- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 1-489-885/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00492-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2012-03-22 apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajai, buvusiai sutuoktinei L. V. nužudyti, spardydamas duris, grasindamas ją papjauti, užmušti, tuo sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną gėrė alkoholinius gėrimus su nukentėjusiosios tėvu. Išgėręs parėjo į namus ir visą laiką buvo savo kambaryje. Buvusi žmona yra jam sakiusi: “pareisi girtas – važiuosi iš namų“. Buvusi žmona turi žmogų su kuriuo gyvena ir nori jį iškraustyti iš buto, kad galėtų viena gyventi. Buvusi žmona laukė progos taip su juo pasielgti 5 mėnesius. Tą vakarą jis grįžo neblaivus, tačiau jokio konflikto nebuvo. Jis nesakė jai jokių žodžių ir durų nespardė. Durys jau senai buvo apspardytos ir tai ne jis padarė. Jis buvo girtas, bet viską pamena. Grįžęs žiūrėjo televizorių. Iki to įstatymo buvo visokių tarpusavio pykčių. Bet ir žmona jam perskėlusi galvą buvo. Už konfliktus šeimoje yra baustas administracine tvarka. Baustas ir už chuliganišką elgesį, nes išgėręs jis tampa agresyvus.
Nukentėjusioji L. V. teisme parodė, kad V. V. yra jos buvęs vyras ir kad santykiai tarp jų yra blogi. Tos dienos vakare, apie 20 val. jis grįžo į namus girtas ir pradėjo šūkauti visokiais žodžiais, garsiai leido muziką. Ji jį perspėjo, kad iškvies policiją. Jis sakė, kad dėjo ant pareigūnų. Tada pradėjo spardyti duris ir grasinti ją nužudyti. Jis sakė, kad už jos nužudymą daug negaus, atsėdės, o ji važiuos į Ginkūnus. Ji visur eina su dujų balionėliu, nes nežino, kada jis gali ją užpulti. Jis yra ją smaugęs ir spardęs. Policiją dėl konfliktų ji kviečia kraštutiniu atveju. Daug kartų yra puolęs, tik nekvietė policijos. Grasinimai tada buvo realūs ir ji labai bijojo dėl savo gyvybės. Duris daužė agresyviai nusiteikęs. Buvo pasakyta: „reikėjo seniai tave užmušt“. Buvo pasakyti žodžiai papjausiu, pasmaugsiu. Kai jis išgeria, jam prasideda alkoholinė psichozė. Būna, kad blaivus irgi priekaištauja. Išlaužęs durų jis nebuvo, bet kartą neleido jai įeiti į kambarį. Tada turėjo dujų balionėlį ir papurškė jam. Ji neturi jokio vyro ir iš buto iškraustyti jo nenori. To momento, kai jis puolė ją, niekas nematė. Charakterizuoti jį gali kaimynai.
Liudytoja I. J. teisme parodė, kad ji apklausė nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. V. R. yra patrulis, kuris taip pat buvo apklaustas. V. V. buvo sulaikytas ir jam pareikštas įtarimas. Kaip jis sakė apklausos metu, taip ji ir užrašė. Jo elgesys buvo agresyvus. Savęs nekontroliavo, nepaisė nei šalia esančių pareigūnų, nei kokioje įstaigoje randasi. Buvo nusiteikęs agresyviai ir piktai, o įteikus pranešimą apie įtarimą jis jį sudraskė. Žmonos atžvilgiu sakė: “grįšiu užmušiu“. Girtumas jam nebuvo nustatytas, bet jis buvo “pachmielnas“. Dėl V. V. elgesio apklausos metu ji surašė tarnybinį pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Be nukentėjusiosios, liudytojos parodymų kaltinamojo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, jis parodė, kad 2012-03-22 apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girdėjo, kad V. V. grasino nukentėjusiajai L. V., kelis kartus pakartojo, kad ją užmuš, buvo girtas, labai agresyviai nusiteikęs, todėl L. V. turėjo pagrindo jo bijoti (b.l. 12-13).
2012-03-22 ŠAVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1- ojo būrio vado V. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad V. L. girdėjo grasinimus L. V., kaip jis sakė, kad nukentėjusiąją nužudys, jos dienos suskaičiuotos, kad ji negyvens, L. V. paaiškino, kad bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos (b.l. 15).
Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2012-03-22 1.32 V. V. nustatytas 2.79 prom. girtumas (b.l. 34).
2012-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).
2012-03-22 tyrėjos I. J. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atliekant V. V. apklausą, šis nuolat be perstojo kalbėjo, į klausimus atsakinėjo tik eilę kartų juos pakartojus. Įtiekus pranešimą apie įtarimą, jis jį sudraskė į skutelius sakydama, kad „blet, kurva, pareisiu rimtai užmušiu, jei šitaip rašo, nu rimtai papjausiu“. Į raginimus nusiraminti – nereagavo (b.l. 24).
Iš policijos registro išrašo bei pateiktos informacijos matyti, kad dėl konfliktų šeimoje į butą adresu (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo kviesta policija (b.l. 16-17, 33).
Esant šiems įrodymams, kaltinamojo V. V. kaltė dėl grasinimo nužudyti L. V. visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Kaltinamojo V. V. kaltė grasinus nužudyti, spardant duris, sakant nukentėjusiajai, kad ją papjaus, užmuš, įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Nors kaltinamasis V. V. savo kaltę neigė, tvirtino, kad nukentėjusiajai negrasino, durų nespardė, tačiau šiais kaltinamojo parodymais teismas nesiremia, vertindamas šiuos jo parodymus, kaip pasirinktą gynybinę versiją. Bylos aplinkybės liudija, kad V. V., duodamas parodymus apie jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas save atriboti nuo įvykio, tačiau visa objektyvi tiesa įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentėjusioji teisme parodė, kad grasinimai buvo realūs, kad kaltinamasis duris daužė agresyviai nusiteikęs, buvo pasakyta: „reikėjo seniai tave užmušt“, buvo pasakyti žodžiai papjausiu, pasmaugsiu. Šiuos jos parodymus patvirtina liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, kad jam su kolega nuvykus į butą V. V. grasino nukentėjusiajai L. V., kelis kartus pakartojo, kad ją užmuš, buvo girtas, labai agresyviai nusiteikęs, todėl L. V. turėjo pagrindo jo bijoti; iš V. L. tarnybinio pranešimas, matyti, kad kaltinamasis sakė, jog nukentėjusiąją nužudys, jos dienos suskaičiuotos, kad ji negyvens; teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. J. taip pat parodė, kad kaltinamojo elgesys apklausos metu buvo agresyvus, jis savęs nekontroliavo, nepaisė nei šalia esančių pareigūnų, nei kokioje įstaigoje randasi, žmonos atžvilgiu sakė: “grįšiu užmušiu“. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus (po įvykio jam nustatytas 2,79 promilės girtumas), supykęs, nesivaldė atitinkamoje situacijoje, į tai, kad konfliktas šeimoje kyla ne pirmą kartą, kad jis nukentėjusiajai grasino žodžiais bei spardydamas duris, darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimas nužudyti nukentėjusiajai L. V. buvo konkretus ir realus.
V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė. Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę V. V. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. V. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje teistas, teistumui išnykus (b.l. 46-47), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 35-40), nedirbantis (b.l. 43), darbo biržoje registruotas. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., viešųjų darbų bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką V. V. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2012-03-22 00.52 val. iki 2012-03-23 13.30 val., dvi paros.
V. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką V. V. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2012-03-22 00.52 val. iki 2012-03-23 13.30 val., dvi paras, kaip atliktas dvylika valandų viešųjų darbų.
V. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.