatos išsivirti. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Atsakovė pripažino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuomininko šeimos nario teisėmis. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai byloje (46-47 b.l.). Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad naudojo ieškovo teikiamą vandenį, t.y. atėjusi į butą verdasi arbatą, prausiasi veidą, nakvoja. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė naudojasi ieškovo paslaugomis, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad nurodytu laikotarpiu nuo 2001-11-01 iki 2009-08-30 nebuvo apmokėtos ieškovo pateiktos sąskaitos. Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovė nesutinka sumokėti ieškovo prašomos skolos, nes skolą už vandenį turėjo sumokėti B. G., kaip pagrindinis nuomininkas. Civilinio proceso kodeksas įtvirtina ieškovo teisę pasirinkti atsakovą. Pagal LR CK 6.583 str. ir 6.584 str., už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos bei elektros energiją, komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (LR CK 6.584 str. 1 d.). Nuomos sutarties 5 punkte (41-42 b.l.), kurios pagrindu išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) numatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. CK 6.589 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagrindiniam buto nuomininkui pažeidus prievolę mokėti mokesčius už vandenį ir kitas komunalines paslaugas (CK 6.584 straipsnis), ši prievolė pereina buto nuomininko šeimos nariui, nors atitinkama paslaugų sutartis su juo ir nesudaryta. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (6.589 str. 1 d.). Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad siekia įgyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip UAB „Kauno vandenys“ 2005-07-20 vandens apskaitos prietaisų plombavimo-patikrinimo akte nurodyta, kad nuo 2003 m. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena 1 asmuo, t.y. atsakovė R. G., pačios atsakovės R. G. pasirašytas. Pažymėtina, kad klausimą, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taip pat atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad turi kitą gyvenamąją patalpą. Ieškovas pateikė priskaitymų apmokėjimų žiniaraštį, paaiškinimą dėl skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, nors nesutiko su ieškovo pateiktu paskaičiavimu, tačiau savo detalaus skolos paskaičiavimo atsakovė nepateikė, todėl teismas, remiantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių ištyrimu, vertina, kad ieškovas ieškinio reikalavimą įrodė.

Dėl senaties termino

CK 1.125 str. nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Nustačius, kad skolos priteisimui iš atsakovės iki ieškinio pareiškimo teismui buvo suėjęs ieškinio senaties terminas, o atsakovė teismo posėdžių metu prašė taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, teismas turėtų tenkinti atsakovės prašymą ir ieškinį atmesti aukščiau nurodytu pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl ko jis negalėjo laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Ieškovas yra verslininkas ir turėjo galimybę ginti savo interesus pats ar per atstovą nepraleisdamas ieškinio senaties termino pabaigos. Taigi akivaizdu, jog ieškovas nesiėmė jokių priemonių laiku ir efektyviai ginti savo pažeistas teises, o į teismą kreipėsi jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. LR CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo rūpintųsi savo teisėmis bei interesais. Kadangi ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ieškovui kyla neigiami padariniai - prarandama teisė ginti pažeistą teisę per įstatymo nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Šio instituto tikslas užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimo pagrįstumo (LAT 2008-08-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei LAT praktika, taip pat atsakovei prašant, nenustačius pagrindo ieškinio senatį atnaujinti, ieškinio reikalavimui priteisti skolą laikotarpiu nuo 2001-01-10 iki 2004-01-10 taikytina ieškinio senatis ir toje dalyje ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d., CPK 3 str. 1 d., 178, 185 str.).

Nuo 2004-01-10 iki 2009-08-30 atsakovės skola ieškovui sudaro 613,03 Lt, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. G. nepateikė jokių įrodymų, kad skola ieškovui UAB „Kauno vandenys“ apmokėta, o ieškovui įrodžius ieškinio reikalavimus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas pilnai ir 613,03 Lt skola laikotarpiu nuo 2004-01-10 iki 2009-08-30 priteistina iš atsakovės.

Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė iš jo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinti ieškinio reikalavimai 46,59 procentai) t.y.–38,46 Lt žyminis mokestis, 25,85 Lt teisinės pagalbos išlaidų, viso -64,31 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 28,66 Lt, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (46,59 proc.), 15,31 Lt priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., 271 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 613,03 Lt (177,55 Eur)(šešis šimtus trylika litų, 03 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (613,0,3 Lt/177,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-27) iki sprendimo visiško įvykdymo, 38,46 Lt (11,14 Eur) (trisdešimt aštuonis litus, 46 ct) žyminio mokesčio, 25,85 Lt (7,49 Eur) (dvidešimt penki litai, 85 ct) teisinės pagalbos išlaidų ieškovo UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, buveinė Aukštaičių g. 43, Kaunas, naudai.

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 15,31 Lt (4,43 Eur) (penkiolika litų, 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.