Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam L. D., jo atstovui advokatui R. U., nukentėjusiesiems S. D., L. D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas šešis kartus, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2014 m. sausio 3 d., apie 8 val. 50 min., Kęstučio gatvėje, Šakiuose, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 141.3 p., kelių ženklinimo 1.1 p. reikalavimus, t. y. vairavo automobilį nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš ja artėjantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. D., su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti: vairuotojas S. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio keleivė L. D., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas L. D. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) padarant 1600 litų turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis važiavo į darbą ir jam ties parduotuve „Senukai“ išvažiavo šiukšlių mašina į pagrindinį kelią. Jis neturėjo kito pasirinkimo - arba trenktis į sunkvežimį arba į priešpriešinį eismą. Nurodė, kad kai išvažiavo šiukšlių mašina tai buvo gal apie 20 m., jis važiavo apie 50 km/h greičiu. Kai pamatė sunkvežimį, tai jis buvo kažkur ant perėjos. Sunkvežimis išvažiavo iš šalutinio kelio, mano, kad jis važiavo apie 30 km/h greičiu. Jis kai pamatė, tai sunkvežimis išvažinėjo iš šalutinio kelio. Su tokiu sunkvežimiu iš šalutinio kelio išsukti visai paprasta, taip kaip jis išsuko. Jo eismo juostoje daugiau automobilių nebuvo. Nurodė, kad jis pasirinko nesitrenkti į bordiūrą ir šiukšlių mašiną, nes jis iš priekio atvažiuojančio automobilio nematė. Nurodė, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Jis nežino kodėl nukentėjęs taip kalba. Nurodė, kad per šiukšliavežį jie ir jo nematė ir jis jų nematė. Nurodė, kad liudytojai Š., M., M. pažįstami tik kaip Šakių gyventojai. Lenkimo manevrą darė jau būdamas sankryžoje grynai prieš pat šiukšliavežį. Iki to išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, jis savo automobilį stabdė. Du kartus nuspaudė stabdžius. Jeigu jis būtų nestabdęs, tai būtų lindęs po kairiu galiniu kampu to sunkvežimio ir taip būtų atsitrenkęs. Jis prieš šiukšliavežio lenkimą nukentėjusiojo automobilio nematė. Nurodė, kad viskas įvyko labai greitai. Jam artėjant prie tos sankryžos, jis nematė jokios mašinos. Kai važiavo tiesiu keliu nematė jokios mašinos. Nurodė, kad šiukšliavežė net nestabdydamas išvažiavo. Kur buvo priekinė šiukšliavežio dalis neatsimena. Po susidūrimo šiukšliavežio vairuotojas dar pavažiavo toliau ir sustojo. Nurodė, kad jis iš karto po įvykio kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Iš to krovinio gavosi smūgis, buvo daug gabalų žuvies priekyje ir neaišku ar buvo su diržais nukentėjusieji. Jų automobilio langas buvo sudaužytas. Kai atvyko pareigūnai tai šiukšliavežė jau buvo nuvažiavęs. Jis policijos pareigūnui Š. sakė, kad buvo dar ir šiukšliavežė. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo daug asmenų susirinkę. Tie liudytojai, kurie buvo apklausti posėdyje, buvo įvykio vietoje. Jis nežino kas būtų buvę jeigu būtų be diržų buvę, gal su galva ir išmušė tą stiklą. Jis nematė, kad stogas mašinos sulenktas buvo. Jam atrodo, kad jeigu nebūtų šiukšliavežio vairuotojas išvažiavęs, tai nebūtų to įvykio. Jis važiavo pagrindiniu keliu, šiukšliavežė važiavo šalutiniu ir išvažiavo net nesustojęs ir neįsitikinęs saugumu. Jis nukentėjusiojo nekaltina dėl įvykio.

Nukentėjusysis S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo su žmona. Krovinys buvo pas juos, buvo kibiras 4 kg silkės file, 4 kg silkės su galva, 10 kg buvo rūkytos ir 10 kg šaldytos žuvies. Toks buvo krovinys. Užsuko į degalinę, užsipylė degalų, kavos, ruošėsi užvežti žuvį pas draugus ir važiuoti į darbą. Pervažiavo tą „keltuką“ ir staiga priešais jį išdygo mašina, nespėjo nė sureaguoti. Iš kur ji išdygo negali pasakyti, tiesiai iš po galo sunkvežimio. Nurodė, kad sunkvežimis išsuko iš kairės pusės, nuo parduotuvės „Senukai“, iš tos gatvės. Nežino kaip ji vadinasi. Sunkvežimį jis matė. Taip atrodė, kad jis būtų važiavęs paskui sunkvežimį, sukęs ir iš karto lenkęs. Nematė už sunkvežimio važiuojančios mašinos. Jei važiuojant normaliai 40 km/h greičiu, kaip minėjo L. D., avarijos būtų įmanoma išvengti, nes sunkvežimis išsuko labai lėtai, jis nevažiuoja kaip formulė, jį iš toli matai, kad lėtai suka. Smūgis buvo kažkur už 20-30 m. nuo sankryžos, susidūrė ties sunkvežimio galiniu ratu. Automobilio buvo pagrindinis kelias. Pagal taisykles turėjo praleisti, bet jei jis buvo labai toli, sunkvežimį iš kažin kur matant, gali prisistabdyti. Sunkvežimis nuvažiavo, bet po to sugrįžo. Atsistojo kitoje vietoje ir kalbėjo su pareigūnais. Po to įvykio truputį pavažiavo į priekį, sustojo ir atėjo prie jų. Nurodė, kad tuo momentu kalbėjo su žmona, o po to pasakė kad tuoj sugrįš. Mano, kad sunkvežimis neturėjo įtakos eismo įvykiui. Nurodė, kad posūkis yra. Beveik ant pačio posūkio ir įvyko viskas. Nuo tos vietos ne daugiau 100 m. Jis tuo momentu per patį „keltuką“ važiavo, pėsčiųjų perėją. Buvo jau per ją pervažiavęs. Nematė paskui sunkvežimį važiuojant mašinų. Nurodė, kad kažkokia mašina priekyje nuvažiavo jo kryptimi, daugiau nematė. Apie 20-30 m. pavažiavo sunkvežimis. Lėtai važiavo, neatliko manevrų, nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Pamatė, kad iš sunkvežimio galo išniro „VW Passat“, vos spėjo stabdžius nuspausti. Nurodė, kad žmonai daug sumušimų, išvežė į Kauno klinikas, jam skaudėjo krūtinę, paskui tik kai nuvažiavo pas daktarus pasakė, kad krūtinkaulis trūkęs. Pačiam nėjo išlipti, išplėšė duris. Nebendravo su sunkvežimio vairuotoju, su kaltinamuoju labai mažai. Nurodė, kad jis iškvietė žmonai greitąją pagalbą. Dabar jų automobilis nevažiuojantis. Žala neatlyginta. Neatsiprašė, nebuvo susitikę. Kiek atsimena, nesirūpino įvykio vietoje kaltininkas. Nurodė, kad 10 tūkst. litų materialinė ir 10 tūkst. litų moralinė žala. Draudimo kompanija nieko neatlygino. Taip pat nurodė, kad sustojo automobilių po įvykio. Neatsimena kokie buvo automobiliai sustoję. Nurodė, kad gydymas truko apie tris mėnesius. Mėnesį laiko išvis nieko daryti negalėjo, turėjo kaimynų prašyti, kad ką padėtų, o už dyką niekas nedaro. Mėnesį laiko labai sunkiai, beveik iš lovos nėjo išlipti. Sprando skausmai išlikę, nors masažus darėsi. Nurodė, kad krovinys bagažinėje buvo, sėdynės buvo išlankstytos. Krūtinkaulis trūkęs, nuo diržo didelė mėlynė. Nurodė, kad nesitrenkė krovinys į juos. Žmonai sužalota kojos ir galva, sprandas. Į ją jokie daiktai buvę salone nesitrenkė. Visur buvo pilna žuvies. Nurodė, kad ji buvo plastmasiniuose kibiruose, viena plastmasinėje dėžutėje, kita popierinėje. Viskas išbiro. Patikslino, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 1625 Lt. turtinės žalos ir 9000 Lt. neturtinės žalos. Laikosi pateiktu civiliniu ieškiniu. Buvo apsidraudęs dėl nelaimingų atsitikimų. Negavo draudimo išmokos, nes jam sakė drausimas, kol nepasibaigs teismas, nieko neišmokės. Dėl neturtinės žalos kreipimosi į draudimą, jam nepasakė niekas. Galvojo, kad viskas po teismo bus, jiems taip ir aiškino. Taip pat nurodė, kad prieš pat sankryžą gal buvo sustojęs sunkvežimis, tiksliai negali pasakyti. Sunkvežimis nekirto ištisinės juostos, nes ten labai daug vietos. Kelio žymėjimo juostų prasme kurioje vietoje įvyko susidūrimas, jis negali pasakyti, bet įvykio vietoje parodytų tikslią vietą, nes labai gerai prisimena. Nurodė, kad įvykio metu buvo išskleistos sėdynės, mašina savaitė po technikinės buvo. Jie buvo prisisegę saugos diržus. Mano, kad nuo diržo krūtinkaulis trūko. Nurodė, kad neatsitrenkė į detales, vairą, stiklą priekinį. Nurodė, kad jei būtų diržo nebuvę, gal jo nebūtų buvę jau čia. Randų neliko, bet išlaidų turėjo. Operacijų nebuvo, ramybės reikėjo ir sugijo. Nurodė, kad pats smūgis įvyko ties galiniu sunkvežimio ratu. Sunku pasakyti, iš kur ta mašina atsirado. Daug metų važinėjo, situacijų daug visokių matęs, bet tokio atvejo dar neteko patirti. Nematė kokios mašinos vairuotojas atlupo duris ir padėjo išlipti. Duris išlupo 2-3 vyrai, tuo momentu po smūgio nelabai ką gali pasakyti. Žmona šaukė lupkit duris ir jie išlupo. Šiukšliavežės vairuotojas pasakė kažką jo žmonai. Sakė, kad negali dabar stovėti, tuoj sugrįš ir jis nuvažiavo. Tai įvyko iki pareigūnų atvykimo į įvykio vietą. Jis buvo atvažiavęs, kai jau pareigūnai buvo ir su jais kalbėjo. Mano, kad buvo įvykio schema padaryta. Tada nebuvo dar pasirašęs. Patikslino, kad dar viena turėtų būti materialinė žala įtraukta. 10 tūkst. litų materialinės ir 10 tūkst. litų moralinės, o tie 1625 litai iš draudimo. Nurodė, kad tai tegul būna taip, neįskaičiuojant. Nurodė, kad drausimas nieko neišmokėjo, tik už nelaimingus atsitikimus, nes buvo apsidraudęs gyvybės draudimu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. nurodė, kad jie išvažiavo iš degalinės nuo transporto pusės. Išvažiavo šiukšliavežė ir pasuko link Išdagų kaimo. O paskui išvažiavo automobilis „VW Passat“ ir trenkėsi į juos. Šiukšliavežė išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. Automobilio „VW Passat“ ji nematė kaip atvažiavo, jį pamatė tik išlendant iš už šiukšliavežės mašinos galo. Jie atvažiavo priešais, matė šiukšlinę, o „VW Passat“ automobilio nematė atvažiuojant. Nurodė, kad jie važiavo lėtai. Šiukšlių mašina buvo išsitiesinusi ir kai buvo smūgis, jie buvo ties šiukšliavežės galu. Ji matė mašiną važiuojančią iš šalutinio kelio, jos manevras nebuvo staigus. Po įvykio šiukšliavežė buvo sustojusi. Priešais juos automobilių nebuvo, tik matėsi prie parduotuvės „Senukai“ stovėjo automobilių. Po susidūrimo buvo didelis smūgis, sąmonės nebuvo praradusi. Automobilis buvo apgadintas, ji pati išlipo iš automobilio. Jai buvo sužalota, sutrenkta galva, nubrozdintos rankos. Ji sėdėjo priekyje. Ją išvežė greitoji pagalba ir paskui ją išvežė į Kauną gydyti. Nurodė, kad buvo kojų keliai sužaloti. Krovinys jos tikrai nesužalojo, kuris buvo jų automobilyje. Su kaltinamuoju įvykio vietoje ir vėliau nebendravo. Jis nebuvo sužalotas, jis tik sugebėjo pasakyti, kad reikia užsisekti diržus. Dėl diržų jai buvo sutrenkta krūtinė. Nurodė, kad dėl neturtinės žalos 10 000 litų palaiko. Turtinė žala taip pat buvo padaryta, buvo suplėšyti drabužiai: paltas, džinsai. Prašytų priteisti 500 litų. Daugiau žalos nėra padaryta. Dėl neturtinės žalos, nurodė, kad tai darbingumo netekimas, gydymo išlaidos, sveikatai pasekmės: bijo vairuoti, sunkiai valdo emocijas, likusi baimė viskam. Gydymas užtruko 2 mėn. Iki įvykio dirbo, o po įvykio nedirbo. Pas psichologą lankėsi būtent dėl šio įvykio. Nurodė, kad prašyme parašytas teisingai žalos dydis. Iš draudimo išmokų negavo. Buvo atvažiavę iš draudimo, apžiūrėjo automobilį ir pranešė, kad dar iš teismo reikia dokumentų. Dėl rūbų sugadinimo į draudimą nesikreipė. Automobilio sugadinimas taip pat įskaičiuotas. Ikiteisminio tyrimo metu drabužiai nebuvo apžiūrėti, dokumentai nebuvo pateikti kiek kainuoja. Dėl gydymo išlaidų, pateikė dokumentus. Nurodė, kad įvykio metu, jie buvo su diržais prisisegę. Kaip sutrūko automobilio priekinis stiklas, tai mano, kad nuo stogo sulenkimo, stiklas nebuvo išmuštas tik buvo išėjęs iš vietos į išorės pusę. Automobilyje pas juos buvo du kibiriukai silkės ir dvi dėžutės žuvies. Po įvykio kokioje padėtyje jie buvo, ji negali pasakyti. Kodėl pirminėje apklausoje nenurodė kokiu greičiu važiavo, negaliu pasakyti. Kai įvyko susidūrimas, ji atsimenu tik šiukšliavežės galinį ratą. Kaltinamasis L. D. išlindo iš už šiukšliavežės galo ir trenkėsi į vairuotojo pusę. Ji jo priekyje atvažiuojančio nematė. Draudimas neatsisakė išmokėti žalos tik sakė, kad trūksta papildomai dokumentų. Ji nemano, kad L. D. sutrukdė šiukšlių automobilis.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. L. nurodė, kad jis tą dieną dirbo, rinko kartoną iš „Senukų“ prekybos centro. Išvažiavo iš šalutinio kelio ir užsuko, pavažiavus apie 20 metrų išgirdo smūgį. Sustojo. Moteris buvo sužalota. Iš priekio važiavo „VW Passat“ automobilis. Nurodė, kad jis jam tikrai nesutrukdė, nes buvo pilnai išsitiesinęs ir dar apie 20 metrų pavažiavęs. Jeigu būtų sutrukdęs, tai būtų į jį atsimušęs. Gal apie 50 metrų nuvažiavo nuo pakrovimo vietos iki įvykio vietos. Automobilis skirtas rinti kartoną. Automobilis daugiau kaip 90 km/h negali važiuoti. Jis sustojo prie pagrindinio kelio, pasižiūrėjo, kad nėra automobilių, užsuko į dešinę. Jis anksčiau geriau prisiminė visas aplinkybe nei dabar. Nurodė, kad automobilis jam buvo saugiu atstumu ir jis tikrai spėjo išvažiuoti į pagrindinį kelią. Susidūrimas jo automobilio atžvilgiu įvyko, jo automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Jo automobilio nekliudė. Po įvykio sustojo ir pasidomėjo kaip sveikata nukentėjusiųjų, pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Nukentėjusiųjų automobilyje matėsi žuvies šaldytos gabaliukai. Su nukentėjusiu bendravau po įvykio, kaltinamasis nebendravo su juo. Jis su kažkuo kalbėjosi telefonu. Paskui atėjo Lenkas ir dar vėliau atėjo žmonių. Ar jie matė įvykį, jis nežino. Automobilių daug nepravažiavo, kai įvyko įvykis. Kas išplėšė automobilio priekines dureles, jis nežino. Nurodė, kad jis išvažiavo iš šalutinio kelio. „VW Passat“ jis pamatė saugiu atstumu, gal buvo apie 100 m. Jis jau buvo pilnai išvažiavęs į pagrindinį kelią ir jau nuvažiavęs 20 metrų. Kelio žymėjimo atžvilgiu susidūrimas įvyko jau pravažiavus ištisinę liniją. Jis nebuvo dalyvis įvykio, tik įvykio liudininkas, todėl ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Jis pirmas priėjo prie automobilio ir pamatė vairuotoją, jis buvo užsiėmęs galvą. Kai moteris išlipo iš automobilio, tai priekyje buvo matyti, kad mėtėsi žuvies gabaliukai. Nurodė, kad L. D. jis padėjo išlipti iš automobilio. Taip pat nurodė, kad jo vairavimo stažas nuo 1993 m., sunkvežimį vairuoja gal ketveri metai.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. Š. nurodė, kad jis tuo metu važiavau nuo Griškabūdžio pusės ir sustojo sankryžoje praleisti automobilius, kurie važiavo nuo degalinės pusės link Šakių. Matė, kad pravažiavo „VW Passat“, praleido vieną mašiną, palaukė kol kitos pravažiuos ir tuo momentu, kai norėjau išsukti link miesto pamatė, kad staigiai išlindo šiukšliavežė ir matė kaip įvyko avarija. Mašina važiavo link degalinės pagrindiniu keliu, o iš šalutinio kelio nepristabdęs išvažiavo šiukšliavežės vairuotojas. Šiukšliavežė išvažiavo iš šalutinio kelio, ji nesustojo praleisti mašinų važiuojančių automobilių pagrindiniu keliu. Jis matė tik galą automobilio, kurį vairavo kaltinamasis. Kaltinamasis buvo prie pat sankryžos iš kurios išsukinėjo šiukšliavežė. Tuo metu, kai įvyko įvykis tai šiukšliavežė jau buvo įvažiavusi į pagrindinį kelią, bet dar nebuvo išsitiesinusi. Ten nėra „Stop“ ženklo. Atvažiuojantis automobilis, kurio nepraleido šiukšliavežė, kokiu atstumu buvo nuo jo jis nematė, nes matė tik galą automobilio. Ta mašina, kuri važiavo pagrindiniu keliu, ji jau buvo ant sankryžos. Pagal pastatus, tai kaltinamojo automobilis buvo jau prie pat sankryžos iš kurios išvažiavo sunkvežimis. Tuo metu kai įvyko eismo įvykis, šiukšliavežė jau buvo iškišusi pusę savo gabaritų į pagrindinį kelią, dar nebuvo pilnai išsukusi, tuo metu darė posūkį į pagrindinį kelią. Nurodė, kad jam L. D. tik žinomas, jis su juo nebendrauja. Jis apie jį žino tik vardą ir pavardę, ir žino iš matymo. Jie nebendrauja. Nurodė, kad jis važiavo nuo Griškabūdžio pusės. Jis gyvena Kudirkos g. Šakiuose, važiavo į Šakius namo. „VW Passat“ pravažiavo nuo miesto pusės link Išdagų kaimo, važiavo negreitai. Tuo metu jis važiavo automobiliu „Toyota Yaris“ sidabrinės spalvos. Jis sankryžoje stovėjo ir praleido automobilius važiuojančius pagrindiniu keliu. Po kaltinamojo pravažiavimo dar viena mašina pravažiavo nuo Kudirkos Naumiesčio pusės. Jis įvykį matė gal 100 metrų atstumu. Jis negali pasakyti koks atstumas, nurodė, kad gal nebuvo 40 metrų nuo sunkvežimio. Sunkvežimis tik išsukinėjo iš šalutinio kelio. Kaltinamojo automobilio užsidegė stabdžių žibintai ir dar matė kaip bandė apvažiuoti tą sunkvežimį. Tą rytą buvo šlapias asfaltas. Jis matė kaip užsidegė stabdžių žibintai „VW Passat“ automobilio ir paskui bandė apvažiuoti ir tada atsimušė. Jis atvažiavo į įvykio vietą. Sunkvežimio vairuotojas išlipo apžiūrėjo mašinas, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Sužalotų buvo. Nukentėjusysis buvo atėjęs prie mašinos nukentėjusiųjų. Jis padėjo nukentėjusiajai išlipti iš automobilio. Kas iškvietė greitąją pagalbą, jis nežino, bet matė kaip kaltinamasis skambino. Paskui atvažiavo policija. Jis dar kažkiek pastovėjo ir nuvažiavo. Kaltinamasis įvykio vietoje paklausė jo ar galėsiu paliudyti dėl įvykio. Kas pirmas išlipo iš automobilio jis nematė. Šiukšliavežės vairuotoją jis matė prie sunkvežimio. Ar jis buvo prisisegę diržus, negali pasakyti. Jeigu nebūtų bandęs išsukti kaltinamasis tai būtų atsitrenkęs į sunkvežimį. Nurodė, kad stabdant automobilį su ABS stabdžių sistema ant asfalto žymių nelieka. Važiuojant Kęstučio gatve privažiavus sankryžą kur įvyko įvykis yra ženklas pėsčiųjų perėja, o daugiau kokie ženklai aš neatsimenu. Jis nematė ar kaltinamasis kirto ištisinę juostą.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. Č. nurodė, kad atvažiavome į įvykį ir jis sudarė įvykio vietos schemą. Jis aplinkybių nepamena, nes viskas buvo seniai. Nurodė, kad jie buvo du įvykio vietoje, jis nubraižė schemą tiksliai kaip buvo vietoje. Kitas pareigūnas apklausinėjo liudytojus. Nurodė, kad fiksavo tik tai, ką rado atvykęs į įvykio vietą, to ko nebuvo negali paišyti schemoje. Jis negali pasakyti po kiek laiko, po iškvietimo, jie atvyko į įvykio vietą. Kiek asmenų buvo negali atsakyti, bet buvo. Įvykio vietoje jokios šiukšliavežės nematė. Bendraujant su asmenimis kažkas paminėjo šiukšliavežį, bet kas tai pasakė, jis nežino. Nurodė, kad kai jis atvyko į įvykio vietą, kur buvo nukentėjusieji, jis negali tiksliai pasakyti. Automobilio sugadinimus vertina kiti pareigūnai jie surašo atskirą protokolą. Toje sankryžoje koks yra kelio žymėjimas atsispindi schemoje. Taip kaip nubraižyta. Kęstučio gatvė važiuojant Kudirkos Naumiesčio kryptimi yra pagrindinė. Važiuojant Kęstučio gatve prieš pėsčiųjų perėją koks yra ženklas negali pasakyti. Ta sankryža nėra reguliuojama šviesoforu. Stabdymo kelio jeigu nebuvo tai nefiksavo. Patruliai fiksuoja automobilio sugadinimus, kokie stabdžiai automobilyje, bėgių svirtelės padėtį, rankinio stabdžio padėtį, yra atskiras protokolas rašomas. Tą dieną kokios buvo eismo sąlygos turėtų būti surašytos, gal įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos. Nurodė, kad įvykio schemoje viskas nubraižyta. Jis nevertino kieno kaltė buvo, tai vertino tie pareigūnai kurie apklausė. Nurodė, kad jie nustatinėja tik įvykio aplinkybes, o įvykio kaltininką konstatuoja tas, kas atlieka tyrimą ir nustato iš aplinkybių. Įvykio schemoje jie nežymi galimas susidūrimo versijas, tariamus automobilius, tai pažymima apklausos protokole. Schemoje jie žymi tai, ką mato faktiškai vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, kad Šakiuose prie Kęstučio gatvės automobilis atsitrenkė su iš prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu. Ji atliko apklausas liudytojų, pareiškė įtarimus, papildomą vietos apžiūrą atliko. Išanalizavus visą situaciją buvo nutarta reikšti įtarimus L. D., tai buvo aptarta ir su prokuroru L. F.. Dėl kito automobilio išvažiavimo ar jis sutrukdė ar ne, jie tik sprendė ar turėjo galimybę sustabdyti ar ne. Taisyklėse yra nurodyta, kad turi pasirinkti greitį jei yra kliūtis. Jie tai nustatė iš liudytojų parodymų. Vieni liudytojai sakė, kad matė kaip išlindo krovininis automobilis, kiti matė iš arti. Kad kaltas L. D. ne ji viena nusprendė, jie kartu su prokuroru L. F. nusprendė. Ji labiau atsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus, o liudytojai matė iš toli apie 100 metrų. Eksperimento darymo klausimas buvo svarstomas, bet kodėl nedarė sprendė prokuroras. Ji neatsimena ar buvo fiksuota saugos diržų padėtis po įvykio. Prokuroro sprendimu nebuvo skirta autotechninė ekspertizė. Ji nėra specialistas autotechnikas ir negali atsakyti į klausimą, kuris kaltas dėl įvykio. L. D. pažeidė kelių eismo taisykles, buvo vadovautasi nukentėjusiųjų parodymais, jie nematė automobilio atvažiuojančio iš priekio, jei nebūtų šiukšliavežės tai gal kita situacija būtų. Ji nesprendžia ar skirti ar ne autotechninę ekspertizę, be nurodė, kad gal ekspertizę ir reikėjo skirti. Nurodė, kad operatyvinė grupė kaip rado vietoje taip ir įvykio schemą nubraižė, bet dar buvo liudytoju parodymai, kad važiavo šiukšliavežė, kad sustojo pagal maršrutą turėję važiuoti.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad ką atliko tame įvykyje nepamena. Įvykio vietoje buvo, rado du automobilius susidūrusius. Vienas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kodėl išvažiavo, jis nežino. Nurodė, kad buvo L. D. ir dar vienas asmuo, kurio pavardės nepamena. L. D. įvykio vietoje paminėjo, kad jam sutrukdė šiukšliavežė. Ar ji buvo įvykio vietoje, kai nuvyko, ar nebuvo, neatsimena. Jis atvyko su Š. į įvykio vietą. Jis pildė apžiūros protokolus, o Š. eismą pareguliavo, vairuotojų dokumentus paėmė. Dėl ko susidūrė automobiliai, jis nežino, dėl ko L. D. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jis nežino. Nurodė, kad jis surašė tik automobilių apžiūros protokolus. Apie nukentėjusiojo saugos diržus nieko negali pasakyti, viskas surašyta protokole, dabar detalių neatsimena smulkiai. Įvykio vietoje liudytojus nustatinėjo kitas ekipažas. Jie pirmi atvyko, ten buvo žmonių. Įvykio vietoje buvo nukentėjęs vyras vairuotojas, o moteris buvo jau išvežta į ligoninę. Po įvykio su L. D. bendravo, ką kalbėjo, jis neatsimena. Nurodė, kad apžiūros protokolus rašo tik tiems automobiliams, kurie yra nukentėję.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad jis buvo įvykio vietoje, jie dirbo su L. Č. operatyvinėje grupėje, buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Buvo susidūrę dvi mašinos. Viena mašina, kuri važiavo nuo Šakių pusės buvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė. Asmuo įvykio metu minėjo, kad buvo šiukšliavežė. Bet jie jos įvykio vietoje nerado. Šiukšliavežė nebuvo įvykio vietoje, kai jie atvyko. Jie įvykio vietoje protokole fiksuoja tai, ką randa. Šiukšliavežės nebuvo, todėl ir nebuvo fiksuota. Jis neatsimena kokias aplinkybes autoįvykio dalyviai nurodė. Paskui susirado vairuotoją šiukšliavežės, bet ką jis nurodė, jis jau neatsimena. Nurodė, kad jis apklausinėjo liudytojus eismo įvykio vietoje, ką apklausinėjo tiksliai nepamena. Jie atvykę į eismo įvykį, užfiksuoja kas yra įvykio vietoje ir nustato liudytojus. Po to įvykio, teko forminti dar kelis įvykius, kiek, neatsimena.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. nurodė, kad matė patį įvykį ir jo nuomone kaltas vairuotojas, kuris vairavo šiukšliavežį. Jis stovėjo prie sankryžos Striūpų gatvėje ir suko link parduotuvės „Senukai“ ir tada įvyko avarija. Avarija įvyko išvažiavus tai šiukšliavežei ir L. D. neturėjo galimybės sustabdyti, išvažiavo į prieš priešinę eismo juostą ir atsitrenkė. Nurodė, kad jis iš Striūpų gatvės važiavo į parduotuvę „Senukai“ medžiagų pirkti. Jis nežinojo, kad tai L. D. automobilis, tik pamatė pačią avariją. Tik po to sužinojau, kad tai L. D. mašina, tada jis privažiavo. Prieš avariją, jis privažiavo prie sankryžos, suko į kairę ir matė automobilius L. D. „VW Passat“ ir kitas „VW Passat“ senesnis nukentėjusiojo ir šiukšliavežį. Daugiau automobilių jis nematė, sankryžoje jis stovėjo vienas. Su L. D. yra pažįstami, bet nėra draugai. Jis neprašė paliudyti, pats pasisiūlė paliudyti tai ką matė. Jis sankryžoje stovėjo tiek kiek apsidairė ar nėra mašinų. Pažiūrėjo į kairę ir pamatė avariją. Matė, kad viena mašina L. „VW Paasat“ važiavo link degalinės („Senukų“ pastato atžvilgiu) už perėjos. Matė kaip L. „VW Paasat“ važiavo link „Lukoil“ degalinės. Jis buvo už perėjos, tai sankryžoje su šalutiniu keliu. Kokiu greičiu važiavo, neįvertino. Paskui išlindo šiukšliavežė ir tada L. D. neturėdamas kur dingti išvažiavo į priešpriešinį eismą. Šiukšliavežė tuo metu buvo išlindusi visa mašina į gatvę, visa mašina jau pagrindiniame kelyje, visiškai išsitiesinusi dar nebuvo. Šiukšliavežė buvo savo eismo juostoje. L. D. automobilis norėdamas išvengti susidūrimo suko į priešpriešinę eismo juostą. Ar buvo įsijungęs žibintus, jis neprisimena, L. D. stabdė, matė kaip užsidegė stabdžiai. Nurodė, kad jis sąžiningai sako tai, ką matė. Tarp L. D. automobilio ir šiukšliavežės atstumas, kai pradėjo stabdyti, mano buvo toks, kaip tarp dviejų mašinų. Mano, kad jeigu L. D. nebūtų pasukęs į priešpriešinę eismo juostą, tai būtų atsimušęs į šiukšliavežės kairį galinį kampą. Šiukšliavežė nebuvo išvažiavusi pilnai į pagrindinį kelią, buvo savo eismo juostoje. Kai L. D. stabdė automobilį, jis nukentėjusiojo automobilio nematė. Jis senesnį nukentėjusiojo „VW Paasat“ pamatė vėliau. Kokius veiksmus atliko tas nukentėjusiojo automobilis, jis nematė. Nurodė, kad po įvykio automobiliai buvo įvykio vietoje, šiukšliavežė stovėjo truputį išvažiavusi į kelią, į posūkį.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. M. nurodė, kad jis buvo išėjęs iš savo darbovietės „Senukų“ parduotuvės. Iš jų parduotuvės sunkvežimis rinko kartoną. Sunkvežimis išvažinėjo į pagrindinį kelią ir į pagrindinį kelią įvažiavo visai nepristabdęs. Staigiai suko ir iš karto privažiavo mėlyna mašina. Iš karto dar nesuprato kieno ta mašina. Toks įvykis buvo arba jam trenktis į tą mašiną arba išvažiuoti į kitą eismo juostą. Tai jis automatiškai metėsi į kitą eismo juostą ir iš karto buvo autoįvykis, atsimušė į kitą mašiną. O tas sunkvežimis kaip buvo ne galutinai išsukęs jis pavažiavo tolyn ir paskui sustojo pagrindiniam kelį. Paskui sunkvežimio vairuotojas atėjo pasižiūrėti. Paskui ir jis priėjo. Nurodė, kad kai buvo įvykis, jis buvo prie parduotuvės galinių vartų ten kur atiduoda prekes, stovėjo tame kelyje iš kurio išvažinėjo sunkvežimis į pagrindinį kelią. Kai išvažiavo sunkvežimis iš kiemo iki susidūrimo praėjo gal minutė laiko, nes viskas buvo greitokai. Jis matė kaip sunkvežimis išvažiavo į pagrindinę gatvę ir tuo metu privažiavo mėlynas automobilis ir vos neatsitrenkė į sunkvežimį. Neatsitrenkęs į sunkvežimį išvažiavo į kitą juostą, įvyko avarija. Sunkvežimis nuvažiavo tolyn. Automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą norėdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu. Nurodė, kad L. D. jam yra pažįstamas. Atstumas nuo vartų iki sankryžos gal apie 60-80 metrų. Sunkvežimis kai suko padangų garso nebuvo girdėti. Kai mašina atsitrenkė, jis nežinojo, kad tai L. D. automobilis, tik paskui pamatė kai išlipo L. D.. L. D. suko į priešpriešinę eismo juostą ir atsimušė į kitą automobilį. Nurodė, kad jis stovėjo prie vartų kampo (parduotuvės), kelio plotis apie 5 metrai. Matė, kaip sulėtino greitį L. D. automobilis.

Iš 2014 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. dėl autoįvykio, kurio metu susidūrė automobiliai „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, fotonuotraukų matyti, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, esančią Kęstučio g. ties 17 namu, Šakiuose, įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad įvykio vietoje yra automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekis nukreiptas pietų kryptimi link Kudirkos Naumiesčio. Nuo automobilio priekinės ašies 7,5 m. atstumu link Kudirkos Naumiesčio matomas kitas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekis nukreiptas į šiaurės – vakarų pusę. Aplink automobilį prikritę įvairių automobilio žibintų šukių ir sudužusių smulkių plastikinių detalių (t. 1, b.l. 4-13).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje gatvės danga yra asfaltuota. Dešinėje pusėje yra „Senukų“ parduotuvė, ties kuria yra privažiavimas automobiliams. Ties parduotuve matoma pėsčiųjų perėja (t. 1, b.l. 18-23).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. D. pateikė vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, draudimo polisą, techninės apžiūros rezultatų kortelę. (t. 1, b.l. 24-28).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. D. pateikė vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą, civilinės atsakomybės draudimo polisą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (t. 1, b.l. 30-34).

Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sugadinti variklio dangtis, priekinės apdailos grotelės, priekinis kairys sparnas, priekiniai žibintai ir posūkiai, radiatoriai. (t. 1, b.l. 14-15).

Iš transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra sugadinti variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinės lempos su posūkiais, kairės pusės priekinis sparnas, radiatoriai, kairės pusės priekinis ratas, priekinės apdailos grotelės, smūgio metu deformuotas stogas (t. 1, b.l. 16-17).

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2014 m. sausio 3 d. S. D. nustatytas 0.0 promilių testo rezultatas (t. 1, b.l. 50).

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2014 m. sausio 3 d. L. D. nustatytas 0.0 promilių testo rezultatas (t. 1, b.l. 87).

Eismo įvykio vietos planuose, nurodomi įvykio vietoje buvusių automobilių atstumai pagal liudytojų ir nukentėjusiųjų duotus parodymus teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 69-70).

Foto lentelėse užfiksuoti liudytojų ir nukentėjusiųjų duotų parodymų patikrinimas (t. 2, b.l. 71-76).

Liudytojo (nukentėjusiojo), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti liudytojų duotų parodymų teisingumas įvykio vietoje (t. 2, b.l. 77-84, 92-100).

Eksperimento protokole užfiksuotas įvykio metu buvusių aplinkybių, įvykyje dalyvavusių automobilių dalyvavimo padėčių atkūrimas (t. 2, b.l. 101-106).

2015 m. balandžio 9 d. ekspertizė akte Nr. 11-3131(14) nurodoma, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. D. važiavo Kęstučio g. ir artėjant prie sankryžos su Papartynų g. būdamas iki minėtos sankryžos nemažesniu kaip 30,6 m atstumu, vairuotojas L. D. pradėjo manevrą į kairę. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir pravažiavęs nedidesnį kaip 13,8 m. atstumu už Papartynų g. priešpriešinio eismo juostoje, judėdamas apie 74 km/val. greičiu, susidūrė su priešpriešais apie 35 km/ val. greičiu važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi daugiau kaire puse trenkė į automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies daugiau kairę pusę, pločiu persidengdami apie 1,3 m. Susidūrimo metu automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atblokštas atgal ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklę, o automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo į priekį ir į dešinę. Po susidūrimo automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane.

Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo L. D. veiksmai, - ties Kęstučio – Papartynų g. sankryža, kirsdamas ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ją važiuodamas apie 74 km/val. greičiu, viršijo leistiną 50 km/val. greitį, sudarė kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir sąlygojo susidūrimą su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. D. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Nustatyti, ar šiukšliavežio „Mercedes Benz“, vairuotojo E. L. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykio kilimui, negalima.

Jeigu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. D. būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu ir būtų reagavęs stabdymui savo važiavimo krypties eismo juostoje toje pačioje vietoje, kur reagavo nusukimui į kairę, tuomet, tikėtina, vairuotojas L. D. būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki Papartynų g. važiuojamosios dalies vidurio ir taip neatsitrenkti į šiukšliavežį „Mercedes Benz“. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. D., neįvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, tokiu būdu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad šiukšliavežio „Mercedes Benz“ vairuotojas E. L. neturėjo techninės galimybės iš šalutinės Papartynų gatvės į pagrindinę Kęstučio gatvę įvažiuoti visiškai nestabdant.

Automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priešpriešinio eismo juostoje šalia po eismo įvykio užfiksuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo kampo. (t. 2, b.l. 141-148).

Iš 2014 m. sausio 3 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad S. D. nustatytas krūtinkaulio lūžimas (t. 1, b.l. 51).

Specialisto išvadoje Nr. G37/14(10) nurodoma, kad S. D. nustatytas krūtinkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys, vairas ir pan., vienu smūgiu jėgai veikiant iš priekio. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku (t. 1, b.l. 53).

Iš 2014 m, sausio 3 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad L. D. nustatyti galvos, krūtinės, pilvo, abiejų kelio sąnarių, sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b.l. 60).

Specialisto išvadoje Nr. G72/14(10) nurodoma, kad L. D. nustatyta dešinės plaštakos poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, pilvo, kelių sąnarių sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys ir pan. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. (t. 1, b.l. 62-63).

Dėl įrodymų vertinimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kaltinamajame akte nurodoma, kad L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 141.3 p., kelio ženklinimo 1.1 p. reikalavimus, tai yra vairavo automobilį nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš ja artėjantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti du asmenys.

Proceso metu kaltinamasis L. D. nesutiko su pateiktais kaltinimas, teigdamas, kad jis buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, nes prieš jį iš šalutinio kelio staiga išvažiavo šiukšliavežis, ir jis neturėdamas galimybės skubiai sustabdyti turėjo galimybę arba trenktis į šiukšliavežį, arba išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis, liudytojai M. Š., D. M., E. M. taip pat teigė, kad jų nuomonė dėl eismo įvykio kaltas buvo ir sunkvežimio – šiukšliavežio vairuotojas, nes šis sutrukdė L. D. staigiai išvažiuodamas iš šalutinio kelio.

Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta versija, jog į kelią išvažiavęs šiukšliavežis galėjo būti priežastimi dėl kaltinamojo vairuojamo automobilio išvažiavimo į priešingą eismo juostą. Ši transporto priemonė nebuvo pavaizduota eismo įvykio schemoje, nebuvo vertinta jos įtaka įvykusiam eismo įvykiui. Siekiant išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus, teismas pavedė prokurorui atlikti papildomus veiksmus – kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, vėliau paskirta eismo įvykio autotechninė ekspertizė. Surinkus papildomus duomenis teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia teismui nustatyti, kad L. D. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nors pats kaltinamasis savo veiką pripažįsta iš dalies, teigdamas, jog į priešingą eismo juostą išvažiavo jo kelyje staiga atsiradus kliūčiai, tačiau šią kaltinamojo pateiktą versiją paneigia nukentėjusiųjų S. D., L. D., liudytojo E. L. parodymai. Nukentėjusieji teigė, kad jie mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas kaltinamasis L. D., nes šis išvažiavo į priešingą eismo juostą, o sunkvežimis – šiukšliavežis nesutrukdė kaltinamajam. Liudytojas E. L. teigė, kad jis buvo sunkvežimio – šiukšliavežio vairuotojas ir jis negalėjo sutrukdyti kaltinamajam, nes tuo metu, kai įvyko įvykis, jis buvau jau išvažiavęs iš šalutinio kelio, visiškai išsitiesinę ir pavažiavęs apie 20 m. Tesimas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, nors suprantama, kad asmenims būnant tik eismo įvykio dalyviais ar stebėtojais gali būti sunku įvertinti teismo įvykio kaltininką, tačiau šių liudytojų parodymus taip pat patvirtina eksperto išvada. Eksperto išvadoje nurodoma, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. D. važiavo Kęstučio g. ir artėjo prie sankryžos su Papartynų g. Būdamas iki minėtos sankryžos nemažesniu kaip 30,6 m atstumu, vairuotojas L. D. pradėjo manevrą į kairę. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir pravažiavęs nedidesnį kaip 13,8 m. atstumą už Papartynų g. priešpriešinio eismo juostoje, judėdamas apie 74 km/val. greičiu, susidūrė su priešpriešais apie 35 km/val. greičiu važiavusiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat ekspertų išvadoje nurodoma, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. D. veiksmai – ties Kęstučio – Papartynų g. sankryža, kirsdamas ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ja važiuodamas apie 74 km/val. greičiu, viršijo leistiną 50 km/val. greitį, sudarė kliūtį priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir sąlygojo susidūrimą su automobiliu „VW Passat“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat kaltinamojo L. D. aiškinamas aplinkybes, jog jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su sunkvežimiu „Mercedes Benz“, paneigia eksperto nurodoma išvada, jog jeigu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. D. būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu ir būtų reagavęs stabdymui savo važiavimo krypties eismo juostoje toje pačioje vietoje, kur reagavo nusukimui į kairę, tuomet, tikėtina, vairuotojas L. D. būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki Papartynų g. važiuojamosios dalies vidurio ir taip neatsitrenkti į šiukšliavežį „Mercedes Benz“. L. D. neįvažuodamas į priešingos krypties eismo juostą, tokiu būdu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi šios eksperto išvados parodo, kad L. D. važiavo didesniu negu leistinas greitis, kirsdamas ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, tai yra padarė kaltime nurodytas neteisėtas veikas. Teismas atmeta kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog jis neturėjo galimybė išvengti susidūrimo su į kelią išvažiavusių sunkvežimiu – šiukšliavežiu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jeigu kaltinamasis būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų turėjęs galimybę sustabdyti iki atsiradusio kliūties kelyje. Kadangi kaltinamasis pasirinko ne kelių eismo taisyklėse reikalaujamą elgesį, tai yra pristabdyti dėl kelyje atsiradusios kliūties bei neatlikti lenkimo manevro neįsitikinus, jog lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 141.3 p.), o pažeisdamas KET reikalavimus įvykdė neteisėtus veiksmus, ko pasekoje buvo sutrikdyta žmonių sveikata, būtent kaltinamojo veiksmais pažeisti KET reikalavimai buvo įvykusio eismo įvykio priežastis.

Kaltinamojo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad nėra aišku, kokiu būdu ekspertas nustatė kaltinamojo automobilio greitį, teigė, jog nustatytas greitis kelia abejonių, tačiau teismas laiko, jog ekspertizės akte aiškiai ir motyvuotai aprašytas greičio nustatymo būdas, kuris nekelia abejonių. Eksperto išvadoje nurodoma, kad tyrimas atliekamas, naudojant patvirtintas standartines procedūras LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“ ir LTEC-STPA-R-253 „Transporto priemonės saugaus manevro skaičiavimas“. Iš eksperto pateikto akto matyti, kad atliekant ekspertizę, ekspertas išstudijavo bylos medžiagą, susipažino su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobiliai po eismo įvykio, jų deformacijomis, išsidėstymu po įvykio. Toliau yra nurodoma, kad atsižvelgiant į byloje užfiksuotus duomenis kompiuterio programa „PC-Crash 9.0“ buvo nubraižytas eismo įvykio planas ir jame užfiksuotos automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtys po eismo įvykio. Pagal šių automobilių padėtis, buvo sumodeliuotas automobilių susidūrimas, ir nustatyta, kad automobiliai po susidūrimo judą į padėtis, artimas užfiksuotoms po eismo įvykio, kuomet automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas apie 74 km/val. greičiu, priekine dalimi, daugiau kaire puse, trenkė į apie 35 km/val. greičiu priešpriešais judančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį daugiau kairę pusę. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog naudota kompiuterinę programa yra nepatikima, jog jos skaičiavimai yra netikslūs, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nustatytų duomenų teisingumu.

Taip pat teismas negali laikyti L. D. nurodomų aplinkybių teisingomis ir objektyviomis, nes atlikdamas ekspertizę ekspertas įvertino ir L. D. parodymų patikrinimo metu nurodomas aplinkybes. Kaip buvo nurodyta, bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių ir sunkvežimio – šiukšliavežio dalyvavimo eismo įvykyje buvo pavesta atlikti kaltinamojo parodymų patikrinimą vietoje (t. 2, b.l. 92-94). Šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavo kaltinamojo gynėjas R. U., parodymų patikrinimo vietoje protokole yra įvykio vietoje užfiksuoti kaltinamojo duoti parodymai apie įvykį, išmatuoti atstumai, nurodytos automobilių padėtys. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes įvertino ekspertas atlikdamas ekspertizę, buvo apskaičiuojami atstumai. Ekspertizės akte nurodoma, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis susidūrimo metu, leidžia teigti, kad prieš susidūrimą šio automobilio vairuotojas buvo užbaigęs eismo juostos pakeitimo manevrą ir jau buvo pradėjęs keisti judėjimo kryptį į dešinę. Įvertinę nustatytas aplinkybes ekspertas konstatavo, kad vairuotojas L. D. manevrą į kairę pradėjo nuo sankryžos su Papartynų g. būdamas nutolęs ne mažesniu kaip 30,6 m atstumu. Kas parodo, kad paties vairuotojo L. D. nurodytos aplinkybės yra nerealios. Šios eksperto įvertintos ir nustatytos aplinkybės parodo, kad L. D. parodymai yra neteisingi, todėl jais remtis nustatant eismo įvykio aplinkybes teismas negali. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikto ekspertizės akto teisingumu, posėdžio metu nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kurie sukeltų abejonių dėl eksperto išvadų teisingumo, tad teismas laiko, jog šie byloje gauti įrodymai yra objektyvūs ir teisingi, bei atitinkantys byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojo E. L. duotų parodymų teisingumą.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teigė, kad sunkvežimio vairuotojo veiksmai taip pat turi būti įvertinti, nes jie gali būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. L. vairuodamas sunkvežimį išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. Prieš atlikdamas manevrą vairuotojas įvertino atstumą iki atvažiuojančio automobilio ir pagrįstai tikėjosi, jog suspės saugiai įvažiuoti į pagrindinį kelią ir nesutrukdys kitoms transporto priemonėms. Nustatyta, kad L. D. važiavo 74 km/ val. greičiu, tai yra viršijo leistiną greitį, atitinkamai sunkvežimio vairuotojas negalėjo numatyti, jog greitis bus viršijamas bei numatyti, kad esantis atstumas bus nuvažiuotas per trumpesnį atstumą. Kelių eismo taisyklių 133 p. nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi įvertinti važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad jeigu vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/val. greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti neatsitrenkdamas į sunkvežimį. Taigi tai parodo, kad kaltinamojo veiksmai taip pat buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nes jis važiuodamas didesniu negu leistinas greičiu, atsiradus jo kelyje kitai transporto priemonei, nesulėtino greičio, ar net nesustojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 133 p., o kirsdamas ištisinę juostą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tai yra būtent per didelis pasirinktas greitis sąlygoja tolimesnius kaltinamojo neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė eismo įvykį. Teismas neturi galimybių įvertinti E. L. veiksmų teisėtumo, nes šio vairuotojai veiksmai nebuvo vertinti ikiteisminio tyrimo metu, dėl jo veiksmų nebuvo surinkta jokių duomenų. Teismui byla buvo pateikta dėl L. D. nusikalstamų veiksmų, todėl teismas turi bylą nagrinėti pateikto kaltinimo ribose ir neturi pagrindo vertinti atsakomybėn nepatraukto asmens veiksmų. Tačiau net ir darant prielaidą, jog sunkvežimio vairuotojo veiksmai galėjo turėti įtakos šio įvykio aplinkybėms, tai nepašalina L. D. veiksmų neteisėtumo ir nepaneigia dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusių pasekmių.

Posėdžio metu taip pat buvo apklausti liudytojai M. Š., D. M., E. M., kurie nurodė, kad, jų nuomone, kaltinamajam sutrukdė važiuoti staigiai iš šalutinio kelio išvažiavęs sunkvežimis – šiukšliavežis. Tačiau teismas negali remtis šių liudytojų parodymais, nes jie neatitinka kitų byloje esančių objektyvių įrodymų. Liudytojai teigė, jog jų nuomone sunkvežimis – šiukšliavežis staigiai ir nestabdymas išvažiavo iš šalutinio kelio, tokiu būdu kaltinamajam sudarydamas kliūtį kelyje bei atimant kaltinamajam galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį neatsitrenkiant į sunkvežimį. Kaip jau buvo nurodyta ekspertizės akte yra nustatytos tikslios įvykio aplinkybės, kurios parodo, jog kaltinamasis L. D. turėjo galimybę sustabdyti atsiradus kliūčiai jo kelyje, taip pat nurodoma, kad jeigu kaltinamasis būtų važiavęs leistinu greičiu, ir jeigu būtų reagavęs stabdymui toje vietoje, kur reagavo nusukimui į kairę, jis tikėtina būtų turėjęs techninę galimybę sustoti ir neatsitrenkti į šiukšliavežį. Šios pateiktos išvados parodo, kad liudytojų parodymai yra neteisingi, tačiau teismas taip pat negali šių parodymų laikyti melagingais, nes byloje nustatyta, jog įvykio vietoje buvo sunkvežimis – šiukšliavežis, nustatyta, jog ši transporto priemonė išsuko iš šalutinio kelio, tad įvykio stebėtojai galėjo netiksliai suprasti arba jiems galėjo susiformuoti netiksli nuomonė apie eismo įvykio kaltininką. Kaip matyti, tik ekspertas pasitelkęs specialias priemonės galėjo tiksliai atsakyti į visus abejones keliančius klausimus, tuo tarpu įvykio liudininkai tik pagal savo vidinį suvokimą nurodė buvusios situacijos asmeninį vertinimą.

BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad L. D. išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, dėl ko automobiliai susidūrė ir nukentėjusiesiems buvo padarytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga būtina nustatyti ar konkrečioje situacijoje jis turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti iš bylos duomenų, buvo konstatuota, jog L. D. važiuojant leistinu greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti automobiliu iki atsiradusios kliūties kelyje, taip pat konstatuota, kad L. D. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad L. D. veiksmai buvo sąlyga atsirasti BK 281 str. 1 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padaryti nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai.

Inkriminuojant BK 281 str. būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad L. D. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. Nors pats teisiamasis padarytą nusikalstamą veiką neigia, tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, eksperto išvada patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata.

Dėl bausmės paskyrimo

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. L. D. anksčiau neteistas. BK 55 str. nurodoma, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Teisiamasis dirbantis, yra jauno, darbingo amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, todėl jam skirtina baudos bausmė.

L. D. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, savo kaltės nepripažino. L. D. yra dirbantis, neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Visos administracinės nuobaudos yra paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos seniūno pavaduotojo pranešimu seniūnija jokių nusiskundimų dėl L. D. nėra gavusi, darbovietės UAB „Samsonas“, charakterizuojamas kaip punktualus ir pareigingas, savarankiškas ir sąžiningas, drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo (1 t. b. l. 102-103). Jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skirtinas numatytos baudos vidurkis. Inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje nėra nurodytos baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 2 d. 5 p. nurodytą dydį. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už neatsargius nusikaltimus skirtina bauda iki 75 MGL dydžio, taigi bausmės vidurkis nustatytinas 37 MGL (37,66 x 37 = 1393,42 Eur) dydžio bauda.

Dėl poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamoje byloje įstatymas numato galimybę kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nes kaltinamasis, naudodamasis šia teise, padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnis). BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. L. D. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, nusikaltimas įvyko dėl paties kaltinamojo netinkamai įvertintų aplinkybių. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 95-97) matyti, kad nusikaltimo padarymo metu L. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Nėra duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo jis buvo baustas administracine tvarka. Anksčiau paskirtos nuobaudos buvo paskirtos už KET pažeidimus, kurie nepriskirtini šiurkštiems pažeidimams, paskirtas baudas sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad kaltinamasis sistemiškai pažeidinėja KET. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis nėra piktybinis KET pažeidėjas, kad jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta žmonių sveikata, nebuvo jo ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, ir netaikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog paskirta bausmė ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė L. D. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis S. D. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1625 Lt (470,63 Eur) turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 275 Lt vaistai, 200 Lt išlaidų už kurą kelionėms pas medikus, 150 Lt už masažus ir 1000 Lt dėl negautų pajamų bei 9000 Lt (2606,58 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 134).

Nukentėjusioji L. D. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3338,90 Lt (967 Eur) turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 3000 Lt dėl automobilio apgadinimo, 38,90 Lt raminamieji ir nuskausminamieji vaistai ir 300 Lt už paltą, kuris buvo suplėšytas ir suteptas nepataisomai autoavarijos metu bei 7000 Lt (2027,34 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 137).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nukentėjusiųjų S. D. ir L. D. civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti ir neturtinei žalai atlyginti tenkinami iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. D. vairuodamas automobilį, t.y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. D. sveikata (1 t. b. l. 53). Nukentėjusysis dėl sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jo gydymu, kelionės išlaidomis bei negautomis pajamomis. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį dėl įsigytų vaistų (1 t. b. l. 135, 136). Nors teismų nebuvo pateikta duomenų apie tai, kiek kartų nukentėjusysis važiavo pas gydytojus, kiek kelionės buvo išnaudota kuro, tačiau teismas laiko, jog šios išlaidos yra protingos, nes asmeniui buvo padaryti sužalojimai ir akivaizdu, kad jis turėjo vykti pas gydytojus. Taigi teismas laiko, kad už kurą priteistina 30 Eur suma. Nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kur jis dirbo įvykio metu, kiek laiko turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kokio dydžio atlyginimas buvo, todėl teismas negali priteisti išlaidų dėl negautų pajamų. Teismo posėdžio metu S. D. pateikė prašymą, kad jam būtų apmokėtos kelionės išlaidos iš Vokietijos į Lietuvą (t. 3, b.l. 25), nes jis turėjo grįžti į posėdį, taip pat nurodė, jog dėl dalyvavimo teismo posėdyje pasiėmė neapmokamų atostogų, todėl negavo pajamų. Teismas laiko, pateikta sąskaitoje - faktūroje nėra tiksliai nurodoma, už ką ir kokia sumas sumokėta. Nurodoma, kad už kelionę, tačiau neaišku už kokią, taip pat nėra nurodyta kokia valiuta yra sumokėta. Taip pat abejones dėl sąskaitos - faktūros teisingumo kelia tai, kad sąskaitos - faktūros data nurodoma 2015 m. birželio 27 d., tuo tarpu išdavimo data 2015 m. birželio 21 d. Šie netikslumai kelia abejonių dėl sąskaitos - faktūros teisingumo, todėl nėra pagrindo priteisti prašomos sumos. Taip pateikti duomenys, kad S. D. nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 3 d. dienos buvo neapmokamų atostogų. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2015 m. liepos 2 d., nukentėjusysis nurodė, jog neapmokamas atostogas pasiėmė, kad galėtų dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau teismas negali laikyti, kad gali priteisti negautas pajamas dėl neapmokamų atostogų. Darbo kodekso 183 str. nurodoma, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, asociacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis S. D. dirba (duomenys neskelbtini), tai yra Lietuvos įmonėje, kuri privalo laikyti įstatymų reikalavimų. Esant tokiam reglamentavimui S. D. privalėjo informuoti darbdavį apie būtinybę dalyvauti teismo posėdyje, atitinkamai darbdavys privalėjo sudaryti sąlygas dalyvauti teismo posėdyje. Tad nukentėjusiajam nebuvo pagrindo išeiti neapmokamų atostogų, taip pat teismas neturi teisinio pagrindo priteisti nurodomų negautų pajamų, nes tai nėra reglamentuota.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo S. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas 109,65 Eur sumai, dėl įsigytų vaistų ir kelionės išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis dėl kitų išlaidų, kurios nėra priteistos šiuo teismo sprendimu turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę arba teismą civilinio proceso tvarka.

Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. D. sveikata (1 t. b. l. 62-63). Nukentėjusioji dėl sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jo gydymu, apgadintu automobiliu ir paltu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį dėl įsigytų vaistų (1 t. b. l. 139). Nukentėjusioji pateikė prašymą dėl žalos priteisimo už sugadintą automobilį, nurodo automobilio vertę 3000 Lt, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad analogišką prašymą yra pateikęs S. D. draudimo bendrovei. Kadangi prašymas jau yra pateiktas draudimui ir draudimas yra priėmęs sprendimą dėl žalos už automobilį priteisimo, teismas negali dar kartą nagrinėti analogiško prašymo. Taigi žalą dėl apgadinto automobilio atlygins draudimo bendrovė (1 t. b. l. 33, t. 2, b.l. 1-3), įrodymų dėl sugadinto palto byloje nėra, todėl nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas 38,90 Lt (11,27 Eur) sumai, t.y. dėl įsigytų vaistų.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 679,90 Lt (196,91 Eur) sumai (1 t. b. l. 75). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą už nukentėjusiųjų asmenų gydymą dėl L. D. nusikalstamos veikos. Byloje yra duomenų, kad civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, draudimo išmoką - 679,90 Lt (196,91 Eur) išmokėjo Valstybinei ligonių kasai (2 t. b. l. 1-3).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo L. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. D. padaryti kūno sužalojimai – nustatytas krūtinkaulio lūžimas, ko pasėkoje, nukentėjusiojo sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis S. D. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė didelį skausmą, išgyvenimus, buvo apribotos galimybės bendrauti, privalėjo prašyti kaimynų, kad padėtų prižiūrėti sodybą, nuvežti pas daktarus.

Kaltinamojo L. D. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai L. D. padaryti kūno sužalojimai – nustatyta dešinės plaštakos poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, pilvo, kelių sąnarių sumušimas, ko pasėkoje, nukentėjusiosios sveikata buvusi sutrikdyta nežymiai. Nukentėjusioji L. D. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė moralinę žalą, kurią ji motyvuoja dvasiniais išgyvenimais dėl patirtų kūno sužalojimų, patirto fizinio skausmo, tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl sveikatos būklės ateityje, kilusiais nepatogumais, žlugo planai dėl namo stogo keitimo, kadangi reikėjo gydytis jai ir jos vyrui, reikėjo įsigyti kitą automobilį, privalėjo imti paskolą iš banko.

Vertinant nukentėjusiesiems padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusieji S. D. ir L. D. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, ir patyrė jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusiuosius patyrus ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusieji S. D. ir L. D. šiuo atveju dėl patirtų sužalojimų nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamą įtaką nukentėjusiųjų visuomeninei, kasdienei veiklai, šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės, itin ženkliai būtų pasikeitęs ar itin pablogėjęs jų gyvenimo būdas, ar gyvenimo aplinka.

Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.

Vertinant tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiojo S. D. įvardintą 2606,58 Eur sumą neturtinei žalai atlygini ir nukentėjusiosios L. D. įvardintą 2027,34 Eur sumą neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl šios prašomos priteisti sumos laikytinos per didelės.

Mažinant pareikštų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos dydį, turint omenyje, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, taip pat atsižvelgiant į turtinę kaltinamojo padėtį, kaltinamojo asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiesiems kilusius padarinius – padarytą nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam S. D. priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o nukentėjusiajai L. D. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusiųjų asmenų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.

Kadangi L. D. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, įmonės kodas 300633222, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas 300633222, nukentėjusiajam S. D. priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos ir 109,65 Eut turtinės žalos atlyginimas, ir nukentėjusiajai L. D. priteistinas 1000 Eur neturtinės žalos ir 11,27 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Byloje pateikti civilinių ieškovų reikalavimai priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintini, kadangi 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, yra procesinės palūkanos, numatytos Lietuvos Respublikos CK šeštojoje knygoje, ir jų mokėjimo prievolė kyla iš sutarties arba delikto. Šiuo atveju mokėjimo prievolė kyla iš delikto ir ieškovų prašymas yra pagrįstas bei tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme nukentėjusiesiems draudimo įmonė neišmokėjo jokių išmokų. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. yra nurodoma, kad draudikas privalo per 30 d. nuo duomenų gavimo išmokėti išmoką. Šioje byloje matyti, kad draudimo bendrovė gavo nukentėjusiojo prašymą , apskaičiavo automobilio sugadinimų dydį, tačiau išmokos neišmokėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovė yra proceso dalyvis. Jie pateikė informaciją, jog nukentėjusieji nepateikė prašymo dėl neturtinės žalos. Tačiau būdami proceso dalyviai, jie turėjo informaciją, jog toks prašymas yra pateiktas teismui, o jie yra atsakingi už tokios išmokos išmokėjimą. Tad akivaizdu, kad būdami atsakingi draudikai jie galėjo nukentėjusiesiems išaiškinti teisę kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos, bei išaiškinti, kokius būtinus duomenis asmenys turi pateikti, kas būtų leidę per trumpesnį terminą kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus nuostolius. Tuo tarpu civilinis atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai ne tik neišmokėdami jau apskaičiuotos išmokos, tačiau ir nesuteikdami nukentėjusiesiems informacijos dėl jų galimybių gauti kitas išmokas, todėl teismas laiko, kad yra pagrįstas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–299 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d.,ir paskirti jam 37 MGL(1393,42 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti L. D. paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, nukentėjusiojo S. D. naudai priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 109,65 Eur (vieną šimtą devynis eurus šešiasdešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atmesti.

Įpareigoti draudimo bendrovę išmokėti išmoką už automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimą.

Nukentėjusiosios L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, nukentėjusiosios L. D. naudai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 11,27 Eur (vienuolika eurų dvidešimt septynis centus) atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atmesti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2014-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nukentėjusiesiems išaiškinti, kad išmoką dėl transporto priemonės sugadinimo privalo išmokėti draudimo bendrovė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.