Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Erra“ atstovui A. P., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Erra“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Vytosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Erra“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2007 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Šia sutartimi ieškovė (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti stogų įrengimo darbus su šiltinimu ir perduoti darbų rezultatą užsakovui (atsakovei) (b. l. 7?10). Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei 11 936,94 Lt sąskaitą už darbus, atliktus iki sutarties nutraukimo. Atsakovė nesutinka apmokėti pateiktos sąskaitos teigdama, jog ieškovė padarė statybos darbų trūkumų, kuriuos ištaisė pati atsakovė. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo.

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbų trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (CK 6.695 str. 1 d.). Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs rangovo atsakomybės apimtį, kylančią vykdant rangos sutartį, bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės, nes rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatymų numatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo sutarties vykdymo metu pareigą. Tačiau ši griežta, t. y. be kaltės, atsakomybė taikytina atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymų nustatyta rangovo darbų kokybės garantija, o 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad statybos darbų atlikimas rangovui (ieškovei) statybos įmonei buvo verslas, todėl ieškovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Pažymėtina, kad nors byloje buvo pateiktas 2008-06-30 ieškovės atliktų darbų aktas, kuriame užfiksuoti stogų įrengimo darbų trūkumai (b. l. 41), tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė darbų kokybės trūkumų, vis dėlto teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų pobūdžio, trūkumų kilimo priežasčių, nesiejo šių defektų atsiradimo priežasčių su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui kilus neaiškumų dėl statybos darbų trūkumų ir jų kilimo priežasčių, buvo pagrindas paskirti statybinę teismo ekspertizę. Pažymėtina, kad statinio kokybės ekspertizės tikslas yra ne tik konstatuoti esamus trūkumus, bet ir juos tiksliai ir konkrečiai lokalizuoti, diagnozuoti jų atsiradimo priežastis bei konkretizuoti, dėl kurio statybos dalyvio – statytojo, rangovo, projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo ar kitų asmenų – kaltės šie trūkumai atsirado, ir viso to pagrindu atsakingai konstatuoti, kokia suma yra reikalinga šiems trūkumams šalinti. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, nes visą įrodinėjimo pareigą dėl darbų kokybės trūkumų perkėlė tik atsakovei. Pažymėtina, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Ieškovė neįrodė CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių, kurios atleistų rangovą nuo atliktų darbų trūkumų šalinimo.

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu atsakovės atstovas nurodė, kad byloje esantys kvitai įrodo, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 90 000 Lt, nors darbų buvo atlikta už 60 000 Lt, t. y. uždengta 600 kv. m stogų ploto, teigia, kad gali pateikti nebaigtų darbų faktą patvirtinančias nuotraukas. Pažymėtina, kad byloje nėra išreikalauta namų, kurių stogai buvo dengiami, projektinės dokumentacijos ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek darbų atlikta ir ar iš tiesų atsakovė iš dalies neatsiskaitė už realiai atliktus darbus, be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, kokia suma pagal byloje pateiktas sąskaitas buvo sumokėta ieškovei. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius ieškovo atliktų darbų kokybės trūkumus, kurie nagrinėjant bylą iš esmės privalo būti ištirti.

CPK 12 str. numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas – tai teisėjo nešališkumo ir neutralumo (CPK 21 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principų garantija, be to, jis padeda įgyvendinti dispozityvumo principą civiliniame procese (CPK 13 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad visas bylos aplinkybes turi įrodyti šalys, o teismas tik įvertina bylos faktus pagal pateiktus įrodymus. Šalių teisės lygios, todėl teismas turi būti nešališkas ir privalo abiem šalims užtikrinti vienodas galimybes įrodinėti tiesą, todėl šalių dalyvavimas teismo posėdyje yra ypatingai svarbus siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovės atstovas nedalyvavo 2009-03-17 teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismui per klaidą nebuvo pateiktas atsakovės prašymas atidėti bylą, todėl bylos atidėjimo klausimas nebuvo svarstytas ir byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Dėl šios priežasties atsakovei buvo apribota galimybė pateikti įrodymus dėl aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, be to, kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo galimybės išsiaiškinti daugelio bylai svarbių aplinkybių, kurios liko neatskleistos. Pažymėtina, kad tik nustačius visas bylos aplinkybes, galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tinkamai taikyti materialinės teisės normas.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes bei neteisingai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, o pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalima iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.