Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-12-18 · Civilinė byla Nr. e3K-3-200-781/2025

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-12-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-06Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-12-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-18
Bylos Nr.
e3K-3-200-781/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02523-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pirm.), Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
Neringos savivaldybei
Trečiasis asmuo
D. P., R. P.
Civilinė byla Nr. e3K-3-200-781/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02523-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 2.6.16.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės (pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Neringos savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys D. P., R. P., D. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir pakeitimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašė teismo panaikinti Neringos savivaldybės mero 2024 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo jis atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovės prašomu būdu; įpareigoti Neringos savivaldybę pakeisti (patikslinti) 2020 m. spalio 21 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2022 m. rugsėjo 1 d. susitarimą pakeisti sutartį, nustatant 0,1467 ha ploto valstybinės žemės sklypo individualizuotas dalis naudotis kiekvienam žemės sklype esančio pastato savininkui pagal UAB „Geosmart“ matininko parengtą žemės sklypo planą.

3. Ieškovė nurodė, kad Neringos savivaldybei pateikė žemės sklypo planą ir prašė jo pagrindu pakeisti 2020 m. spalio 21 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir 2022 m. rugsėjo 1 d. pakeistą valstybinės žemės nuomos sutartį, išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 1/2 dalis ir likusioje dalyje esantis butas, pažymėta plane indeksu „G“, dalis dviejų sandėlių, pažymėtų plane indeksu „MN“, ir pastatas – virtuvė.

4. Neringos savivaldybės meras nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra nurodytos konkrečios nuomojamos žemės sklypo dalys, todėl nėra teisinio pagrindo keisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalį, naudojimosi žemės sklypu tvarką gali nustatyti tik sklypo savininkai – bendraturčiai, o ne nuomininkai. Todėl nuomininkų tarpusavio susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo negali sukelti teisinių pasekmių. Nei Civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nesuteikia nuomininkams teisės nustatyti naudojimosi valstybine žeme tvarkos. Be to, CK 4.75 straipsnis, reglamentuojantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, negali būti taikomas pagal analogiją valstybinės žemės nuomos santykiams, nes tai neatitiktų viešosios nuosavybės įgyvendinimo principų. Todėl keliems nuomininkams išnuomoto sklypo naudojimo tvarka negali būti nustatoma nei jų susitarimu, nei teismo tvarka.