Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, Rasai Burbienei, dalyvaujant

atsakovams S. R., M. R., jų atstovui advokatui Antanui Jarašiui, taip pat atsakovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarėms O. O., G. S., A. R., taip pat M. C., Z. P., V. V., V. P. ir N. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (1t., 113-116 b. l.) prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento J. V. ir S. R. 2008 m. balandžio 10 d. sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento M. R. ir S. R. 2010 m. balandžio 2 d. sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2005-06-03 testamentą, kuriuo J. V. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, paliko M. R.; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui - butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Kėdainių raj., registruotam M. R. vardu, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 5) prijungti prie šios bylos Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK baudžiamąją bylą Nr. 66-1-541-09; 6 ) išduoti liudijimą, suteikiantį teisę patekti į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, turto vertei nustatyti; 7) atidėti dalies - 378 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo; 8) paskirti J. V. pomirtinę psichiatrinę-medicininę ekspertizę; 9) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji, M. C., V. V. bei Z. P. yra 2009-10-13 mirusios J. V. vaikai, o N. U. ir V. P. jos anūkai (mirusios E. N. vaikai). Atsakovė S. R. yra M. C. duktė, o M. R. - S. R. sūnus. Mama J. V. jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, 2008-04-10 pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė O. O., perleido atsakovei už 30.000 Lt. Minėta sutartis pripažintina negaliojančia, kadangi sandorio sudarymo ir jo tvirtinimo metu mama buvo prigirdyta raminančių vaistų ir dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Be to, buto ji visai neketino parduoti, pagal pirkimo-pardavimo sutartį jokių pinigų iš atsakovės negavo. S. R. pasinaudojo J. V. neraštingumu, senyvu amžiumi, jos prasta savijauta ir apgaule užvaldė jai priklausantį turtą. Dėl šios priežasties mama 2009-05-26 pareiškimu kreipėsi į Kėdainių rajono policijos komisariatą dėl S. R. veiksmų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00541-09, pagal LR BK 182 str. 1 d. 2010-03-25 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neįrodžius S. R. dalyvavimo jai inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Prokuroras nutarime nurodė, kad kilęs turtinio pobūdžio ginčas toliau turi būti sprendžiamas teisme LR CPK tvarka.

2007 metais atsakovė ėmėsi globoti J. V., kuri tuo metu gyveno viena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone. Atsakovė atvažiuodavo jos aplankyti, o per šventes pasiimdavo pas save į namus, kartais atveždavo maisto produktų, tačiau juos nupirkdavo už J. V. pinigus. Kol pensiją paštininkė atnešdavo į namus, atsakovė ateidavo ir pasiimdavo visą gautą pensiją, o vėliau ji sutvarkė, kad motinos pensija būtu pervedama į banko kortelę, kurią laikė pas save ir motina pensijos visai nematydavo. Iš tų pinigų ji sumokėdavo motinos buto komunalinius mokesčius, kartais nupirkdavo maisto produktų ir palikdavo jai tik po 10 Lt kas mėnesį. Motiną maistu aprūpindavo ir ji (ieškovė) bei Z. P.. 2008-04-10 atsakovė nuvežė J. V. į Kėdainių rajono 2-ąįį notarų biurą. J. V. tuo metu vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus, kuriuos jai duodavo S. R., J. V. tą dieną blogai jautėsi, ją stipriai migdė, S. R. jai buvo prigirdžiusi vaistų, todėl ji dėl jų migdomo ir raminančio poveikio negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, tuo pačiu pati pasirašyti. Ji nesuprato, kad parduoda butą, jokių pinigų jai niekas nemokėjo. Tą diena minėtą sandorį už ją pasirašė L. Z., kuri tuo momentu buvo notarų kontoroje, sėdėjo laukiamajame. Po minėto sandorio sudarymo J. V. gyveno ginčo bute net neįtardama, kad jis jai nebepriklauso, tik vėliau sužinojo, kad jį pardavė anūkei S. R.. Nei ieškovei, nei kitiems J. V. vaikams, atsakovė nepranešė, kad nusipirko butą. 2008-11-02 J. V. susilaužė koją, todėl buvo paguldyta į ligoninę ir joje gydėsi apie du mėnesius. 2009 m. sausio mėnesį, kuomet ji buvo išrašyta iš ligoninės, S. R. ją parsivežė į savo namus, apgyvendino viename kambaryje, kuriame jos lovą atitvėrė spinta. Motina pasakojo, kad atsakovė pilnai naudojosi jos pensija bei globos pašalpa, jai pinigų neduodavo, maitindavo vaikiška tyrele, kurios gaudavo po vieną buteliuką per dieną. Nuo tokio maisto, motina labai sulyso ir nusilpo. Kiekvieną dieną ryte ir vakare atsakovė jai duodavo po vieną tabletę raminančių vaistų. Motinos netenkino tokia priežiūra, ji norėjo pasiskambinti ir pasipasakoti savo dukroms, kad anūkė blogai ja rūpinasi, tačiau atsakovė neduodavo jai telefono. Kai 2009-02-23 motina iškrito iš lovos ir susilaužė dubens plokštę, dėl ko buvo skubiai operuota, o po operacijos ligoninėje Kaune išgulėjo apie mėnesį, apie tai atsakovė nepranešė nei ieškovei, nei kitiems J. V. artimiesiems. Iš ligoninės atsakovė parsivežė J. V. į savo namus ir globojo ją iki 2009 m. kovo mėnesio. S. R. drausdavo J. V. bendrauti su vaikais, neduodavo jai telefono pasiskambinti artimiesiems. Iš motinos parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad S. R. paskutiniu metu jos neprižiūrėjo, blogai maitino, mama buvo taip nusilpusi, kad net prarasdavo sąmonę, ant jos kūno buvo daugybė pragulų. Kai atsakovė ėmėsi globoti savo močiutę, atrodė, kad ji tai daro iš geros širdies, norėdama padėti senam žmogui, tačiau tapo aišku, kad ji tai darė tik siekdama naudos sau, tiek naudodamasi jos pinigais, tiek siekdama apgaulės būdu įsigyti jos butą.

2008-04-10 pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta Kėdainių rajono 2-ojo notaru biuro notarės O. O., pripažintina negaliojančia, kaip neatitinkanti tikrosios buto pardavėjos J. V. valios CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sandoris sudarytas tuo metu, kai sandorio šalis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir prasmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų dėl savo psichinės būklės, nes buvo paveikta raminančių vaistų, sandoris nepatvirtintas jos pačios parašu. Minėtas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir pagal LR CK 1.91 str. 1 d., jis sudarytas dėl apgaulės. S. R. pasinaudojo J. V. neraštingumu, prasta savijauta ir apgaule užvaldė jai priklausanti butą, be to buto kaina jo pardavimo dienai buvo dvigubai didesnė. Pagal preliminarią turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 10/01-043K, ginčo buto preliminari rinkos vertė 2008 m. balandžio mėn. yra 50.000 Lt. J. V. neketino parduoti būsto ir jo nepardavė, sandorio sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti dėl psichinės būklės, be to, sandoris sudarytas ne tik apgaule, bet ir už aiškiai per mažą kainą, tačiau net ir sutartyje nurodytų pinigų J. V. negavo, todėl toks sandoris negali būti laikomas teisėtu, todėl jis naikintinas, taikant restituciją.

2010-04-02 dovanojimo sutartimi atsakovė S. R. ginčo turtą perleido artimam giminaičiui M. R., todėl šis sandoris vadovaujantis CK 6.66 str., 6.67 str. 1 p. naikintinas, kaip sudarytas tarp artimų giminaičių atsakovei siekiant išvengti prievolės įvykdymo ir taikytina restitucija.

2005-06-03 testamentas, kuriuo J. V. paliko savo butą provaikaičiui M. R. naikintinas, kadangi jis sudarytas asmens, nesuvokiančio dėl amžiaus savo veiksmų asmens.

Tretieji asmenys Z. P., V. V., V. P. ir N. U. prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pinigų už butą S. R. nesumokėjo, tačiau pripažįsta, jog M. C. buvo pardavusi savo butą, tai galėjo turėti 60000 ar 80000 Lt, bet netiki, kad pinigų būtų skolinusi S. R., nes turėjo savo skolų už avariją. J. V. žadėjo pinigus padalinti visiems vaikams. Teigia, kad su J. V. buvo galima susikalbėti, ji skaičiuoti mokėjo, savo pensiją puikiai susiskaičiuodavo. S. R. J. V. apgavo, nes nesumokėjo pinigų.

Liudytoja L. Z. parodė, kad ieškovę ir notarę O. O. pažįsta iš matymo. J. V. pažinojo kaip V. V. mamą, nes jos (L. Z.) mama gyveno su juo. Nuėjo savo reikalais pas notarę, laukė koridoriuje, išėjusi notarė pasakė, kad yra garbingo amžiaus moteriškė beraštė, ar negalėtų už ją pasirašyti. Notarės kabinete buvo senyvo amžiaus moteris ir jauna moteris. Notarė garsiai perskaitė sutartį ir pasakė pasirašyti, pasirašant perskaitė tos moters pavardę ir ji pasirodė pažįstama. J. V. nieko nekalbėjo, sėdėjo abejinga, jauna moteris patvirtino, kad ji V. mama. Kai sutiko V. V. ir paklausė, ar jis žino, kad butą mama pardavė ar dovanojo, jis tik susiėmė už galvos ir pasakė, kad važiuoja pas seserį. Paskui jis atsivežė pas ją (L. Z.) į namus seserį (ieškovę). Pasirašyti pirma paprašė notarė, ji išdėstė visą padėtį, senoji moteris neprašė, prašė ir jauna moteris, kaip buvo paskui pasakyta, kad tai anūkė. Sakė, kad moteris beraštė ir reikia žmogaus, kuris už ją pasirašytų. Buvo paduotas lapas, liepė perskaityti ir pasirašyti.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad du mėnesius dirbo pas notarę padėjėja. Senyva moteris buvo buto pardavėja. Notarė klausinėjo močiutės apie jos būklę, bet kokie klausimai buvo, nepamena. Pardavėja sąmoningai atsakinėjo į klausimus, neatrodė, kad būtų prigirdyta vaistų ar dar ko. Tuo metu ji buvo notarės kabinete, visa tai matė ir girdėjo, nes laukė notarės nurodymų, kaip surašyti sutartį. Kažkas iš kabineto buvo išėjęs ieškoti asmens pasirašymui, o kas, nepamena.

Liudytojas J. B. parodė, kad pažįsta S. R. ir jos mamą. Yra buvęs pas S. R. ar J. V. (duomenys neskelbtini) gatvėje 2008 metais, padėjo daryti vieno kambario buto trečiame aukšte nedidelį remontą. Remontą prašė daryti S. R., o močiutė gyveno tame bute. Ji pasirodė visai sveiko proto, dar prisiminė liudytojo (J. B.) uošvius, nes jie iš ten pat kilę ir apie jo žmoną. Ji tame bute elgėsi savarankiškai, niekuo nesiskundė. Apie kitus jos vaikus nekalbėjo nieko. Girdėjo, kad S. R. perka tą butą iš J. V., jis pats matė kai S. R. J. V. mokėjo pinigus, nes jo S. R. specialiai paprašė pažiūrėti. Pinigų buvo nemažai, bet kiek, nežino. Pinigus S. R. kambaryje perdavė močiutei, močiutė pradėjo juos skaičiuoti ir jis išėjo iš kambario toliau dirbti savo darbo. Jos abi skaičiavo pinigus, po pinigų skaičiavimo jokio ginčo nekilo. Tą kartą jis bute buvo visą dieną, o J. V. ir R. buvo kažkur išvykę gal tvarkyti dokumentų. Kur J. V. padėjo pinigus, nežino. Su J. V. po to remonto dar buvo susitikęs pas S. R., J. V. nesakė, kad ji pas S. R. laikoma prievarta ir niekuo nesiskundė, buvo prižiūrėta, tvarkinga.

Liudytoja V. R. parodė, kad yra buvusi S. R. bute, matė ten močiutę, ji ten gyveno, buvo aktyvi, bendravo, pasakojosi iš jaunystės, labai džiaugėsi S.. Sakė, jog dukros ja nesirūpina, o S. ją prižiūri, padėjo ir akis išoperuoti.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2008 m. kovo 25 d. atvažiavo pas seserį S. R., nes buvo jos gimtadienis. Pas ją buvo ir močiutė, kuri sakė, kad konsultavosi su notaru, nes nori parduoti butą S. ir pinigus padalinti visiems vaikams, kad nebūtų piktumo. Tuo metu sesuo globojo močiutę. Mama buvo pardavusi butą ir sesei skolino pinigų buto pirkimui. Anksčiau babos vaikai jos nežiūrėjo, ji būdavo šventėm atvežama pas seserį ar mamą. Kai baba pradėjo gauti tą didesnę socialinę pašalpą prie pensijos, tai tada joms visoms parūpo. J. V. visada buvo protinga, jokių pakitimų jos psichikoje nebuvo. Testamentus, atrodo, baba buvo užrašius mamai, paskui lyg sesers vaikui M., nes jis labai ją žiūrėjo.

Liudytoja A. L. parodė, kad J. V. - jos tėvo sesuo. Matydavo ją S. R. bute. Ji buvo labai šneki, protinga ir žingeidi moteris, norėdavo apie visus viską žinoti. 2008 metais Velykų antrą dieną, bebendraujant ji pradėjo kalbėti, kad nori butą (duomenys neskelbtini) parduoti anūkei S. R., dar paklausė apie kainą trisdešimt tūkstančių, ar ji tinkama, ar ne. Tada pasakė, kad reikės važiuoti pas notarę pasitarti, sakė, kad nebūtų piktumo, tai vaikams padalins pinigus. Sakė, kad ji priežiūrą turi, kad anūkė ją globoja ir, kad jos į gatvę neišmes, turi kur gyventi. Jai S. R. pasakė, kad ji galės gyventi ir (duomenys neskelbtini), ir pas ją.

Liudytoja V. G. parodė, kad dirba Kėdainių PSPC šeimos gydytoja. J. V. apie dvidešimt metų buvo jos pacientė. Ji sirgo lėtiniu bronchitu su plaučių funkcijos nepakankamumu, išemine širdies liga su lėtiniu širdies ritmo sutrikimu, širdies ir kraujagyslių lėtiniu nepakankamumu ir nuo šių ligų buvo gydoma. Tie jos susirgimai ne nervinio pobūdžio, o somatinės ligos. Kiek pamena, jos pas psichiatrą nesiuntė, ji nebuvo psichinis ligonis. Su ja kontaktas buvo adekvatus ir jokių haliucinacijų išsakyta nebuvo. Jai buvo dusulys, oro trūkumas, širdies plakimas. Paskutinį kartą ją lankė namuose 2009-10-06, buvo iškvietimas į namus, ligonė buvo sunkios būklės, praktiškai nebevaikštanti. Ji karščiavo, dar atliko namuose tyrimus, tyrimai pablogėję, rodė uždegimą, mažakraujystę, spaudimas ir todėl ji buvo guldoma į stacionarą 2009-10-06 ir daugiau jos nebematė. Prieš tai bendravo 2009-09-14, buvo iškvietimas, jai buvo tęsiamas palaikomasis gydymas ir slauga ambulatoriškai. Spaudimas buvo geras, o būklė kažkuo tai labai nesiskyrė nuo ankstesnės. Buvo išrašyti receptai, slaugos priemonės, dar parašyta, kad ligonė nevaikštanti, bet gali atsisėsti lovoje. Pagal ambulatorinę kortelę įrašai yra kas mėnesį. Nuo 2007 m. vidurio iki 2008 m. gegužės mėnesio dėl jos psichinės būklės įtarimų nekilo. Jai buvo parašytas diazepamas nakčiai miegui pagerinti. Liudytojai žinoma, kad ją slaugė anūkė. Dėl anūkės blogos priežiūros ji nesiskundė, ji nebuvo neprižiūrėta, nepavalgydinta, ar skriaudžiama, dėl pragulų nesiskundė.

Liudytoja I. K. parodė, kad ieškovė yra jos mama, o atsakovė pusseserė. Liudytoja 2006-2008 metais lankydavo J. V., veždavo jai valgyti. S. R. ją atribojo nuo giminių, blogai prižiūrėjo. Niekuomet baba nekalbėjo apie buto pardavimą, pinigų už butą negavo.

Liudytoja A. U. parodė, kad R. labai dažnai važiuodavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti mamos, o kartą 2009 m. balandžio mėnesį ji paskambino ir pasakė, kad parsivežė mamą namo ir paprašė atvažiuoti pas ją padėti, nes jai reikėjo kažkokiais reikalais išvažiuoti. Mama buvo labai blogam stovyje, visa sublogus, skundėsi, vis minėjo vardą S., sakė S. ją apgavo, žadėjo rūpintis. Paskui ji atsigavo, jos sveikata buvo pagerėjusi. Nepasakysi, kad ji buvo beprotė, bet iš pradžių ji buvo tokia kaip vaistų prinaudojusi, nei normali nei kažkokia, ji tikrai nefantazavo. Paskui viskas pasidarė gerai, prisiminė savo jaunystę.

Liudytoja J. F., parodė, kad J. V. Z. veždavo valgyti. Paskui pradėjo labai ginčytis dėl mamos, nes S. pasiėmė močiutę pas save žiūrėti, o R. liko be nieko, jos neleisdavo pas mamą. Vėliau matė J. V. jau (duomenys neskelbtini) pas dukrą R.. Jos žandai ir akys įdubę, susenus, verkė, sakė visur skauda, labai silpna. Sakė dabar jai pas R. gera, o S. viską pasisavino, nieko nebeturi, S. ją prastai prižiūrėjo, prastai maitino. Sakė vieni apgavo, neturi nei buto, nei pinigų, o kiti be jokios kapeikos ją priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-12-12 testamentu (1t., 79 b. l.) J. V. visą savo turtą paliko dukrai M. C.; 2005-06-03 testamentu (1t., 80 b. l.) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, paliko M. C. anūkui M. R.; 2008-04-10 pirkimo-pardavimo sutartimi (1t., 14-17 b. l.) pastarąjį butą J. V. pardavė M. C. dukrai S. R.; 2010-04-02 dovanojimo sutartimi (1t., 153 b. l.) šį butą S. R. padovanojo sūnui M. R.. J. V. mirė 2009-10-13 (1t., 117 b. l.).

Mirusiosios J. V. buto pirkimo-pardavimo sutartis ginčijama tuo pagrindu, kad ji sutarties pasirašymo metu dėl psichinės būklės, nes buvo paveikta raminančių vaistų, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti taip pat ir tuo, kad sandoris sudarytas apgaule, nesumokėjus 30000 Lt, nors kaina buvo dvigubai didesnė, pasinaudojus J. V. neraštingumu ir prasta savijauta (CK 1.89 str. 1 d., 191 str. 1 d.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės, atliktos ieškovės ir jos atstovės prašymu, pagal atstovės pateiktus klausimus, aktu (2t., 98-100 b. l.) konstatuota, jog J. V. dėl amžiaus, išsilavinimo ir sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2008-04-10 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Šią išvadą teismo psichiatras ekspertas ir psichologė ekspertė patvirtino teismo posėdžio metu bei argumentuotai atsakė į jiems pateiktus klausimus. Teismui abejoti ekspertų išvada nėra jokio pagrindo, ekspertizė atlikta remiantis medicininiais J. V. dokumentais, kuriuose yra sistemingi įrašai, taip pat šioje civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis. Nesutikti su išvada nėra jokių motyvų (CPK 218 str.). Tame pat straipsnyje nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau testamentas ginčijamas CK 1. 89 straipsnio pagrindu, t. y. įrodinėjama, kad J. V., sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Sprendžiant šį ginčą, medicininiai duomenys ir ekspertų išvados turi svarbią įrodomąją reikšmę santykyje su kitais įrodymais.

Pagrindinis ieškovės bei trečiųjų asmenų Z. P., V. V., V. P. ir N. U. argumentas dėl J. V. padaryto poveikio psichikai tas, kad, kaip jie tvirtina, sutarties sudarymo metu ji buvo prigirdyta raminančių vaistų ir dėl to nesuvokė, ką daro. Tačiau į bylą nepateikta jokių tokį teiginį patvirtinančių duomenų. Šis samprotavimas yra tik prielaida, reiškiama remiantis liudytojos L. Z. parodymais, kad J. V. sutarties pasirašymo metu buvo apatiška, sėdėjo ir nieko nekalbėjo. Teismas laiko šiuos parodymus nepatikimais, nes, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ji pažinojo J. V. kaip V. V., gyvenusio su jos (L. Z.) jau mirusia mama, motiną. Spręstina, kad ji turėjo suinteresuotumą duoti palankius parodymus ieškovei, o tuo pačiu ir V. V.. Visų pirma abejotina, kad ji, būdama nuovoki ir supratinga, pasirašė už kitą asmenį, kuris, pasak jos, notarės kontoroj nieko nekalbėjo, buvo apatiškas, buto pirkimo-pardavimo sutartį (abejotina, ar kas pasirašytų už nesiorientuojantį aplinkoje žmogų). Be to, matomi prieštaringumai jos parodymuose: teisme teigė, jog apie buto pardavimą V. V. pasakė jį sutikusi atsitiktinai, tuo tarpu ikiteisminiame tyrime (61-62 b. l.) jos parodymuose užfiksuota „grįžusi namo jutau nerimą, nes kilo abejonė dėl to, kad J. V. turi dukterų ir sūnų, tačiau buto pirkimo dokumentus tvarko anūkė.... paskambinau kaimynei, kurios paprašiau, kad su manimi susisiektų V., V. sūnus. Tą pačią dieną su manimi susisiekė V., kuriam papasakojau, kas įvyko notarinėje kontoroje, kad jo mama pardavė butą anūkei. Jis buvo nustebęs, sakė pasakys apie tai seseriai. Po kelių dienų pas mane atvyko viena iš V. dukterų, domėjosi, kas vyko pas notarą. Aš jai pasakiau, kad už močiutę pasirašiau buto pardavimo anūkei dokumentus....“. Neturėdama jokio suinteresuotumo, L. Z. vargu ar net per kitus asmenis būtų ieškojusi V. V. pranešti jam apie buto pardavimą. Šios liudytojos parodymus (jog J. V. sutarties pasirašymo metu buvo apatiška, sėdėjo ir nieko nekalbėjo) paneigia notarės O. O. ir liudytojos L. Ž. parodymai, kurias nėra pagrindo netikėti. Juose, be kita ko, nurodoma, kad močiutė sąmoningai atsakinėjo į klausimus, neatrodė, kad būtų prigirdyta vaistų ar dar ko; sakė, kad pinigus 30000,00 litų ji gavo jau anksčiau, kad S. R. su ja pilnai atsiskaitė; sutartis balsiai perskaityta du kartus; J. V. ir L. Z. tarpusavyje kalbėjosi, susidarė įspūdis, kad jos yra pažįstamos, nes L. Z. klausinėjo J. V., kaip ji gyvena, kaip gyvena jų bendras pažįstamas Vytautas (pastarasis faktas nurodytas notarės O. O. atsiliepime į ieškinį, tai yra kai teismo posėdyje dar nebuvo davusi parodymų L. Z., kuomet ji ir pasakė, kad V. V. gyveno su jos motina). J. V. noriai atsakinėjo į L. Z. klausimus; sakė, kad parduoda butą, nes kiti vaikai daro spaudimą, kad vaikai atims iš jos butą, ir dar minėjo, kad jos vienas sūnus viską pragers; savo valią J. V. išreiškė aiškiai, būdama pilno proto, jos kalba buvo rišli, suprantama, mintys dėstomos suprantamai. Jokių abejonių dėl jos veiksnumo nekilo. J. V. sakė, kad ateityje gyvens kartu su anūke, kad ji ja rūpinasi, kad kiti vaikai ją apleido, motyvavo, kodėl parduoda savo anūkei S. R. butą, vadino ją „mylimiausia anūke". Teismui nekyla abejonių dėl atsakovės ir notarės elgesio bei veiksmų teisėtumo dar ir dėl to, kad, jei jos būtų turėję tikslą elgtis neteisėtai, būtų nesunkiai galėję pasirašymui pasitelkti „patikimą“ asmenį, o ne atsitiktinai sutiktą. Liudytojos V. G. parodymais, J. V. apie dvidešimt metų buvo jos pacientė. Ji sirgo lėtiniu bronchitu su plaučių funkcijos nepakankamumu, išeminė širdies liga su lėtiniu širdies ritmo sutrikimu, širdies ir kraujagyslių lėtinis nepakankamumas ir nuo šių ligų buvo gydoma. Tie jos susirgimai ne nervinio pobūdžio, o somatinės ligos. Kiek pamena, jos pas psichiatrą nesiuntė, ji nebuvo psichinis ligonis. Su ja kontaktas buvo adekvatus ir jokių haliucinacijų išsakyta nebuvo. Apie J. V. psichikos ligas įrodymų nepateikė taip pat ieškovė tretieji asmenys Z. P., V. V., V. P. ir N. U..

Ieškovės bei trečiųjų asmenų Z. P., V. V., V. P. ir N. U. teigimas, kad S. R. apgavo močiutę, nesumokėjo už butą 30000 Lt taip pat vertintinas kaip jų prielaida, spėjimas. Be atsakovės paaiškinimo apie pinigų močiutei sumokėjimą, šis faktas įrodomas taip pat liudytojo J. B. parodymais (matė pinigų perdavimą), notarės J. O. parodymais taip pat pirkimo-pardavimo sutarties 3 p. (1t., 14-15 b. l.). Be to, paminėtini ir atsakovo D. R., trečiojo asmens M. C., liudytojos J. K. parodymai apie tai, kad J. V. butą pardavė dėl to, kad padalintų vaikams gautus pinigus, kad jie po jos mirties nesipyktų. Pinigus buto pirkimui S. R. paskolino jos mama – šis faktas nėra paneigtas. S. R. neprivalo įrodinėti, kur močiutė padėjo ar išleido gautus pinigus. Ieškovė nurodo, kad buto kaina – 30000 Lt aiškiai per maža. Šis teiginys nelaikytinas reikšmingu, nes J. V. butą pardavė anūkei, pirkinio kaina yra sutarties šalių reikalas, o ne kitų asmenų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji butą turėjo teisę perleisti net ir neatlygintinai - dovanoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005, ir kt.). Teismo nuomone atrodo įtikinamas paaiškinimas apie tai, jog J. V., pardavusi butą, gautus pinigus žadėjo išdalinti vaikams, kad jie po jos mirties nesipyktų (prisimintina tai, kad pardavimo metu, butas testamentu buvo paliktas būtent S. R. sūnui). Vertinant ieškovės teiginį apie buto užvaldymą apgaule, pinigų nesumokėjimą, ar per mažą kainą svarstytina, jog nebuvo kliūtis pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti ir didesnę nei 30000 Lt sumą.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 66-1-00541-09 medžiagoje yra J. V. pareiškimas, taip pat ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tačiau tiek pareiškimas, tiek apklausos metu duoti jos parodymai nelaikytini patikimais, vertintini kaip įtakoti R. C. (pas ją tuomet J. V. gyveno) ar kitų asmenų, be to jie neatitinka kitiems byloje esantiems įrodymams. Paminėtina, kad V. V. apie buto pardavimą sužinojo tą pačią 2008 m. balandžio 10 d., o R. C. sekančią ar po kelių dienų, tačiau, nors ir tarėsi su advokatu, jokiu sandorio ginčijimo priemonių nesiėmė.

Kitų bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai nėra pakankamai reikšmingi nagrinėjamos bylos aspektu. Iš prokuroro 2010-03-25 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 66-1-00541-09 S. R. dėl buto užvaldymo apgaule pagal BK 182 str. 1 d. nutrauktas; prokuroro siūlymas, kad kilęs turtinio pobūdžio ginčas toliau turi būti sprendžiamas teisme LR CPK tvarka, savaime nereiškia, jog ieškinys pagrįstas ir privalo būti tenkinamas (1t., 20-31 b. l.).

Pripažinti negaliojančia buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal ieškinyje nurodytus CK 1.89 str. 1 d., 191 str. 1 d. ar dėl ko kitą nėra pagrindo.

Ieškinyje, remiantis CK 6.66 str., 6.67 str. 1 d., prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento M. R. ir S. R. 2010 m. balandžio 2 d. sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Sutarties sudarymo metu ieškovė R. C. nebuvo S. R. kreditorė, butui joks draudimas ar apribojimas juo disponuoti nebuvo taikytas, todėl ji turėjo su jai priklausančiu turtu elgtis savo nuožiūra, taip pat ir butą dovanoti sūnui. Bylos nagrinėjimo metu buvo išreikšta nuomonė, kad teismas, panaikinęs 2008-04-10 sandorį, turėtų panaikinti ir dovanojimo sandorį remiantis teisės doktrinoje tvirtintu principu, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Teismas nustatė, jog nėra pagrindo buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, tuo pačiu negali būti tenkinamas ir prašymas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Ieškinyje pareikštas dar vienas reikalavimas - pripažinti negaliojančiu 2005-06-03 testamentą, kuriuo J. V. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, paliko M. R.. Argumentuojama tuo, kad jis sudarytas asmens, nesuvokiančio dėl amžiaus savo veiksmų, taip pat tuo, kad testatorė testamente neįrašė savo vardo ir pavardės. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės, atliktos ieškovės ir jos atstovės prašymu, pagal atstovės pateiktus klausimus aktu (2t., 98-100 b. l.) konstatuota, jog J. V. dėl amžiaus, išsilavinimo ir sveikatos būklės galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2005-06-03 testamento pasirašymo metu. Šią išvadą teismo psichiatras ekspertas ir psichologė ekspertė patvirtino teismo posėdžio metu bei argumentuotai atsakė į jiems pateiktus klausimus. Teismui abejoti ekspertų išvada nėra jokio pagrindo, ekspertizė atlikta remiantis medicininiais J. V. dokumentais, kuriuose yra sistemingi įrašai, taip pat šioje civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis. Nesutikti su išvada nėra jokių motyvų (CPK 218 str.). Liudytojos V. G. parodymais, J. V. apie dvidešimt metų buvo jos pacientė. Ji sirgo lėtiniu bronchitu su plaučių funkcijos nepakankamumu, išeminė širdies liga su lėtiniu širdies ritmo sutrikimu, širdies ir kraujagyslių lėtinis nepakankamumas ir nuo šių ligų buvo gydoma. Tie jos susirgimai ne nervinio pobūdžio, o somatinės ligos. Kiek pamena, J. V. pas psichiatrą nesiuntė, ji nebuvo psichinis ligonis. Su ja kontaktas buvo adekvatus ir jokių haliucinacijų išsakyta nebuvo. Apie J. V. psichikos ligas įrodymų nepateikė taip pat ir ieškovė. Trečiojo asmens notarės A. R. teigimu, jai nekilo įtarimo dėl J. V. psichikos, jei būtų kilę, nebūtų sudariusi testamento. Notarė nurodo „LR CK 1.76 str. numatyta - Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Įstatymas nenumato privalomo vardo ir pavardės parašymo sandoryje. Vardo ir pavardės parašymas sandoryje savo ranka gali būti papildomas rašytinės sandorio formos reikalavimas, kurio nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu“. Teismo nuomone, vardo ir pavardės įrašymas testamente jį sudariusiam asmeniui nėra privalomas. Beje, testamentu butas paliktas ne svetimam asmeniui, bet provaikaičiui.

Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2005-06-03 testamentą laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

LR CPK 178 str. nustatyta, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Kad ir kokia J. V. valia būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens (testatoriaus) atminimą.

Ieškovės atsisakymas ieškinio reikalavimo „išduoti liudijimą, suteikiantį teisę patekti į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, turto vertei nustatyti“ priimtinas, ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės R. C. priteistinos dalyvavusių byloje asmenų išlaidos advokatui: atsakovei S. R. 640 Lt (be to dar 60,00 Lt už vertimo paslaugas), atsakovui M. R. 150 Lt, trečiajam asmeniui M. C. 150 Lt bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 178,99 Lt ir 2012-03-02 nutartimi (1t., 134 b. l.) atidėto mokėti 378,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 2 d., 92 str., 98 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2011-10-06 nutartimi (1t., 44-45 b. l.), taip pat grąžintina ikiteisminio tyrimo byla Nr. Nr. 66-1-00541-09 bei J. V. medicininiai dokumentai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 str., teismas

nusprendžia:

priimti atsisakymą ieškinio reikalavimo „išduoti liudijimą, suteikiantį teisę patekti į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, turto vertei nustatyti“ ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 293 str. 4 p.).

Ieškinį dalis dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento J. V. ir S. R. 2008 m. balandžio 10 d. sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, pirkimo-pardavimo sutartį ir restitucijos taikymo; dėl pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento M. R. ir S. R. 2010 m. balandžio 2 d. sudarytą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, dovanojimo sutartį ir restitucijos taikymo; dėl pripažinimo negaliojančiu 2005-06-03 testamentą, kuriuo J. V. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, paliko M. R., atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus: panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011-10-06 nutartimi; grąžinti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. Nr. 66-1-00541-09 bei J. V. medicininius dokumentus.

Priteisti iš ieškovės R. C. bylinėjimosi išlaidas: atsakovei S. R. 700 (septynis šimtus) Lt, atsakovui M. R. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt, trečiajam asmeniui M. C. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Lt.

Priteisti iš ieškovės R. C. 556,99 (penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus Lt 99 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.