Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje;

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. M. 2024 m. balandžio 16 d., apie 15 val. 30 min., būdamas prie Šeškinės turgaus, adresu Šeškinės g. 30A, Vilnius, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, už 20 Eur nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – 1,911 g kanapių (antžeminių dalių), kurią atsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė ir 2024 m. balandžio 17 d., apie 15 val. 40 min., būdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), už 25 Eur pardavė D. T..

2. D. T. 2024 m. balandžio 17 d. apie 15 val. 40 min., būdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš D. M. už 25 Eur nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,911 g kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai gabeno automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esančioje daiktadėžėje, ir neteisėtai laikė iki tol, kol šią narkotinę medžiagą 2024 m. balandžio 17 d., apie 16 val. 05 min., rado ir paėmė jo vairuojamą automobilį Zibalų-Kalnalaukio g. sankryžoje, Širvintose, sustabdę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

6.7. Siuntimais narkotinių medžiagų šlapime nustatymui, kuriuose užfiksuota, kad D. M. ir D. T. testai narkotinėms medžiagoms THC – marihuanai nustatyti yra teigiami (t. 2, b. l. 35-36, 83-84).

Įrodymų vertinimas

7. Baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis numatyta BK XXXVII skyriaus straipsniuose. Šiame skyriuje esančio 269 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o kokį kiekį laikyti nedideliu, dideliu ar labai dideliu, nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašuose nurodyta, kad kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) bei kanapių derva (Cannabis resin) yra narkotinės medžiagos.

14. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma teikia pakankamą pagrindą išvadai, jog D. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ir savo veiksmais realizavo BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymius.

15. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad D. T. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Teisiamajame posėdyje D. T. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad, 2024 m. balandžio 17 d. iš kaltinamojo D. M. įsigijo narkotines medžiagas už 25 Eur. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina pirmiau aptarti D. M. parodymai, A. Aleksandravičiaus parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. balandžio 17 d., apie 15 val. 40 min. gauta informacija, kad D. T., važinėjantis automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), įgijo galimai narkotinę medžiagą, vadinamą „žolę“; daiktų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad 2024 m. balandžio 17 d. automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, kairėje pusėje, nuėmus plastikinį bagažinės daiktadėžės dangtelį, matyti padėtas plastikinis užspaudžiamas paketėlis su viduje esančia galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – marihuana; tarnybiniuose pranešimuose ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys; specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2024 m. balandžio 17 d. rasto automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys).

16. Kaip matyti iš D. T. parodymų, įgydamas narkotines medžiagas – kanapes, jis neabejotinai suvokė, kad tai yra narkotinės medžiagos, šios medžiagos buvo skirtos išimtinai jo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl ši jo veika, atsižvelgiant į Rekomendacijose pateikiamus kriterijus, kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo D. M. motyvai

17. Skirdamas kaltinamajam D. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

18. D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad praeityje D. M. teistas, tačiau teistumas išnykęs, tris kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalis), už nustato greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 3, 6 dalys), vykdo individualią veiklą. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas taip pat atsižvelgia ir į išplatintos narkotinės medžiagos kiekį, tai, kad praeityje asmuo nebuvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog prekyba narkotinėmis medžiagomis buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis.

19. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo D. M. asmenybę, šeiminę situaciją, siekdamas sudaryti prielaidas efektyviai asmens resocializacijai, teismas daro išvadą, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų – paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei neatitiktų bausmės paskirties, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, D. M. už jo įvykdytą nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skiriama intensyvi priežiūra, įpareigojimai bei draudimai, kurie, teismo vertinimu, efektyviausiai užkirs kelią vykdyti naujas nusikalstamas veikas bei prisidės prie teigiamos jo elgesio korekcijos.

20. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

21. Siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebe nusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 20 MGL (1 000 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. M. iš savo nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų platinimo – turėjo turtinės naudos, todėl egzistuoja pagrindas skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

24. Byloje nustatyta, kad D. M. narkotines medžiagas už 25 Eur pardavė D. T.. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. patvirtino, kad, platindamas narkotines medžiagas, įgijo 25 Eur, nurodytą aplinkybę patvirtino ir D. T., kuris nurodė, kad iš D. M. už 25 Eur įsigijo narkotines medžiagas. Taigi, nusikaltimo rezultatu laikytini 25 Eur, kurie yra konfiskuotinas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

25. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Dėl D. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

26. D. T. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, A. T. pateikė prašymą atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 121-123). Šį prašymą A. T. palaikė ir teisiamajame posėdyje.

29. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

30. Kaltinamasis D. T. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis praeityje neteistas, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika niekam nepadaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, D. T. dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo veiksmus vertina kritiškai, praeityje jis nebaustas administracine tvarka už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ar su tuo susijusius pažeidimus, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, laikytina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

31. Kaip jau minėta, A. T. yra pateikęs prašymą būti kaltinamojo laiduotoju. Teismas, spręsdamas, ar šis asmuo gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, atsižvelgia į tai, kad A. T. ypatingai kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad yra kaltinamojo tėvas. Su sūnumi visada buvo geri santykiai, visada juo didžiavosi, kad jis žaidžia rinktinėje (duomenys neskelbtini). Niekada sūnus net su alkoholiu „nedraugavo“. Dabar jis turi sūnų. Niekada nebuvo įtarimų, kad sūnus galėtų vartoti narkotines medžiagas. Ir tą dieną jis neatrodė, kad būtų vartojęs. Gyvenime nėra matęs narkotinių medžiagų, anksčiau sportavo. Dirba (duomenys neskelbtini) mieste, o D. – Vilniuje. Jei teismas atleistų D. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis (A. T.) jį prižiūrėtų. Jis D. aiškina, kad jei jis vartos narkotines medžiagas, jis praras viską – ir šeimą, ir butą. Ateityje negali būti tokių dalykų. Prašo skirti laidavimą be užstato. Jo (A. T.) turtinė padėtis yra vidutiniška. Mano, kad daugiau D. tokio dalyko nebepadarys. Bylos duomenys patvirtina, kad A. T. yra neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkštaus pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu jis pažadėjo daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. T.. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. T. pagal savo asmenines savybes gali būti laiduotojas, jis turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms, D. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. T. atsakomybėn. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo asmenybę. Įvertinus laiduotojo paaiškinimus teismo posėdyje, D. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

33. Siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant minimalų – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

34. Kaltinamiesiems D. M. ir D. T. paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

35. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį laisvės apribojimu 2 metams, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. M. intensyvios priežiūros laikotarpiu privalo dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar sunaikinti, įpareigojant D. M. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su D. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad D. M. intensyvios priežiūros laikotarpiu privalo dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar sunaikinti, įpareigojant D. M. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant visą šios bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su D. T..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 17 d., 16 val. 40 min., iki 2024 m. balandžio 18 d., 16 val. 00 min., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (ši įmoka turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis, iš D. M. konfiskuoti 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. T. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (ši įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. T. ir laiduotojui A. T., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, po tyrimo (2024 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1122329-24) likusias kanapes (1,555 g) ir likusias objektų pakuotes, t. y. bespalvį plastikinį uždaromą maišelį ir voką, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius – sunaikinti; byloje esantį kompaktinį diską su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu sukaupta informacija palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti D. M., kad nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Lietuvos probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Išaiškinti D. M. ir D. T., kad už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.