- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- eI-8723-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01925-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas V. Š. Regionų apygardos administraciniam teismui 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė pareiškimą atnaujinti jam LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo seneliui V. Š. nuosavybės teise priklausiusį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jo senelis V. Š., miręs 1951 m. gruodžio 1 d., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,85 ha žemės sklypą. Šitą faktą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus informacinis raštas ir prie jo pridėti priedai. Pareiškėjo tėvas, kuris buvo tiesioginis dalies šios jo tėvo valdytos žemės paveldėtojas, turintis teisę į ją asmuo, mirė 2019 m. vasario 6 d., taip ir nesikreipęs dėl nuosavybės teisės atkūrimo į jam priklausiusį žemės sklypą iki 2001 m. gruodžio 31 d., o vėliau ir į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, kaip kad nustatyta LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Tėvas buvo beraštis ir tai akcentuojama 2012 m. kovo 8 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir tėvų, X skiltyje „kiti pasirašant sutartį dalyvaujantis asmenys“ bei buvo labai savotiško charakterio: su niekuo iš giminės nebendravo ir nenorėjo niekur pasirašinėti, nes vienintelis iš senelio vaikų, nepasirašė 1996 m. liepos 11 d. sudaryto susitarimo tarp jų ir (duomenys neskelbtini) seniūnės, o pareiškėjui liepdavo niekur nesikišti. Tėvas nuosavybės teise galėjusį priklausyti jam žemės sklypą, jei būtų atlikęs minėtus veiksmus, 2012 m. vasario 27 d. sudaryta nuomos sutartimi nuomojosi iš valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių kitų asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas yra 1951 m. gruodžio 1 d. mirusio savo senelio, V. Š., įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žemės, priklausiusios pareiškėjo seneliui, ir jų dalis pareiškėjo tėvui, kurios jis nesusitvarkė kaip savo nuosavybės, buvo, ką raštu patvirtina minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, todėl pareiškėjo tėvas teisę į jų nuosavybės atkūrimą turėjo. Pagal LR CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. LR CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos teisės. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada inter alia grindžiama LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata - mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose akcentuojama, kad tai liečia ir vaikaičius). Tėvas laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į minimas žemes, tačiau minėtoje LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra akcentuota, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Mano, kad visgi aukščiau išvardintas aplinkybes (tėvo neraštingumas, savotiškas charakteris, t. y. nebendravimas su gimine, neleidimas pareiškėjui kištis), kurios sukliudė jam įgyvendinti savo teisę į minimas žemes, reikėtų laikyti svarbiomis bei pagrindu atnaujinti terminą pareiškimui dėl šių žemių pateikti. Kadangi tėvo vardu, kuris yra jau miręs, prašyti atnaujinti terminą, pateikiant prašymą atkurti jo buvusios nuosavybės teises į žemę, pareiškėjas negali, todėl teismo, vadovaudamasis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, prašo atnaujinti šį terminą savo vardu, nes tai liečia pareiškėjo turtinius interesus. Tikisi, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo klausimą, atsižvelgs ne tik į įstatymų paraidines nuostatas, bet ir į Lietuvos Vyriausybės šiuo metu vedamą politiką, viešai paskelbtą Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, numatančią, kad 2019 metų trečiąjį ketvirtį pavyks užbaigti žemės grąžinimo procesą. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, dokumentai patvirtinantys giminystės ryšį su savininku Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos turėjo būti pateikti iki 2003 metų gruodžio 31 dienos. Dėl tų pačių priežasčių, kurias minėjo ir laiko svarbiomis bei pagrįstomis, šis terminas taip pat buvo praleistas. Atnaujinti šį terminą prašo tais pačiais pagrindais (tėvo neraštingumas, savotiškas charakteris, t. y. nebendravimas su gimine, neleidimas pareiškėjui kištis). Visus teisinius dokumentus, kurie pagrindžia / patvirtina pareiškėjo giminystės ryšį su pareiškėjo tėvu ir seneliu, turi, todėl remdamasis išdėstytu bei LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 2 dalimi, 5.5 straipsnio 2 dalimi, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašo atnaujinti (pratęsti) terminą pareiškėjui V. Š. prašymų pateikimui dėl praleisto termino: dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio V. Š., mirusio 1951 m. gruodžio 1 d., iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
Pareiškėjo atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo keliamiems reikalavimams neprieštarauja. Pareiškėjui užklausus apie nuosavybės teisių atkūrimą į senelio V. Š. žemę, 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 35SD-1754-(14.35.104.) „Dėl informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą į V. Š. žemę“ pateikė duomenis apie tai, kad jis yra praleidęs terminą prašymui bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Visiems pretendentams, išskyrus V. Š. (pareiškėjo tėvą), nuosavybės teisės jau yra atkurtos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius galėtų įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui tik teismui atnaujinus terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. Š. 2,57 ha valdytą žemę (duomenys neskelbtini) bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo V. Š. pareiškimas dėl termino atnaujinimo prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti tenkintinas.
Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę (duomenys neskelbtini), pareiškėjas V. Š. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui padavė tik 2019 m. gegužės 16 d. Į šį prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 23 d. raštu atsakė, kad iš Mažeikių skyriuje esamos archyvinės medžiagos nustatyta, jog V. Š. (pareiškėjo senelis) iki visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 12,85 ha žemės (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 1927 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas Nr. 94. Į senelio turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą turėjo teisę pretenduoti 5 jo vaikai, šia teise pasinaudojo 4 vaikai, pasirašydami susitarimą, pagal kurį nusprendė nuosavybės teises į žemę atkurti lygiomis dalimis, kiekvienam pretendentui po 2,57 ha; į susitarimą buvo įtrauktas ir pareiškėjo tėvas V. Š., tačiau jis nei prašymo, nei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų įstatymo nustatytu laiku nepateikė. Taip pat minėtame rašte nurodoma, kad pareiškėjui tapus V. Š. turto įpėdiniu, yra galimybė pretenduoti į 2,57 ha žemės (duomenys neskelbtini) nuosavybės atkūrimą, jeigu teismas atnaujins terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui.
Kolegijos nuomone, pareiškėjas V. Š. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės savininkas, pareiškėjo senelis V. Š. mirė 1951 m. gruodžio 1 d., o pareiškėjo tėvas V. Š. - 2019 m. vasario 6 d. Pareiškėjas savo pareiškime ir teismo posėdyje pripažino, jog jis pats žinojo apie senelio V. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 12,85 ha žemės sklypą; jo tėvas jam nuosavybės teise galėjusį priklausyti 2,60 ha žemės sklypą (jei pareiškėjo tėvas būtų atlikęs minėtus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo) 2012 m. vasario 27 d. sudaryta nuomos sutartimi Nr. 35SŽN-30 nuomojosi iš valstybės. Kita vertus, pareiškėjas akcentavo, kad jo tėvas V. Š. buvo beraštis, su niekuo iš giminės nebendravo ir nenorėjo niekur pasirašinėti, liepdavo pareiškėjui niekur nesikišti. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog jo tėvas vienintelis iš V. Š. (mirusio 1951 m.) vaikų nepasirašė 1996 m. liepos 11 d. sudaryto susitarimo tarp jų ir (duomenys neskelbtini) seniūnės. Aplinkybę, jog pareiškėjo tėvas V. Š. (miręs 2019 m.) buvo beraštis, patvirtina 2012 m. kovo 8 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, kurioje nurodyta, kad už beraštį V. Š., jam prašant, pasirašė sutuoktinė P. B. Š.. Esant tokiai situacijai pareiškėjas neturėjo galimybių pats inicijuoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras, pateikti prašymą dėl nuosavybės teisų atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytų terminų (prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – iki 2001 m. gruodžio 31 d., giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus – iki 2003 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėjo tėvui mirus 2019 m. vasario 6 d., jo palikimas buvo priimtas 2019 m. vasario 26 d., pareiškėjas su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių kreipėsi 2019 m. gegužės 16 d.
Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateiktas prašymas ir dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su buvusiu savininku, objektyviai sutrukdė jam pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992 m. gruodžio 16 d. De Geouffre de la Pradelle prieš Prancūziją, Serija Nr. 253-B ir kt.). Šiuo atveju, atsisakius pareiškėjui atstatyti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių jo konstitucinių teisių – teisė į nuosavybę, taigi būtų neprotinga ir neteisinga pareiškėjo pareiškimą atmesti. Todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. Š. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio V. Š. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytą 2,57 ha ploto žemę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.