Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Z.-Strumilaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, latvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., žinodamas apie 2012 m. vasario 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms: A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant išmokas, iki jų pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, o būtent, turėdamas galimybę, nemokėjo teismo priteistų periodinių išmokų, laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2013-03-12, laikotarpiu nuo 2013-06-21 iki 2014-04-06, laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-01-26, laikotarpiu nuo 2015-10-17 iki 2015-11-04, dėl ko iki 2015 m. lapkričio 4 d. susidarė 7508, 39 eurų įsiskolinimas.

Kaltinamojo A. J. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta šiais duomenimis.

A. J., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad žinojo apie Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą, kad turi mokėti alimentus savo dukroms A. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim,. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai dukrai kiekvieną mėnesį po 200 litų. Kiek pamena, teismas sprendimą priėmė 2012 m. Pripažįsta, kad teismo sprendimo tikrai nevykdė ir tinkamai alimentų nemokėjo, laikotarpiu nuo 2012-03-09 iki 2013-03-12, laikotarpiu nuo 2013-06-21 iki 2014-04-06, laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-01-26 ir laikotarpiu nuo 2015-10-17 iki 2015-11-04, jis negali paaiškinti kodėl nemokėjo, nes nepamena. Gali būti, kad gaudavo mažai išmokų ir nesugebėdavo pats išsiversti. Kaime sunku susirasti darbą, todėl kitų pragyvenimo šaltinių net neieškojo. Ar pats savo buvusiai žmonai R. J. buvo pravedęs dėl dukrų kažkiek pinigų, šiuo metu nepamena, kiek žino, laikotarpiais, kiek dirbdavo, darbdavys antstoliams kažkiek parvesdavo pinigų, bet kada tai padarė, jis tikrai nepamena ir tiksliai nežino. Kodėl nesikreipė į teismą, kad sumažintų dukroms išmokas, negali paaiškinti, nieko tokiuose dalykuose neišmano, tiesiog apie tai nepagalvojo. Antstoliai 2015 metų pabaigoje areštavo jam priklausanti namą, ūkinius pastatus ir žemę aplink namą, kodėl vaikams nepadovanojo to turto, kai dar jis nebuvo areštuotas, taip pat nežinojo, kad gali tą padaryti, pats apie tai nepagalvojo. Prisipažįsta, kad, kai gaudavo kokias nors išmokas, galėjo pervesti nors kažkiek pinigų vaikams, bet to nepadarė, todėl šiuo metu dėl to nuoširdžiai gailisi (135-136 b. l.).

Liudytoja R. J. parodė, kad 2012 metais ji su savo vyru A. J. išsituokė. Tuo pačiu teismas jų bendriems vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo priteisęs A. J. kiekvieną mėnesį kiekvienai dukrai mokėti po 200 litų. Negali pasakyti tiksliai kada, datų tikrai nepamena, bet iki dabar iš A. J. gavo 1400 litų, 45 eurus ir 95 eurus. Daugiau jokių pinigų iš A. J. nėra gavusi. Šiuo metu su A. J. nebendrauja, nei tiek su juo, nei su jo giminėmis nebendrauja, nes visi neranda bendros kalbos, neturi apie ką šnekėti. A. J. su dukromis taip pat nebendrauja, nebent A. J. kartais paskambina savo tėvui, nes nori su juo bendrauti. Jis pats dukroms paskambina labai retai, nors dukros su tėvu tikrai norėtų bendrauti dažniau. Paskutinį kartą dukros su tėvu matėsi 2015 m. rudens pradžioje, kai A. J. netoli jų gyvenamosios vietos buvo atvažiavęs žvejoti, tai matėsi su A. ir V. Bet tada pats tikrai specialiai pas dukras nevažiavo ir nerodė iniciatyvos su jomis susitikti. Jos buvęs vyras po skyrybų niekada nėra nieko vaikams nupirkęs, ką nors padovanojęs, kur nors dukras nusivežęs, padėjęs, kai jos sirgdavo, ar kaip nors kitaip jomis pasirūpinęs. Kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl jų ištuokos, jie abu buvo teismo posėdyje, nes abiejų sutikimu skyrybos ir įvyko, jis teismo posėdyje ir buvo informuotas, tikrai žinojo, kad jis turi mokėti vaikams mėnesines išmokas. Į Vaikų fondą kreipėsi, nes vienai tikrai sunku išlaikyti vaikus, daugiau jokių išmokų iš kur nors kitur niekada negaudavo ir negauna. Papildomai pareiškia, kad iš viso iš savo buvusio vyro A. J. per jo darbovietę (Ūkininkas J. T.), po to kai 2012-02-29 pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą priteistą jos vyrui 3 vaikų išlaikymui mokėti nuo 2012-01-25 iki 2015-10-31 dienos yra į savo banko AB “Swedbank” sąskaitą Nr. 057300010026513170 gavusi 1494,17 lt ir 89,76 eurus, bendrų trijų vaikų išlaikymui. Į savo AB Swedbak banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-07-08 gavo 225,50 lt, 2013-08-05 gavo 225,25 lt, 2013-09-05 gavo 225,25lt, 2013-10-07 gavo 225,25 lt., 2013-11-06 gavo 225,25 lt., 2013-12-04 gavo 296,95 lt į savo banko sąskaitą, taip pat 2014-10-10 gavo 70,72 lt., 2015-09-15 gavo 45,75 eurus ir 2015-09-23 gavo 44,01 eurus iš jos buvusio vyro darbdavio ūkininko J. T. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą. Daugiau jokių pajamų iš savo buvusio vyro vaikų išlaikymui nėra gavusi, nei į savo AB banko “Swedbank” sąskaitą, nei į banko „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nei pinigų į rankas, taip pat mano kad A. J. nėra davęs pinigų ir jų bendriems vaikams į rankas, nes po skyrybų 2012 metais vaikai, kiek jai yra žinoma, buvo susitikę su tėvu 3 kartus. Mergaitės nėra sakiusios, jog tėvas būtų joms davęs pinigų. Daugiau sąskaitų kitose bankuose neturi atsidariusi. Dukros banko sąskaitų neturi, išskyrus bendrą su A. J. dukrą V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turi banko AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet žino, jog mergaitė iš savo tėvo pinigų į savo sąskaitą negauna (36-37, 39-40 b. l.).

Iš 2015-10-30 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą su priedais matyti, kad Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikų išlaikymo fondas yra išmokėjęs 5518,11 eurų, tokiai sumai iki 2015-10-22 yra ir įsiskolinimas (5-16 b. l.).

Iš 2012-02-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad A. J. ir R. J. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (70-71 b. l.).

Iš vykdomosios bylos Nr.00163/12/02734 medžiagos kopijų matyti, kad R. J. 2012-12-04 pateikė antstolei Irmai Ežerskienei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-10-24 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš A. J. nepilnametėms dukroms: A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kasmet išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir antstolė vykdė priverstinio vykdymo veiksmus, areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir pastatus), šioje vykdomojoje byloje Nr.00163/12/02734 (b. l. 79-110).

Iš 2016-02-29 antstolės Irmos Ežerskienės rašto Nr. S-1698 su prie jo pateikta įsiskolinimo lentele matyti, kad A. J. vaikų: A. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui yra sumokėjęs tik 89,76 eurus, bendras įsiskolinimas - 7508, 39 eurai (112-113 b. l.).

Iš SODROS pažymų matyti, kad A. J. laikotarpiu nuo 2013-03-20 iki 2013-12-01, nuo 2014-08-11 iki 2014-09-30 ir laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2015-09-21 dirbo pas J. T., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, ir gavo pajamų (74-76, 128 b. l.).

Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos pažymų matyti, kad A. J. laikotarpiais nuo 2003-02-03 iki 2012-03-08, 2013-03-13 iki 2013-06-20, nuo 2014-04-07 iki 2014-04-28 ir nuo 2015-01-27 iki 2015-10-16 buvo registruotas Pakruojo skyriuje (65, 67 b. l.).

Kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, nes jis, žinodamas apie esamą 2012 m. vasario 29 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms: A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant išmokas, iki jų pilnametystės, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį A. J. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis A. J. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis A. J. neteistas (122 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (119-121 b. l.), į psichiatro įskaitą ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (124 b. l.), niekur nedirba (128 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (67 b. l.), gyvena vienas (126 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (127 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, prokurorės siūlomo dydžio bausmę - 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.