Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. R. P. 2025 m. kovo 13 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pakartotinį prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6. R. P. 2025 m. balandžio 2 d. (18.46 val., teisme registruota 2025 m. balandžio 3 d.) Šiaulių apygardos teismui elektroniniu paštu pateikė skundus, rašytus I. B. ir A. B. atžvilgiu ir nutarimą pripažinti R. P. nukentėjusiąja kitoje administracinio nusižengimo byloje.

7. R. P. 2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir anksčiau pateiktame apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. R. P. apeliacinis skundas ir patikslintas apeliacinis skundas netenkinami.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliaciniame skunde, kurį R. P. pateikė Šiaulių apygardos teismui, prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Prieš pateikdamas savo išvadas byloje dėl apeliacinio skundo, aukštesnysis teismas pirmiausia pasisako dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

11. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y., kai bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas, taip pat paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms ar vertinant naujus įrodymus (šiuo atveju byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka), arba, kai yra pateiktas motyvuotas ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Šis prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip nurodyta ANK 651 straipsnio 4 dalyje, teismui nėra privalomas.

12. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių R. P. skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje nėra naujų įrodymų ir nepaaiškėjo jokių naujų bylos aplinkybių, kurios nebūtų žinomos skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teisme R. P. davė išsamius paaiškinimus, juos dar kartą pakartojo savo apeliaciniame skunde, buvo apklausta nukentėjusioji I. B., skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertinti liudytojų A. B. ir A. J. administracinio nusižengimo tyrimo metu duoti parodymai (tai nėra nauji įrodymai ar naujai paaiškėjusios aplinkybės), todėl byla dėl apeliacinio skundo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

13. Skundžiamu Institucijos nutarimu R. P. nubausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji Šiauliuose, Gegužių g. 64, 2024 m. rugsėjo 6 d. nuo 20.30 val. iki 21.11 val. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, išmetė į kiemą (pro daugiabučio laiptinės duris) kaimynės I. B. guminį durų kilimėlį, rastą laiptinėje prie įėjimo, taip padarydama kaimynei 20 eurų turtinę žalą ir pažeisdama viešąją tvarką.

14. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

15. Byloje nustatyta, kad apeliantė R. P. neneigia, jog išmetė guminį durų kilimėlį, tačiau mano, kad šiuo atveju nebuvo jokių jos tyčinių ar chuliganiškų veiksmų, nes ji tuo metu net nežinojo, kieno tas takas guminis ir kas jį jai tyčia padėjo ant jos durų kilimėlių ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

16. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti prie išvados, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

17. Aukštesnysis teismas, patikrinęs šioje administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

18. Apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde ginčijama R. P. kaltė ir vertinama, jog atliktas administracinio nusižengimo tyrimas yra neišsamus bei dėl to nepašalinti visi byloje esantys prieštaravimai. Tačiau matyti, kad tiriant administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo atlikta administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. apklausos, liudytoju apklaustas A. B., bendrauta su kaimynu A. J., atlikti ir kiti būtini tyrimo veiksmai. Nagrinėdamas R. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visuma, nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės prioritetinės reikšmės, priėjo išvadą, kad R. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei apeliantė mano esant teisinga, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

19. Aukštesnysis teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad nors apeliaciniame skunde ir aptikslintame apeliaciniame skunde teigiama, jog kaimynas (A. J.) matė, kaip apeliantė išmetė guminį kilimėlį prie laiptinės durų, tačiau iš tarnybinio pranešimo matyti, kad, bendraujant su A. J., jis paaiškino, kad „kaimynė iš 1 buto, paėmusi tą kilimėlį, išmetė jį į lauką, prie laiptinės į kiemą, sakydama žodžius „pridės čia kūrvos man kilimėlių visokių“ (b. l. 69). Taigi, kaip matyti, A. J. paneigė R. P. teiginius, kad kilimėlį ji išmetė prie laiptinės durų. A. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad „išėjusi į lauką išmetė guminį durų kilimėlį“, „numetusi ant pėsčiųjų tako dar pasakė „kūrvos kas čia man pridėjo tų kilimėlių“ – minėti liudytojo paaiškinimai taip pat paneigia R. P. poziciją, kad kilimėlį ji padėjo prie laiptinės durų (b. l. 41). Tokia pozicija, aukštesniojo teismo vertinimu, yra laikytina gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, žinodama, kad ją mato ir girdi pašaliniai asmenys (A. B. ir A. J.), R. P. vis tiek pasirinko vartoti necenzūrinius žodžius ir, išmesdama kilimėlį, garsiai juos išreikšti ir tai, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, jog apeliantė sąmoningai, tyčia siekė taip elgtis bei sutrikdyti ją stebinčius asmenis.

20. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma išreikalauti A. J. apklausos vaizdo įrašą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo tarnybinį pranešimą dėl bendravimo su kaimynu A. J., o nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

21. Pastebėtina, kad R. P. apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde pateikė argumentų, o taip pat ir elektroniniu paštu atsiuntė dokumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamu atveju (pateikti argumentai ir dokumentai susiję su pareiškėjos konfliktiniais santykiais su kaimynais A. B. ir I. B.), todėl aukštesnysis teismas jų nagrinėjamu atveju nevertina.

22. Pažymėtina, kad skundo ir patikslinto skundo motyvai yra analogiški, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde ir patikslintame apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad juose iš esmės pateikiami subjektyvūs, R. P. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra argumentuotai įvertinti. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas R. P. kaltės klausimą dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Taigi, naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, vadovaujantis apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo ir patikslinto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.