Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas A. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. liepos 5 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktas iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

A. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2021 m. birželio mėnesį, tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku, iš tyrimo metu nenustatyto asmens ne mažiau kaip už 1 000 Eur netoliese prekybos centro „Maxima“, esančio Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, įgijo ne mažiau kaip 0,4640 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – ne mažiau kaip 60,4908 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 3,3258 g narkotinės medžiagos – heroino bei labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 45,8369 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA, kuriuos tyrimo nenustatytu būdu atgabeno iki savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten laikė iki 2021 m. lapkričio 12 d., kol 2021 m. lapkričio 12 d. apie 9.18 val. atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 0,4640 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, didelį kiekį – 60,4908 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, didelį kiekį – 3,3258 g narkotinės medžiagos – heroino bei labai didelį kiekį – 45,8369 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą neperžengdama paduoto apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir, jais vadovaudamasis, padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje

Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. J. laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis narkotines ir psichotropines medžiagas laikė turėdamas tikslą platinti. Kitaip tariant, nuteistasis neginčija padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nusikalstamos veikos subjektyvios pusės požymį – tikslą. A. J. teigimu, jo gyvenamojoje vietoje rastos kaltinime nurodytos medžiagos buvo skirtos tik jo asmeniniam vartojimui. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti.??? ???Nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-1-719/2020). Taigi, nors tikslas kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iš tikrųjų nėra būtinasis nusikalstamos veikos požymis ir neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau šio inkriminuoto požymio nustatymas atskleidžia kaltininko, šiuo atveju nuteistojo A. J., santykį su nusikalstama veika ir yra reikšmingas individualizuojant jo baudžiamąją atsakomybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-162-976/2018).

Nors skunde teigiama, kad A. J. draudžiamas medžiagas vartoja nuo 1984 m. ir kad kaltinime nurodytų medžiagų kiekį pirko iš karto didesnį, jog užtektų kuo ilgesniam laikui savo asmeniniam vartojimui ir ateityje nereikėtų tuo rūpintis, o svarstyklės buvo reikalingos vengiant perdozavimo, tačiau šias skunde nurodytas aplinkybes paneigia byloje esančių duomenų visuma.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į kaltinime nurodytų medžiagų radimo aplinkybes. Iš liudytojų T. S. ir A. Ž. (Ž.) parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu, matyti, kad policijos pareigūnai 2021 m. lapkričio 11 d. apie 10.20 val., t. y. dieną prieš A. J. gyvenamojoje vietoje atliktą kratą, vykdydami priemonę dėl nepilnamečių daromų pažeidimų ir stebėdami teritoriją aplink (duomenys neskelbtini) gimnaziją, esančią (duomenys neskelbtini), bei tikrindami informaciją, kurią T. S. pranešė pro šalį ėjęs žmogus, kad prie mokyklos vaikams galimai platinami narkotikai, pastabėjo netoliese stovėjusį įtartiną juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio priekyje sėdėjusius du vyrus bei lauke, šalia automobilio keleivio priekinių durelių, stovėjusį asocialios išvaizdos vyrą. Jiems važiuojant arčiau link minėto automobilio, abu liudytojai matė, kaip automobilio keleivis (A. J.) staigiai kažką perdavė lauke stovėjusiam vyrui (A. G.), o pastarasis tai įsidėjo į bliuzono kišenę. Pamatę jų vairuojamą automobilį, asocialios išvaizdos vyras (A. G.) greitai apsisuko ir nuskubėjo link autobusų stotelės, o automobilyje buvę asmenys greitai nuvažiavo link Nemėžio k. centro (t. 1, 46–48, 50–51; t. 4, b. l. 77–81). Netrukus sulaikius pėsčiomis ėjusį vyrą, paaiškėjo, kad tai buvo A. G., o atlikus jo asmens kratą bliuzono kišenėse buvo rasti du popieriniai lankstinukai su rudos spalvos medžiaga (t. 2, 57–59). Vadovaujantis specialisto išvada nustatyta, kad tai buvo tabakas, kuriame buvo 0,0258 g (0,0134 g ir 0,0124 g kiekviename suktinuke) sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA (t. 2, b. l. 67–68). Pažymėtina, kad tiek liudytojas T. S., tiek liudytojas A. Ž. atpažino automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekyje keleivio pusėje sėdėjusį vyrą ir patvirtino, kad tai buvo A. J. – T. S. paaiškino, kad A. J. atpažino iš karto įvykio metu, kadangi pastarasis jam buvo žinomas iš anksčiau, o liudytojas A. Ž. atpažino A. J. iš pateiktų nuotraukų pagal įsidėmėtus veido bruožus – aukštą kaktą ir šukuoseną (t. 1., b. l. 46–48, 56–58). Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti liudytojų parodymais, juo labiau, kai liudytojų parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Be kita ko, nuteistasis taip pat neneigė, kad bylai reikšmingu laiku buvo Nemėžio k., Vilniaus r., ir kad jį pavėžėjo jo pažįstamas D. (D.) juodos spalvos automobiliu „BMW“ (t. 4, b. l. 82–85).

Taip pat iš policijos pareigūnų T. S. ir R. V. (V.) parodymų matyti, kad sekančią dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 12 d. ryte, siekdami surasti ir sulaikyti A. J., kadangi buvo disponuojama informacija, kad nuteistasis galimai platina narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, nuvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, Vilniuje. Apie 9.00 val. A. J. buvo pastebėtas kieme, netoli parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), ten buvo nedelsiant sulaikytas ir išaiškinta jo sulaikymo priežastis. A. J. nesipriešino ir nurodė savo faktinės gyvenamosios vietos adresą bei kartu su policijos pareigūnais nuvyko į butą (t. 4, b. l. 77–79, 81–82). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad bute buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios teisėtumas vėliau patvirtintas BPK nustatyta tvarka Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 81–99, 111–113). Specialisto išvada nustatyta, kad atliktos kratos metu buvo paimta iš viso 0,4640 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 60,4908 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 3,3258 g narkotinės medžiagos – heroino bei 45,8369 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA (t. 1, b. l. 123–128).

Taigi, nors prokuroro 2022 m. vasario 10 d. nutarime, kuriuo buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad pas A. G. asmens kratos metu rastos ir paimtos draudžiamos medžiagos buvo įgytos iš A. J. (t. 1, b. l. 33–35), tačiau įvertinus baudžiamoje byloje esančius duomenis, o būtent sugretinus pas A. G. ir A. J. rastas draudžiamas medžiagas matyti, kad sutampa viena iš rastų ir paimtų psichotropinių medžiagų rūšis – sintetinis kanabinoidas 4-fluoro-MDMBBINACA. Kaip minėta, A. G. asmens kratos metu, kuri atlikta iš karto po to, kai buvo fiksuotas draudžiamų medžiagų perdavimas, buvo rastos ir paimtos dvi suktinės, kuriuose rastas tabakas, kuriame buvo 0,0258 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA (t. 2, b. l. 57–60, 67–68), o pas A. J., t. y. sekančią dieną po A. G. sulaikymo, kratos jo gyvenamojoje vietoje metu, be kitų draudžiamų medžiagų, taip pat buvo rasta ir paimta psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas 4-fluoro-MDMBBINACA (45,8369 g) bei tabako ir sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA suktinės (t. 1, b. l. 81–100, t. 2, b. l. 123–128). Be kita ko, iš 2022 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo, kurio atlikta A. G. naudojamo tel. (duomenys neskelbtini) ir A. J. naudojamų tel. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotinių analizė, matyti, kad bylai reikšmingu laiku buvo fiksuoti A. J. ir A. G. tarpusavio kontaktai – 2021 m. lapkričio 11 d. 9.07 val. ir 10.25 val. fiksuoti du (11 s ir 59 s trukmės) A. J. skambučiai A. G. bei trys trumposios SMS žinutės, siųstos A. G. 9.34 val., 10.20 val., 10.21 val., taip pat nustatyta, kad ir A. G. 2021 lapkričio 11 d. 8.52 val. skambino A. J. (skambučio trukmė 78 s) bei siuntė šešias (9.04 val., 9.23 val., 9.35 val., 10.20 val., 10.21.27 val., 10.21.34 val.) trumpąsias SMS žinutes A. J. (t. 2, b. l. 30-50). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, turi pagrįstą pagrindą spręsti, kad A. J. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti.

Be aptartų aplinkybių, subjektyviosios pusės požymį – tikslą platinti patvirtina ir tai, kad A. J. savo gyvenamoje vietoje iš viso laikė net keturių skirtingų rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas – labai didelį kiekį sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA, didelį kiekį amfetamino ir heroino bei kanapių dervą, kurios kiekis viršijo nedidelį kiekį, bet nesiekė didelio kiekio. Tuo tarpu pats nuteistasis tvirtina, jog neturi didesnės priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms ir gali nevartoti jų net ir gana ilgus laikotarpius – skunde nurodė, kad draudžiamas medžiagas vartojo prieš du mėnesius iki jo sulaikymo, duodamas parodymus tvirtino, kad gali nevartoti net ir apie mėnesį. Specialisto išvada taip pat patvirtino, kad A. J. šlapime narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo rastos (t. 3, b. l. 108), kai tuo tarpu jo gyvenamojoje vietoje rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai yra akivaizdžiai didesni, nei būtų skirti tik asmeniniam vartojimui, juo labiau, kai draudžiamas medžiagas, nuteistojo teigimu, vartoja ne nuolat. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad laikyto amfetamino kiekis (60,4908 g) daugiau nei 3 kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir rekomendacijos) numatytą didelį šios medžiagos kiekį (20 g), o sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA kiekis (45,8369 g) net 18 kartų viršijo rekomendacijose numatytą labai didelį šios medžiagos kiekį (2,5 g). Iš 2021 m. lapkričio 12 d. kratos protokolo taip pat matyti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ne tik, kaip teigiama skunde, spintoje ir rūbų kišenėse, bet ir kitose buto vietose – ant palangės, virtuvės spintelėse po kriaukle ir virš kriauklės, skalbimo mašinos būgne, rūbų spintos lentynoje tarp patalynės, sportinio krepšio skyrelyje, spintelės stalčiuje, ir kurios buvo supakuotos įvairiais kiekiais (dažniausiai po vieną vienetą) į skirtingas pakuotes (polietileninius maišelius, stiklainį, suktines), ir kurių dalis buvo įpakuotos taip, kad būtų galima iš karto vartoti (t. 1, b. l. 81–100). Taigi, draudžiamos medžiagos buvo laikomos ne tik įvairiais kiekiais, bet ir išslapstytos labai skirtingose buto vietose – tarp patalynės, skalbimo mašinos būgne, įvairiose spintelėse, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įgijus draudžiamas medžiagas asmeniniam vartojimui, jų išdėliojimas po visą butą iš tikrųjų yra neracionalus, juolab, kai pats A. J. duodamas parodymus baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad visas kratos metu rastas draudžiamas medžiagas jis įgijo vienu metu. Be to, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Kitaip tariant, vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis vartoja draudžiamas medžiagas, nepaneigia A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą.

Kaip minėta, nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – tikslas įrodinėjamas ne tik nuteistojo parodymais, bet ir faktinėmis aplinkybėmis. Išvadą, kad A. J. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, sustiprina ir tai, jog vadovaujantis „Sodros“ išrašo duomenimis, A. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki jo sulaikymo niekur nedirbo (duomenų apie nustatytą nedarbingumo lygį ar sveikatos problemas byloje nėra). Pats nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad kartais po pora mėnesių neoficialiai dirbdavo statybose, taip pat kas mėnesį gaudavo apie 250 Eur pašalpą, kai tuo tarpu už būsto nuomą mokėdavo po 240 Eur ir nuo 16 Eur iki 30 Eur už kitas būsto aptarnavimo paslaugas. Aplinkybės, jog A. J. gana ilgą laiko tarpą, beveik dvejus metus, visiškai nesistengė turėti oficialų darbą bei tai, kad A. J. oficialios pajamos buvo labai nedidelės, kurių pakakdavo tik būsto nuomos apmokėjimui, o kitoms pragyvenimo išlaidoms jų tiesiog nelikdavo, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis pajamas gaudavo iš nusikalstamos veikos darymo – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo. Šios išvados nepaneigia net ir tai, kad kartais jį galėdavo paremti jo ilgametė draugė ar tai, kad jis neoficialiai dirbdavo statybų darbus, kadangi iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis dirbdavo nereguliariai ir gana trumpus laikotarpius. Be kita ko, tikslo parduoti ar kitaip platinti buvimą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu – A. J. pripažino, kad disponuojamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis galimai būtų pavaišinęs ir kitus asmenis, jeigu jie būtų jo paprašę. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik A. J. nurodytas aplinkybes, bet ir prieš tai aptartą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. J. ne tik disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, bet ir turėjo tikslą jas platinti.

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistasis A. J. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jo atžvilgiu minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – į tai, kad A. J. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis, kaip minėta, disponavo iš viso net keturių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, vienos jų – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMBBINACA kiekis kiek daugiau nei 18 kartų viršijo rekomendacijose įtvirtiną labai didelį šios medžiagos kiekį. Byloje nustatyta, kad narkotines ir psichotropines medžiagas A. J. neteisėtai įgijo ir laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kas didina jo padarytos veikos pavojingumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažinta, kad A. J. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, tinkamai atsižvelgė ir į A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – į tai, kad praeityje teistas tris kartus, be kita ko, ir už narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimą, už kurį jam taip pat buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors skunde akcentuojama, jog paskutinį kartą A. J. buvo teistas už nesunkų nusikaltimą, tačiau tai neturi reikšmės išvadai, kad šią nusikalstamą veiką A. J. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už penkerius metus matyti, kad nuteistasis vienuolika kartų baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl spręstina, kad A. J. nusikalstamas elgesys šiuo atveju nebuvo atsitiktinis, priešingai, buvo iš anksčiau susiformavusio priešingo teisei elgesio tąsa. Pažymėtina ir tai, kad iki sulaikymo nuteistasis ilgą laikotarpį (beveik dvejus metus) niekur nedirbo, nors ir registravosi Užimtumo tarnyboje, pajamų pragyvenimui oficialiai gaudavo tik iš socialinių pašalpų, todėl nesutiktina su skundo teiginiu, kad A. J. iki sulaikymo aktyviai ieškojo darbo. Nors skunde akcentuojamas A. J. amžius ir motinos sveikatos būklė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra išimtinės aplinkybės, galinčios nulemti paskirtos bausmės švelninimą. Kaip savaime bausmės švelninimo negali nulemti ir tai, kad nuteistasis turi gyvenimo draugę, kurios dėka susimąstė apie draudžiamų medžiagų daromą žalą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl amžiaus nuteistasis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar išėjus į laisvę jo resocializacija nebūtų galima. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad artimųjų turėjimas ir rūpinimasis jais nesulaikė nuteistojo nuo labai sunkaus nusikaltimo darymo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog nuteistojo motinai reikalinga kokia nors išskirtinė pagalba, kurią gali suteikti tik nuteistasis. Taigi, įvertinęs šių aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. J. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti.

Kaip minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai bausmė paskirta nesilaikant BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių. Nuteistajam A. J. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. A. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.