Telšių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-614-1118/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
1-614-1118/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22907-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
Ž. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-614-1118/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22907-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.4.3; 2.12.1.4
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

Ž. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. rugsėjo 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2019 m. birželio 1 d. 23.53 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ nustatytas 1,89 promilės neblaivumas) vairavo G. Š. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to jis 2019 m. birželio 1 d. 23.53 val. (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė kumščiu savo broliui N. B. į kairę veido pusę, padarydamas nukentėjusiajam kairiojo skruosto poodinę kraujosrūvą, nukentėjusiajam N. B. nukritus ant žemės, du kartus spyrė jam į galvą, taip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį – brolį N. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis 2019 m. liepos 13 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, tyčia vieną kartą sudavė ranka savo broliui N. B. į kairę veido pusę, taip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį – brolį N. B., sukėlė jam fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to Ž. B. 2019 m. liepos 14 d. 14.08 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme esančioje pavėsinėje konflikto metu sėdinčiam ant suolelio savo broliui N. B. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, nukentėjusiajam N. B. nukritus ant žemės, rankomis sudavė jam ne mažiau dviejų kartų į veidą ir galvą, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį – brolį N. B., sukėlė jam fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis parodė, jog 2019 m. birželio 1 d. apie 16.00 val. nuėjęs pas G. Š. į namus, lauko terasoje kartu su pastarojo artimaisiais, draugais bei savo broliu N. B. gėrė degtinę ir alų. Apie 23.00 val. jiems su broliu pradėjus konfliktuoti, G. Š. abiejų paprašė išeiti. Išėjęs kieme pamatė savo automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sugalvojo tą vakarą pasiimti, todėl paskambino pažįstamam ir paprašė automobilį parvaryti. Laukdamas minėto pažįstamo, kaip teigia, įsėdo į savo automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą ir, norėdamas pašildyti variklį, jį užvedė, tačiau važiuoti tikino neketinęs. Nurodė, jog sėdint užvestame automobilyje, pribėgęs G. Š. su žmona I. Š., savo seserimi bei N. B., traukdami iš automobilio spynelės raktelį, kliudė pavarų svirtį, dėl ko automobilis apie penkis metrus pavažiavęs atbulas sustojo atsirėmęs į šaligatvio bortelį (II t., b. l. 10–11);

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 5 d. apklaustas kaip įtariamasis papildomai parodė, jog 2019 m. birželio 1 d. įvykus konfliktui tarp jo ir brolio N. B., G. Š. liepė jiems abiem išeiti iš jo namo kiemo. Tuomet jis G. Š. paprašęs atiduoti jo automobilio raktelius. Jam nesutikus jų atiduoti, jis išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams automobilio rakteliai jam jau buvo grąžinti. Dar būnant pareigūnams, jis įsėdo į automobilį, į vairuotojo vietą, ir užsivedė automobilį. Šalia jo sėdėjo N. B.. Abu buvo stipriai išgėrę, todėl jis, susiradęs telefoną, paskambino nepažįstamam asmeniui, su kuriuo susitarė, jog jis parvarys jo automobilį. Minėjo, kad neužilgo išvyks iš Kuršėnų, todėl jis sėdėdamas automobilyje jo laukė. N. B. išliko iš automobilio ir nuėjo atgal pas G. Š. į kiemą. Jam išėjus, jis išlipo iš automobilio parūkyti, tačiau jam bestovint lauke prie automobilio ir rūkant, prie jo priėjo brolis N. B. ir, nieko nesakęs, sudavė jam į veidą, po ko jie abu pradėjo stumdytis ir, nukritę ant žolyno, grūmėsi. Grumtynių metu N. B. sudavė taip pat. Juos išskyrė kiti su jais buvę asmenys. Po to, kai jį ir N. B. atskyrė, jis nuėjo atgal į automobilį, kuris buvo paliktas užvestas. Jam būnant automobilyje, tikslių aplinkybių neatsimena, prie automobilio priėjo I. Š. ir S. N. ir jos bandė atidaryti automobilio vairuotojo dureles, dėl ko jis viena ranka laikė automobilio dureles, kita ranka laikėsi kažkur kitur, ar į vairą, ar į pavaros svirtį, kur tiksliai dėl girtumo neatsimena. Tuomet automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo, automobilis atsitrenkė į bordiūrą, dėl ko automobilio galinė padanga buvo prakirsta. Tuomet automobilis užgeso ir jis išlipo iš jo. Tuomet G. Š. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko gal po kokios minutės laiko. Jis važiuoti automobiliu neketino, būtų sulaukęs vairuotojo, kuris būtų parvaręs automobilį, tačiau taip gavosi, kad užkliuvo pavaros svirtį ir automobilis pariedėjo atbuline eiga (II tomas, b. l. 19-20, 22);

kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog įvykio vakarą įsėdęs į savo automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedęs variklį, skambino draugams ir pažįstamiems, ieškodamas, kas galėtų minėtą automobilį parvaryti į jo namų kiemą. Jo teigimu, G. Š. sesuo tempė jį iš automobilio, tačiau jis nelipo. Paaiškino, jog pats, sėdėdamas užvestame automobilyje, įjungė atbulinės eigos pavarą ir, pavažiavęs atbuline eiga, atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Matydamas, kad G. Š. iškvietė policijos pareigūnus, užgesino automobilio variklį, raktelius numetė ant priekinės automobilio sėdynės. Paaiškino, jog nors automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G. Š. vardu, tačiau realiai priklauso jam. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (II t., b. l. 27–28).

Motyvuojamoji dalis

Ž. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog automobilis „Citroen Jumper“ yra registruotas jos vyro G. Š. vardu, tačiau jis priklauso Ž. B.. Nurodė, jog 2019 m. birželio 1 d. apie 23.45 val. jos namo kieme broliai Ž. ir N. B. būdami neblaivūs tarpusavyje konfliktavo, dėl to paprašė jų abiejų išeiti iš kiemo. Išėję iš kiemo abu broliai sėdėjo šalia namo tvoros pastatytame automobilyje „Citroen Jumper“. Teigia, jog po pusvalandžio N. B. grįžus į kiemą, o Ž. B. pasilikus savo automobilyje, ji kartu su S. N., priėjusi prie Ž. B. sėdėjusio prie užvesto automobilio vairo, liepė jam užgesinti variklį ir eiti į namus, tačiau Ž. B. nieko neatsakęs, atbuline eiga pavažiavęs apie penkis metrus atsitrenkė į pušį ir šaligatvio bordiūrą. Girdėjo, kaip sprogo galinė automobilio padanga. Tuomet Ž. B. perjungęs pavarą šiek tiek pavažiavo į priekį, užgesino automobilio variklį ir išlipęs iš automobilio padavė jai raktelius (I tomas, b. l. 85–86; 87–88);

liudytojos I. Š. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kuriais patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 91–92, 93–94);

liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 1 d., po pietų į svečius atėjo broliai N. B. ir Ž. B. bei S. N.. Namuose taip pat buvo žmona I. Š.. Visi kartu namo kieme šventė, vartojo alkoholį – degtinę, šampaną ir alų. Patvirtino, jog automobilis „Citroen Jumper“ priklauso Ž. B., nors registruotas jo – G. Š. vardu. Teigia vakare matęs, kaip Ž. B., būdamas neblaivus, užvedęs savo automobilio „Citroen Jumper“ variklį, sėdėjo vairuotojo vietoje. Paaiškino pamanęs, kad šis gali neblaivus išvažiuoti, todėl užgesinęs variklį pasiėmė automobilio raktelius. N. B. reikalaujant atiduoti minėto automobilio raktelius, jis juos atidavė tik šiam iškvietus policijos pareigūnus. Jo teigimu, Ž. B. tikino pareigūnus, jog pats nevairuos, o susiras asmenį, kuris parvairuotų jo automobilį. O pareigūnams išvykus, jis su žmona bei S. N. nuėjo į savo namų kiemą, tuo tarpu Ž. B. su broliu liko prie automobilio. Po kurio laiko į kiemą vienas pats grįžo N. B.. Ž. B. negrįžus į kiemą, I. Š. ir S. N. nuėjo jo ieškoti, netrukus paskui jas nuėjo ir N. B.. Po kurio laiko, sėdėdamas savo kiemo pavėsinėje, išgirdo triukšmą ir nuėjęs pamatė prie įvažiavimo į kiemą išverstą šaligatvio bortelį, pradurtą Ž. B. automobilio galinę padangą. Automobilis stovėjo kitoje vietoje nei iki tol (I t., b. l. 98–99);

liudytojo G. Š. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kuriais patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 101–102, 103–105);

liudytojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 1 d. nuėjo į G. Š. namus, kur lauko terasoje kartu su G. Š. žmona I. Š., S. N. ir savo broliu Ž. B. gėrė degtinę ir alų. Nurodė tikslių to vakaro įvykio aplinkybių gerai neprisimenantis, nes buvo labai girtas. Alkoholio suvartojo daug, kiek tiksliai, pasakyti negali. Prisimena, jog išgertuvių metu pradėjo konfliktuoti su broliu Ž. B., todėl G. Š. abiejų paprašė išeiti. Ž. B. paprašė G. Š. atiduoti savo automobilio „Citroen Jumper“ raktelius, tačiau šis nedavė, sakydamas, kad jis pats yra neblaivus. Dėl to Ž. B. išsikvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus G. Š. atidavė jam minėto automobilio raktelius. Pareigūnų akivaizdoje Ž. B. skambino pažįstamiems, ieškodamas asmens, galėsiančio parvairuoti jo automobilį, tačiau, kaip pats suprato, tokio nerado. Pareigūnams išvažiavus Ž. B. užsivedė automobilį ir, įjungęs pavarą, pavažiavo atbuline eiga, kol atsirėmė į bortelį (I t., b. l. 67–68; 73–74);

liudytojos S. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 1 d. su N. B. ir Ž. B. būdami svečiuose pas Gedą ir I. Š., kiemo terasoje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su I. Š. gėrė šampaną, o vyrai – degtinę ir alų. Patvirtino mačiusi, kaip įvykio vakarą neblaivus Ž. B. užsivedė automobilio „Citroen Jumper“ variklį ir, pavažiavęs atbuline eiga, atsitrenkė į bortelį. Mano, jog Ž. B. toliau neišvažiavo tik dėl to, kad atsitrenkus į bortelį išsileido automobilio padanga (I t., b. l. 108–109);

2019 m. birželio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. birželio 1 d. 23.53 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Akmenėje, Puškino gatvėje, prie namo Nr. 56, Ž. B., neturėdamas teisės vairuoti, nes šios teisės nėra įgijęs, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,89 promilės neblaivumas, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šaligatvio bortelį, pradūrė automobilio kairės pusės galinę padangą. Vairuotojas laikinai sulaikytas, automobilis perduotas saugoti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autobastionas“, įvykio vieta fotografuota, filmuota, medžiaga įkelta į Policijos registruojamų įvykių registrą (toliau – PRĮR) (I t., b. l. 11);

2019 m. birželio 1 d. PRĮR išrašu, kuriame nurodyta, jog į Bendrąjį pagalbos centrą gautas G. Š. pranešimas apie tai, jog Ž. B., būdamas neblaivus, atbuline eiga vairuodamas automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkęs į šaligatvio bortelį, jį išvertė ir pradūrė automobilio kairės pusės galinę padangą (I t., b. l. 9–12);

2019 m. birželio 1 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta Akmenėje, Puškino gatvėje, ties namu Nr. 56, bei automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei apžiūrėtas automobilis, paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. I 355197 (I t., b. l. 24–25; 26, 35–37);

2019 m. birželio 1 d. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, jog Ž. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 23.50 val. nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, o 00.26 val.– 1,89 promilės (I t., b. l. 18–19);

2019 m. liepos 19 d. vaizdo įrašu ( MVI_9611) iš įvykio vietos, užfiksuotu skaitmeninėje laikmenoje, kuriame užfiksuotas automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais (kompaktinis diskas voke pridėtas prie bylos I tomo viršelio) (I t., b. l. 44–45);

2019 m. birželio 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 177, liudijančiu, kad transporto priemonė „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku nuvežta į UAB „Autobastionas“ aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (I t., b. l. 50);

2019 m. birželio 2 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, jog Ž. B. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ 00.26 val. nustatytas 1,89 promilės, o 00.46 val. – 1,92 promilės neblaivumas (I t., b. l. 25–26);

VĮ „Emprekis“ duomenimis, liudijančiais, jog analogiško „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vidutinė rinkos vertė yra 910,00 Eur (I t., b. l. 51).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. birželio 1 d. veika)

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 2 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, jog 2019 m. birželio 1 d. apie 23.00 val. G. Š. namų terasoje išgertuvių metu konfliktavo su broliu N. B., dėl ko abu buvo išprašyti laukan. Supykęs norėjo parsivaryti savo automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį šalia G. Š. namų, į savo namų kiemą. Nurodė užvedęs automobilio variklį ir laukęs pažįstamo, galėsiančio parvairuoti minėtą automobilį. Tačiau jam sėdint užvestame automobilyje, pribėgęs G. Š. su žmona I. Š. bei N. B., atėmė užvedimo raktelius, o jam išlipus iš automobilio ir pareikalavus juos atiduoti, brolis N. B. ranka skaudžiai sudavė jam į galvos kairę pusę. Tik tuomet jis broliui ranka vieną kartą trenkė į veidą, tačiau jo nespardė, o abu susikibo ir nukrito ant žemės. Paaiškino, jog broliui trenkė gindamasis, kadangi šis jam trenkė pirmas. Nurodė, kad po smūgio broliui N. B. abiem nukritus ant žemės, jam išniro rankos plaštaka (II t., b. l. 10–11);

kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 28 d. apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir papildomai parodė, jog 2019 m. birželio 1 d. įvykio vakarą broliui N. B. ne mažiau dviejų kartų sudavė į veido kairę pusę. Teigia, jog brolis smūgį ranka į veidą sudavė pirmasis, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė. Nurodė dėl girtumo neprisimenąs, kaip įvykio vakarą spardė savo brolį N. B., abu tą vakarą labai susipyko, tačiau prisimena, jog po suduoto smūgio brolis nukrito ant žemės, dėl to labai gailisi (II t., b. l. 27–28).

Ž. B. kaltė 2019 m. birželio 1 d. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 1 d., nuėjęs į G. Š. namus, kur lauko terasoje kartu su G. Š. žmona I. Š., S. N. ir savo broliu Ž. B. gėrė degtinę ir alų. Alkoholio suvartojo daug, kiek tiksliai pasakyti negali, tačiau jautėsi labai girtas. Prisimena, jog išgertuvių metu pradėjo konfliktuoti su broliu Ž. B., dėl ko G. Š. abiejų paprašė išeiti. Paaiškino, kad konfliktas su broliu Ž. B. įvyko dėl to, kad brolis, būdamas neblaivus, užsivedė savo automobilį „Citroen Jumper“, pavažiavo atbuline eiga ir atsirėmė į bortelį. Dėl šios priežasties brolį barė. Atsimena, kad tuo metu netoliese taip pat buvo G. Š. žmona I. Š. ir sesuo S. N.. Jo teigimu, Ž. B., išlipęs iš automobilio kumščiu sudavė jam du smūgius į veidą, o pargriuvusiam ant žemės, užsidengusiam rankomis galvą brolis dar porą kartų įspyrė jam į galvos sritį. Prisimena, jog kažkas iš buvusiųjų šalia Ž. B. nuo jo atitraukė. Po brolio suduotų smūgių sutino ir skaudėjo veidą, pakaušyje buvo gumbai, tačiau civilinio ieškinio byloje neteiks (I t., b. l. 67–68; 73–74);

liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 1 d. apie 23 val. 45 min. jos namo kieme broliai Žilvinas ir N. B., būdami neblaivūs, tarpusavyje konfliktavo. Patvirtino, jog barnio metu Ž. B. du kartus kumščiu trenkė broliui N. B. į veidą, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės, Ž. B. spardė jį kojomis. Kiek kartų spyrė, pasakyti negali, tačiau daug kartų. Prisimena, kad Ž. B. spardant N. B., šis prašė jo liautis. Teigia, jog kartu su S. N. bandė Ž. B. patraukti nuo brolio, tačiau joms nepavyko. Tuomet atbėgęs G. Š. Ž. B. atitraukė nuo N. B. (I t. b. l. 85–86);

liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 1 d. po pietų į svečius atėjo broliai N. B. ir Ž. B. bei S. N.. Visi kartu namo kieme šventė, vartojo alkoholį: degtinę, šampaną ir alų. Teigia, jog visi buvo gerokai apsvaigę, kai vakare Nerijus ir Ž. B. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Patvirtino, jog iš pradžių konfliktas buvo tik žodinis, tačiau vėliau, išgirdęs triukšmą ir nuėjęs pasižiūrėti, matė už kiemo ribų ant žemės gulintį N. B.. Kiek prisimena, šalia jo buvo S. N., kuri laikė Ž. B., kad šis nemuštų savo brolio. Matė patinimą N. B. veido kairėje pusėje, todėl iškvietė policijos pareigūnus ir medikus (I t., b. l. 98–99).

liudytojos S. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. birželio 1 d. kartu su N. B. ir Ž. B. buvo svečiuose pas Gedą ir I. Š., kur visi kiemo terasoje vartojo alkoholinius gėrimus. Ji su I. Š. gėrė šampaną, o vyrai – degtinę ir alų. Vakare abu broliai Žilvinas ir N. B., būdami neblaivūs pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Patvirtino mačiusi, jog konflikto metu Ž. B. trenkė savo broliui N. B. į veidą, o kai šis nukrito ant žemės, jį spardė. Prisimena girdėjusi, kaip spardomas N. B. šaukė broliui, kad šis liautųsi. Su I. Š. juos abu skyrė, padėjo atsistoti N. B.. G. Š. laikė Ž. B., kad nebemuštų savo brolio (I t., b. l. 108–109);

2019 m. birželio 1 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. birželio 1 d. 23.53 val. gautas G. Š. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) kieme neblaivus Ž. B. konflikto metu du kartus smogė kumščiu savo neblaiviam broliui N. B. į kairę veido pusę, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, spyrė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis N. B. patvirtino, kad brolio Ž. B. suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis medikų palydėtas į VšĮ Mažeikių ligoninę apžiūrai (I t. b. l. 20–23)

2019 m. birželio 1 d. PRĮR išrašu, kuriame nurodyta, jog Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kieme konflikto metu neblaivus Ž. B. du kartus smogė kumščiu savo neblaiviam broliui N. B. į kairę veido pusę, padarydamas jam kairės pusės skruosto patinimą, o nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, Ž. B. jį spardė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajam VšĮ Mažeikių ligoninėje nustatytas veido sumušimas, jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Įtariamasis Ž. B. laikinai sulaikytas, įvykio vieta fotografuota, filmuota (I t., b. l. 11);

2019 m. liepos 19 d. filmuotu vaizdo įrašu iš įvykio vietos, užfiksuotu skaitmeninėje laikmenoje bei apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo N. B. paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių bei nukentėjusiojo veide užfiksuoti sužalojimai (I t., b. l. 45–46; 47);

2019 m. liepos 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 885/2019(04), kurioje užfiksuota, jog N. B. nustatyta: kairiojo skruosto poodinė kraujosrūva; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinio poveikio arba krentant po gauto smūgio; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; N. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 80);

2019 m. birželio 1 d. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, kuriame užfiksuota, jog Ž. B. alkoholio kiekio matuokliu 23.50 val. nustatytas 2,38 promilės, o 00.26 val. – 1,89 promilės neblaivumas. Nukentėjusiajam N. B. nustatytas 2,18 promilės neblaivumas (I t., b. l. 18–19);

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 13 d. veika)

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2019 m. liepos 13 d. nuo ryto buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) pas A. K., kur kepė šašlykus, gėrė alų, po to išvažiavo darbuotis, o atgal grįžo apie 20.00 val. Tuomet pas A. K. jau buvo atvažiavusi paties žmona G. B. su dukra, brolis N. B. su savo drauge O. Š.. Pavėsinėje visi vartojo alkoholį. Pats atsisėdo prie stalo, tačiau alkoholio nevartojo, ant kelių pasisodino savo mažametę dukrą. Teigia, jog brolis N. B., būdamas neblaivus, pradėjo rėkauti, konfliktuoti su jo žmona G. B. ir taip išgąsdino mažametę dukrą, kuri išsigandusi nubėgo į namą. Nurodė iš pradžių savo brolį geruoju raminęs, bet išsigandus dukrai, neapsikentė ir kumščiu sudavė broliui N. B. į veidą, tuomet iš A. K. namų išvažiavo. Gailisi trenkęs broliui, jo atsiprašė (II t. b. l. 34).

Ž. B. kaltė 2019 m. liepos 13 d. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. liepos 13 d. apie 21.00 val. su drauge O. Š. atvyko į svečius pas A. K., kur taipogi buvo jo brolis Ž. B. su žmona G. B.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pasak jo, brolio žmona išgertuvių metu pradėjo prie jo kabinėtis, o jo draugę vadino negražiais žodžiais. Po to brolis Ž. B. taip pat pradėjo ant jo šaukti ir grasinti, kad sumuš. Tuomet broliui Ž. B. liepė ramintis, tačiau šis trenkė jam ranka į veido kairę pusę. Nukritusiam ant žemės, jos teigimu, brolis bandė dar kartą jam trenkti, tačiau A. K. jį sulaikė. Tokiais savo veiksmais brolis Ž. B. jam sužalojimų nepadarė, į medikus kreiptis nereikėjo, tačiau keletą dienų po suduoto smūgio jam skaudėjo kairį skruostą ir žandikaulį, todėl jam buvo sukeltas fizinis skausmas (I t., b. l. 128–129, 135);

liudytojos O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. liepos 13 d. su savo draugu N. B. ji atvyko į (duomenys neskelbtini), pas A. K. į svečius, kur kiemo terasoje kartu su Ž. B. ir pastarojo žmona G. B. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu N. B. pradėjo konfliktuoti su savo broliu bei jo žmona. Barnio metu Ž. B. trenkė N. B. ranka į veidą, todėl šis paskambino į policiją. Teigia N. B. vėliau minėjus, jog skauda žandikaulį (I t., b. l. 142–143);

liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. liepos 13 d. su mažamete dukra atvyko į A. K. namus, kur lauko pavėsinėje kartu su savo vyru Ž. B. ir A. K., bei vėliau atvykusiais N. B. bei jo drauge O. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Teigia, jog atvykęs N. B. prie jos kabinėjosi, savo elgesiu gąsdino mažametę dukrą, o paprašytas liautis, nesiklausė, nekreipė dėmesio, dėl to kilo barnis, kurio metu Ž. B. ranka sudavė vieną smūgį N. B. į veidą. Ji tuo metu nuvedė vaiką į kambarį, o pati išėjusi į kiemą N. B. sakė nekviesti policijos ir norėjusi atimti iš jo telefoną, kad šis neskambintų, tačiau telefono paimti nepavyko, tik sudavė šiam per ranką, kad neskambintų į policiją (I t., b. l. 145–146);

liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. liepos 13 d. pas jį į namus atvyko Ž. B. su žmona G. B. ir savo mažamete dukra. Tą dieną su Ž. B. lauko pavėsinėje žaidė šaškėmis ir gėrė alų. Teigia, jog abu buvo gerokai apsvaigę, kadangi kelias dienas iš eilės abu vartojo alkoholį. Vėliau į svečius atvažiavo N. B. su savo drauge O. Š.. Jo nuomone, N. B. atvyko neblaivus. Jis su broliu Ž. B. tą vakarą gėrė degtinę. Moterys taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu N. B. pradėjo dėl kažko šūkauti, nors nepiktai, tačiau Ž. B. mažametė dukra išsigando. Dėl šio priežasties Ž. B. supykęs ranka trenkė savo broliui į galvos sritį ar veidą, tiksliai nepastebėjo. Paaiškino, daugiau aplinkybių neprisimenąs dėl girtumo (I t., b. l. 148–149);

2019 m. liepos 18 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. liepos 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), Ž. B. vieną kartą sudavė ranka savo broliui N. B. į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą (I t., b. l. 112–113);

2019 m. liepos 13 d. PRĮR išrašu, kuriame nurodyta, jog Bendrajame pagalbos centre gautas N. B. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui brolis Ž. B. jį sumušė. Nuvykus į įvykio vietą, N. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,53 promilės neblaivumas, sužalojimų neužfiksuota. Dėl girtumo nukentėjusysis paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo (I t., b. l. 116–120);

2019 m. liepos 18 d. protokolu – pareikimu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. liepos 13 d., vakare (duomenys neskelbtini), Ž. B. vieną kartą sudavė ranka savo broliui N. B. į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė jam fizinį skausmą (I t., b. l. 126);

2019 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 136; 138–139).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 14 d. veika)

Kaltinamasis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo girtas, tačiau visas aplinkybes atsimena. Po konflikto su broliu N. B., kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko daugiabučio namo pavėsinėje, priėjęs prie jo vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. N. B. nukritus ant žemės, sudavė jam ranka du kartus į galvą. Tai pamatę šalia sėdintys A. K., O. Š. ir dar keli asmenys, kurių vardų bei pavardžių nežino, jį nuo brolio nustūmė. Mano, jog alkoholis tokiam jo poelgiui įtakos neturėjo, nes N. B. jį pats išprovokavo savo kalbomis, supykdė, todėl taip ir pasielgė. Dėl tokio poelgio dabar labai gailisi (II t., b. l. 46–47, 55).

Ž. B. kaltė 2019 m. liepos 14 d. padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. liepos 14 d. apie 13 val. 00 min., būdamas neblaivus kartu su drauge O. Š. atvyko pas jo draugus į (duomenys neskelbtini), kur jo brolis Ž. B., E. J. ir kiti daugiabučio namo pavėsinėje gėrė alų. Su minėtais asmenimis išgėręs truputį alaus pradėjo konfliktuoti su savo broliu, kuris žodžiais prieš tai prie jo kabinėjosi. Ž. B. kaltino N. B. tuo, kad dieną prieš tai šis iškvietė policijos pareigūnus ir dabar dėl jo kaltės iš jo šeimos gali atimti vaiką. Netrukus įpykęs Ž. B. sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Teigia po suduoto smūgio krisdamas susižalojęs nugarą. Nukritusį ant žemės Ž. B. jį užsėdo ir rankomis daužė į veidą, tačiau nepataikė, nes jis veidą buvo prisidengęs delnais. E. J. Ž. B. atitraukė nuo brolio. Teigia, jog gindamasis Ž. B. smūgių nesudavė. Nors skauda nugarą, kairę veido pusę, tačiau civilinio ieškinio byloje neteiks (I t., b. l. 171–172);

liudytojos O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. liepos 14 d. su savo draugu N. B. nuvyko pas draugus į (duomenys neskelbtini). Nuvykus, keturbučio namo kieme prie stalo A. K., Ž. B. ir dar pora nepažįstamų vyriškių vartojo alkoholį. Prisėdęs prie jų N. B. taip pat vartojo alkoholį. Išgertuvių metu Ž. B. vis kabinėjosi prie savo brolio, priekaištavo dėl ankščiau iškviestų policijos pareigūnų ir dėl to kilusių problemų. Ten buvę draugai ramino Ž. B., tačiau šis nesiliovė. Patvirtino mačiusi, kaip Ž. B. trenkė sėdinčiam ant suolelio savo broliui N. B. į veidą, dėl ko šis nukrito nugara į tvorą ir susižalojo nusibraižęs ją. Nuo suduoto smūgio N. B. veidas buvo kruvinas (I t., b. l. 180–181);

liudytojo F. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. liepos 14 d. su Ž. B. ir E. J. namo kieme gėrė alų. Neužilgo pas juos atvažiavo Ž. B. brolis N. B. su drauge. Patvirtino, jog N. B. ir Ž. B. tądien tarpusavyje konfliktavo, tačiau pats jokių muštynių nematė, nes kiek pabuvęs išėjo namo (I t., b. l. 183–184);

liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. liepos 14 d. su Ž. B., N. B. ir F. L. namo kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Teigia tos dienos įvykius dėl girtumo prisimenantis labai miglotai. Patvirtino matęs, kaip broliai Žilvinas ir N. B. tarpusavyje konfliktuodami susistumdė, tačiau ar kuris nors iš jų sudavė smūgius, dėl girtumo neprisimena (I t., b. l. 183);

liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. liepos 14 d. su Ž. B., N. B. ir F. L. vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko visi buvo neblaivūs. Patvirtino, jog išgertuvių metu kilus konfliktui Ž. B. sudavė smūgius savo broliui N. B. į veido ar galvos sritį, tačiau dėl girtumo tiksliai neprisimena. Nurodė, jog po suduotų smūgių N. B. krito aukštielninkas, nugara atsiremdamas į tvorą. Ž. B. nuo brolio N. B. patraukė, neleisdamas jam jo mušti (I t., b. l. 190–191);

2019 m. liepos 14 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog 2019 m. liepos 14 d. 14.00 val. gautas N. B. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus Ž. B. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,12 promilės neblaivumas) sudavė nenustatytą kiekį smūgių savo neblaiviam broliui N. B. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,08 promilės neblaivumas) į veidą, užfiksuoti sužalojimai (I t, b. l. 163–166);

2019 m. liepos 14 d. PRĮR išrašu, kuriame nurodyta, jog Bendrajame pagalbos centre gautas N. B. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui neblaivus brolis Ž. B. (nustatytas 2,12 promilės neblaivumas) jį sumušė. Nuvykus į įvykio vietą N. B. (nustatytas 2,08 promilės neblaivumas), nustatytos sumušimo žymės ant veido. Ž. B. nesulaikytas, įvykio vieta fotografuota (I t., b. l. 156–158);

2019 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele), kuriame užfiksuota įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas (I t., b. l. 159; 160–162);

2019 m. liepos 14 d. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, jog Ž. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,12 promilės, o nukentėjusiajam N. B. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (I t., b. l. 167–168).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. B. keturios nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. B. vairavo transporto priemonę neblaivus bei smurtaudamas prieš savo brolį – nukentėjusįjį N. B., vienu atveju padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kitais dviem – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis Ž. B. vairavo transporto priemonę „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ jam nustatytas 1,89 promilės neblaivumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: apžiūrų protokolais, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu, liudytojų apklausomis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kt.

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Taipogi teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytiems nusikaltimams, numatytiems BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), atskleisti ir Ž. B. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo parodymai, apžiūros protokolų duomenys, alkoholio kiekio matuoklio duomenys, specialisto išvada ir kt. N. B. trys veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį ir skausmą savo šeimos nariui – broliui N. B.. Ž. B. suvokė pavojingą nusikalstamų veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo – veikė tiesiogine tyčia.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam siūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). 2019 m. rugpjūčio 29 d. įtariamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (II t., b. l. 61–63), kuriame nurodyta, jog įtariamasis Ž. B. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Papildomai prašė paskirtą baudą leisti sumokėti dalimis per 18 mėnesių.

Skirdamas Ž. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – Ž. B. teistas už analogišką nusikalstamą veiką – sukeltą fizinį skausmą šeimos nariui, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o tai rodo jo polinkį smurtauti šeimos narių atžvilgiu (I tomas, b. l. 193–195), administracine tvarka metų bėgyje nebaustas (I tomas, b. l. 203), dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 205).

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. B. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginio pobūdžio bausmės rūšį – baudą, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), padarymą paskyrus sankcijoje numatytas švelniausias bausmių rūšis – viešuosius darbus. Bausmių dydžiai parinktini atsižvelgus į prokuroro siūlomas, nes jos neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvačios ir proporcingos padarytoms veikoms.

Atsižvelgus į tai, kad teismas siekia paskirtosios bausmės tikslų įgyvendinimo, baudos mokėjimas Ž. B. nustatytinas aštuoniems mėnesiams (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis, bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, subendrintinos iš dalies jas sudedant, o paskirta bauda vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pridėtina.

Kaltinamasis Ž. B. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam Ž. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 2 d. 00.25 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 15.15 val. (1 diena) (II t., b. l. 2-3, 12), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai; nuo 2019 m. liepos 14 d. 16.30 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 10.06 val. (1 diena) (II t., b. l. 39-40, 48), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. liepos 15 d. bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, 13–14; 36–37; 49–50).

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pažymėtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamojo atžvilgiu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad Ž. B. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas mano, kad yra pagrindas Ž. B. atžvilgiu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dviejų metų laikotarpiui uždrausti įgyti teisę vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į kaltinamąjį Ž. B. charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir taikyti turto konfiskavimą.

Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nors ir registruotas G. Š. vardu, priklauso kaltinamajam Ž. B.. Atsižvelgiant į tai, siekiant apsaugoti visuomenės interesus bei užkirsti kelią galimam pakartotiniam nusikalstamų veikų darymui, minėta transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis Ž. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

– automobilis „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas Nr. I 355197 – perduotini valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos;

– kompaktinis diskas, su nufilmuotais vaizdo įrašais iš įvykio vietos (vokas prisegtas prie bylos I tomo viršelio galo), paliktinas baudžiamojoje byloje.

Proceso išlaidos

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas teismo nuosprendis, kitu atveju, nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. liepos 5 d. pranešimu dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-22907-19 (I t., b. l. 54) bei 2017 m. gegužės 25 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 86-ST2-26 su priedais kopija (I t. b. l. 55–64), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo už Akmenės rajono savivaldybės ribų 1 km įkainis – 0,85 Eur, o transporto priemonių vienos paros saugojimo UAB „Autobastionas“ aikštelėje įkainis – 0,80 Eur. Todėl šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą į abi puses 60 km atstumu ir saugojimą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. – baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, iš viso patyrė 51,00 Eur dydžio automobilio transportavimo ir 80,00 Eur dydžio automobilio saugojimo (0,80 Eur x 100 d.) išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Ž. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750,00 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 1 d. veika) – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 13 d. veika) – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 14 d. veika) – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 bei 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, subendrinti iš dalies jas sudedant, prie subendrintos bausmės pridėti bausmę, paskirtą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrinta bausmę - viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui bei 75 MGL (3750,00 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500,00 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą ir viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir b papunkčiuose numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam Ž. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 2 d. 00.25 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 15.15 val. (1 diena) (II t., b. l. 2-3, 12), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai; nuo 2019 m. liepos 14 d. 16.30 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 10.06 val. (1 diena) (II t., b. l. 39-40, 48), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad kaltinamasis Ž. B. yra sumokėjęs 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudą ir atlikęs 6 (šešių) valandų viešuosius darbus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, Ž. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, Ž. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis mėnesius) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 6 punktu, automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo išlaidas – 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) ir saugojimo išlaidas – 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo Ž. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Paskirtą 48 MGL baudą (2400,00 Eur) kaltinamasis Ž. B. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 8 (aštuonių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų raštinei (Vytauto g. 1b, Naujoji Akmenė). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės pradžią kaltinamajam Ž. B. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus Ž. B. 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. liepos 15 d. bei 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. I 355197, saugomą voke prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone; kompaktinį diską, su nufilmuotais vaizdo įrašais iš įvykio vietos (vokas prisegtas prie bylos I tomo viršelio galo), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam Ž. B..

Išaiškinti Ž. B., kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti Ž. B., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti Ž. B., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam Ž. B..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė