Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-274-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
2S-274-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01183-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Civilinė byla Nr. 2S-274-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01183-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Utenos melioracija“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4468-356/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Finmina“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Finmina“ prašė teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo civilinėje byloje Nr. L2-4468-356/2019. Nurodė, kad skolininkė AB „Utenos melioracija“ tik iš dalies įvykdė teismo 2019-07-15 nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir yra skolinga 2 676,33 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-12-31 nutartimi tenkino kreditorės prašymą. Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-07-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-4468-356/2019 buvo patvirtinta kreditorės UAB „Finmina“ ir skolininkės AB „Utenos melioracija“ sudaryta taikos sutartis dėl skolos padengimo šalių sutartomis sąlygomis, pagal kurias AB „Utenos melioracija“ pripažino 25 676,33 Eur skolą ir delspinigius kreditorei UAB „Finmina“ ir įsipareigojo 23 000,00 Eur sumokėti į kreditorės UAB „Finmina“ nurodytą banko atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki 2019-07-16 (imtinai), o 2 676,33 Eur - ne vėliau kaip iki 2019-09-12 (imtinai).

3. Nurodė, kad 2019-07-15 teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, nebuvo ir nėra nustatyta tvarka ginčijama, todėl yra įgijusi res judicata galią ir privalo būti vykdoma. Konstatavo, kad skolininkė sumokėjo kreditorei 23 000 Eur, tačiau prievolės iki 2019-09-12 sumokėti 2 676,33 Eur neįvykdė ir terminas šiai prievolei įvykdyti pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 676,33 Eur priverstinio skolos išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu AB „Utenos melioracija“ prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti kreditorės UAB „Finmina“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

5. Nurodo, kad taikos sutartimi buvo įsipareigojusi iš viso kreditorei sumokėti 25 676,33 Eur ir beveik visą sumą yra grąžinusi. Likusi 2 676,33 Eur skola yra labai nedidelė visos skolos dalis. Teigia, kad aplinkybė, jog yra grąžinusi beveik visą skolos sumą kreditorei, aiškiai rodo bendrovės valią grąžinti ir likusią skolą.

6. Mano, kad vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei proporcingumo principu, vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinio skolos išieškojimo iš AB „Utenos melioracija“ veiksmų pradėjimas dėl nedidelės negrąžintos skolos dalies yra neadekvati priemonė esamam teisės pažeidimui pašalinti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Finmina“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad AB „Utenos melioracija“, pasirašiusi taikos sutartį ir įsipareigojusi 2 676,33 Eur sumokėti iki 2019-09-12, privalėjo elgtis sąžiningai ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teigia, kad skolą vėluojama sumokėti jau 4 mėnesius ir per visą laikotarpį skolininkė nepadarė nei vieno mokėjimo, kad sumažintų skolą. Priešingai, siekdama dar labiau vilkinti atsiskaitymą, teikia atskirąjį skundą, moka advokatui už skundo surašymą, bet neatsiskaito su kreditore.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas AB „Utenos melioracija“ atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorei UAB „Finmina“ išduotas vykdomasis raštas pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-07-15 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje L2-4468-356/2019, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, nurodė, kad taikos sutartis yra ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog AB „Utenos melioracija“ nėra įvykdžiusi 2019-07-15 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.2.2. papunkčio šalių sutartais terminai bei tvarka, t. y., iki 2019-09-12 sumokėti kreditorei 2 676,33 Eur, turėjo teisinį pagrindą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Apeliantė jokių šias išvadas paneigiančių argumentų atskirajame skunde nenurodė, priešingai, pripažįsta, kad minėtas taikos sutarties punktas nėra įvykdytas, o nurodoma aplinkybė, kad likusi nesumokėta suma, lyginant su visa skolos suma, yra nedidelė, nepaneigia pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo dėl vykdomojo rašto išdavimo sąlygų. Be to, apeliantė nenurodė ir jokių priežasčių dėl kurių net ir pasibaigus sutartam terminui, jos teigimu nedidelė skolos dalis, nėra grąžinama. Įvertintina aplinkybė, kad skola kreditorei nebuvo grąžinta ne tik taikos sutartimi sutartu terminu, bet ir praėjus daugiau nei trims mėnesiams po termino pasibaigimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimant nutartį buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, duomenys, kad šiuo metu skola yra grąžinta, apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti. Tai, kad apeliantė kreditorei yra grąžinusi didžiąją dalį skolos, neatleido AB „Utenos melioracija“ nuo likusios skolos dalies grąžinimo taikos sutartimi sutartu terminu.

13. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė