- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-112-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00902-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Sigitas Bagdonavičius, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- J. P.
- Advokatai
- Vytautas Antanėlis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,
nuteistajam J. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė daliniu sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. liepos 22 d., apie 18-19 val., Čigonų tabore, esančiame Vilniuje, Kirtimų rajone, Čigonų gatvėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,440 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį nuo įgijimo momento laikė su savimi ir gabeno iš Vilniaus į Panevėžį autobusu iki 2014 m. liepos 25 d., 15.30 val., kuomet Panevėžio pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai visą neteisėtai įgytą, gabentą ir laikytą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, klaidingai nurodė, jog jis nepradėjo mokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą atlyginti padarytą žalą. Teigia, kad paskutinį mokėjimą sumokėjo 2015-01-05, laikosi kitų teismo paskirtų įpareigojimų. Nuo 2014-08-12 vykdo individualią veiklą pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo srityje, žada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų.
Nuteistasis J. P. neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. BK 159 str. 1 d. numatytos šios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau J. P. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra teisinio pagrindo. Naują tyčinį nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės, skirtos už tyčinį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK 56 str. 1 d. redakcija, paskyrė J. P. laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t.y. į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), J. P. ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 65-72, 100, 101), charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, vartojantis narkotines medžiagas, darantis administracinius teisės pažeidimus (b.l. 77-78). Teismas taip pat įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), nuteistojo vykdomą individualią veiklą pastatų remonto, restauravimo ir rekonstravimo srityje. Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2014-10-08 rašte Nr. K4-11864 nurodyta, kad ankstesniu nuosprendžiu priteistos turtinės žalos J. P. mokėti nepradėjo, todėl teismas pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė nustatydamas bausmės dydį (b.l. 64). Įvertinus šias aplinkybes, teismo paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma per griežta, juolab, kad ji, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinta vienu trečdaliu. Švelninti teisingai paskirtą bausmę dėl to, kad J. P. galimai po 2014-10-08 sumokėjo dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nuosprendžiu priteistos žalos, nėra pagrindo.
Kaip minėta, J. P. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-14 nuosprendžiu paskirtos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Siekiant teisingai individualizuoti bausmę, įstatymas šiuo atveju suteikia teismui teisę keliais nuosprendžiais skirtas bausmes bendrinti pilno arba dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą, prie griežtesnės – ankstesniu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo nedidelę dalį – vieną mėnesį šiuo nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-27 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.