Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-08-11 · Byla Nr. N-756-803-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-11
Bylos Nr.
N-756-803-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16-803-06Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros pareigūnas 2005 m. spalio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo dėl to, kad 2005 m. spalio 20 d. buvo nustatyta, jog UAB „Luganta“ vadovaujama direktoriaus R. L. savavališkai apsėjo žieminiais javais S. M. (M) priklausantį žemės sklypą (4,5 ha), esantį Padurupių km., Tytuvėnų sen., Kelmės rajone ir R. U. priklausantį 11,0 ha sklypą, esantį Sidariškės km., Tytuvėnų sen., Kelmės rajone. Dėl šių sklypų naudojimo S. M. žemės paveldėtojas R. M. ir žemės savininkas R. U. yra sudarę nuomos sutartis su ūkininku V. P. . Protokole nurodyta, kad R. L. savavališkai užėmė žemę ir naudojosi kaip nuosavu turtu be naudojimosi teisę patvirtinančių dokumentų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. prašė bylą nutraukti.

Dėl S. M. priklausančio žemės sklypo, esančio Kelmės rajone, Padurupių km., R. L. paaiškino, kad UAB „Luganta“ 2005 m. pavasarį pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Švytana“ nupirko įvairią techniką ir įvairiuose žemės sklypuose pasodintus pasėlius su teise nusiimti derlių. S. M. priklausančio žemės sklypo dalyje - maždaug 2-3 ha plote UAB „Švytana“ 2004 m. rudenį buvo užsodinusi žieminį rapsą, kurį 2005 m. rudenį UAB „Luganta“ nupjovė. Po to 2005 m. rugsėjo mėnesį jam pavedus bendrovės darbuotojai šią sklypo dalį užsėjo žieminiais kviečiais. 2005 m. spalio 20 d. pas jį atvyko aplinkos apsaugos departamento darbuotojai ir nukentėjusysis V. P. , kurie jį apkaltino savavališkai užėmus S. M. priklausančio žemės sklypo dalį, nes sklypas esantis išnuomotas V. P. . R. L. paaiškino, kad nurodymą 2005 m. rudenį užsėti S. M. priklausančio žemės sklypo dalį davė jis, tačiau UAB „Švytana“ vadovas J. Š. jam sakė, jog ši sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Švytana“, o kadangi UAB „Luganta“ perėmė UAB „Švytana“ teises naudotis išnuomotais žemės sklypais, todėl jis manė, kad turi teisę dirbti šią žemę ir toliau. Pripažino, kad J. Š. jam nuomos sutarties nepateikė, o jis pats su savininke S. M. ar jos įgaliotu asmeniu dėl naudojimosi žemės sklypu nesitarė.

Dėl R. U. nuosavybės teise priklausančio 11 ha ploto žemės sklypo, esančio Kelmės rajone, Sidariškės kaime R. L. paaiškino, kad 2005 m. pavasarį R. U. jam pasakė, jog nuo rudens išnuomos UAB „Luganta“ jam priklausantį žemės sklypą, kuriuo naudojosi V. P. , nes su V. P. nutraukė žemės nuomos sutartį. 2005 m. rugpjūčio mėnesį V. P. nuėmė derlių, todėl jam pavedus 2005 m. rugsėjo mėnesį bendrovės darbuotojai sklypą užsėjo žieminiais kviečiais. 2005 m. spalio 20 d. pas jį atvyko aplinkos apsaugos departamento darbuotojai ir V. P. , kurie pareiškė, kad sklypas yra išnuomotas V. P. ir jis sklypą užėmė neteisėtai. R. L. pažymėjo, kad 2005 m. spalio 20 d. žemės sklypo nuomos sutartis su R. U. buvo paruošta, bet R. U. nepasirašyta, ją pasirašė po patikrinimo. Jis nurodymą dirbti žemę davė turėdamas žodinį R. U. leidimą, apie R. U. ir V. P. ginčus dėl nuomos sutarties tarp jų nutraukimo nieko nežinojo.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 16 d. nutarimu R. L. už ATPK 45 str. 1 d numatyto teisės pažeidimo padarymą paskyrė 250 litų baudą.

Teismas konstatavo, kad R. L. , būdamas UAB „Luganta“ vykdančiuoju direktoriumi, 2005 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data nenustatyta, savavališkai užėmė S. M. nuosavybės teise priklausančio 21,85 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 5424-0002-0100, esančio Kelmės rajone, Padurupių kaime, maždaug 4,5 ha dydžio dalį, pavesdamas bendrovės darbuotojams ją užsėti žieminiais kviečiais ir tuo pažeidė ATPK 45 str. 1 d. R. L. kaltė įrodyta jo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo V. P. paaiškinimu, liudytojo R. M. parodymais, kita administracinėje byloje surinkta medžiaga. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2002 m. gegužės 20 d. S. M. (pavardė pakeista iš „M“) jai priklausančio 21,85 ha ploto žemės sklypo, esančio Kelmės rajone, Padurupių km., dalį (13,9 ha) trejiems metams išnuomojo nukentėjusiajam V. P. . 2004 m. liepos 7 d. S. M. mirė, jos sūnus R. M. priėmė palikimą ir 2005 m. gegužės 10 d. su V. P. sudarė tos pačios žemės sklypo dalies panaudos sutartį iki 2010 metų. 2006 m. sausio 5 d. R. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. M. turtą. Teismas pažymėjo, kad visi apklausti asmenys pripažįsta, jog dalimi sklypo - maždaug 4,5 ha plotu - keletą metų naudojosi UAB „Švytana“, o 2005 m. rugsėjo mėnesį jį R. L. pavedimu užsėjo UAB „Luganta“ darbuotojai. Pasėlio matavimų duomenyse nurodomas 4,43 ha plotas, bet neginčijama, kad faktiškai plotas yra truputį didesnis dėl netiksliai pažymėtų ribų. Teismas vertino, kad tikslus sklypo dydis šios bylos esmei įtakos neturi. Teismas nurodė, kad pagal 2005 metų balandžio 25 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Luganta“ nupirko iš UAB „Švytana“ pasėlius, užsodintus žemės sklypuose, nurodytuose priede Nr. 3, įskaitant būsimą derlių šiuose žemės sklypuose (sutarties l straipsnio 2 punktas). Nors priedas Nr. 3 teismui nepateiktas, neginčijama, kad jame įrašyta ir S. M. sklypo dalis (apie 4,5 ha), todėl teismas vertino, kad UAB „Luganta“ šioje sklypo dalyje esantį derlių nuėmė pagrįstai. Taip pat teismas nustatė, kad šią sklypo dalį 2005 m. rugsėjo mėnesį UAB „Luganta“ darbuotojai užsėjo R. L. pavedus (nurodymas užsėti žemę buvo duotas remiantis žodiniu liudytojo J. Š. paaiškinimu). Joks teisę dirbti žemę patvirtinantis dokumentas R. L. pateiktas nebuvo, žodinis ar kitoks žemės savininko (ar jo įgalioto asmens mirus S. M. ) leidimas negautas. Teismo vertinimu, šioje situacijoje R. L. elgėsi nepakankamai rūpestingai, t. y. privalėdamas ir galėdamas numatyti, kad UAB „Luganta“ po derliaus nuėmimo galimai neturi teisės toliau dirbti S. M. priklausančio sklypo dalies (nes joks leidimas jam nebuvo pateiktas, o J. Š. paaiškinimas akivaizdžiai negali būti laikomas pakankamai patvirtinančiu esant tokį leidimą), savavališkai davė nurodymą dirbti žemę, t. y. tyčia savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, todėl jo veika atitinka ATPK 45 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Teismas taip pat nustatė, jog 2004 m. kovo 25 d. R. U. jam priklausantį žemės sklypą, esantį Kelmės rajone, Sidariškės km., penkeriems metams išnuomojo nukentėjusiajam V. P. . Sklypo plotas nurodomas 18 ha, bet visi apklausti asmenys pripažįsta, kad realiai sklypas yra 11 ha dydžio. Neginčijama, kad žemę 2004 m. rudenį užsėjo ir 2005 m. derlių nuėmė V. P. , o po to R. L. pavedus žemę užsėjo UAB „Luganta“ darbuotojai. Neginčijama, kad 2005 m. rugsėjo 10 d. žemės nuomos sutartis tarp R. U. ir UAB „Luganta“ 2005 m. spalio 20 d. (aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų atlikto patikrinimo metu) nebuvo pasirašyta. Taip pat nustatyta, kad R. L. davė nurodymą užsėti ginčo sklypą turėdamas žodinį žemės savininko R. U. leidimą, po to buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis. Pats R. U. patvirtino neturįs jokių pretenzijų UAB „Luganta“ dėl jo žemės naudojimo. Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms dalyje dėl savavališko R. U. priklausančio žemės sklypo užėmimo administracinė byla nutrauktina, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant R. L. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismo vertinimu, ginčai tarp V. P. ir R. U. dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų ir pasekmių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo aplinkybes (užimta nedidelė S. M. priklausančio sklypo ploto dalis, veiksmai atlikti, kadangi sklypu anksčiau naudojosi UAB „Švytana“, kurios teises perėmė UAB „Luganta“, remiantis J. Š. paaiškinimu apie teisę naudotis sklypu), pažeidėją charakterizuojančią medžiagą (R. L. yra bendrovės vadovas, pripažįsta kaltę, duomenų apie jo ankstesnį baudimą nėra), ir padarė išvadą, kad taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas jam gali būti skiriama mažesnė nei minimalaus dydžio bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Teismas neteisingai vertino įrodymus, aiškino bei taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Paaiškina, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai 2005 m. spalio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame apibūdinant pažeidimo esmę nurodė du UAB „Luganta“ padarytus administracinio teisės pažeidimus, savavališkai apsėjant žemės sklypus žieminiais javais: 1) S. M. priklausantį žemės sklypą Padurupio kaime, Tytuvėnų seniūnijoje; 2) R. U. priklausantį 11,0 ha žemės sklypą Sidariškių kaime, Tytuvėnų seniūnijoje, Kelmės rajone. Apeliantas pažymi, kad dėl šių juridinio asmens UAB „Luganta“ veiksmų jis buvo apkaltintas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje padarymu. Nors iš protokole pateiktos informacijos matyti, kad yra padarytos dvi veikos, jos nėra tinkamai atribotos ir sujungtos į vieną įvykį. Protokolą surašiusi institucija nesilaikė ATPK 260 straipsnio reikalavimų ir nenustatė administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko. Protokole yra paminėta pažeidimo nustatymo data, tačiau R. L. teigimu, tai nėra trunkamasis pažeidimas, nes protokole nurodomi aiškūs neteisėti veiksmai, kuriais padarytas pažeidimas - apsėjo žieminiais javais. Todėl prieš surašant protokolą turėjo būti nustatyta ir aiškiai nurodyta, kada buvo užimti žemės sklypai, t. y. kada buvo apsėti. Ši aplinkybė svarbi todėl, kad nuo pažeidimo padarymo dienos pradedami skaičiuoti ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Apeliantas taip pat pažymi, jog nei surašant protokolą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, objektyviai nebuvo nustatyta, kokia S. M. žemės sklypo dalis yra užimta. Liudytojų ar paties pažeidėjo paaiškinimai negali būti pakankami tam, kad įrodyti objektyvų žemės sklypo dalies užėmimą, kai šį faktą galima neginčijamai įrodyti apžiūrint įvykio vietą ir atliekant žemės matavimus. Nenustačius kokia S. M. žemės sklypo dalis buvo užimta, negalima laikyti įrodyta aplinkybę, kad žemės sklypo dalis yra užimta. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutarime padarė išvadą, kad R. L. elgėsi nepakankamai rūpestingai, t.y. privalėdamas ir galėdamas numatyti, kad UAB „Luganta“ po derliaus nuėmimo galimai neturi teisės toliau dirbti S. M. priklausančio sklypo dalies, nes toks leidimas nebuvo gautas, davė nurodymą užsėti žemę. Tokia savo išvada teismas konstatuoja jo veikoje nustatęs neatsargią kaltės formą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N9-1784/2005 2005 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį, kurioje išaiškino, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 45 straipsnyje, yra padaromas tyčia. Todėl byloje būtina nustatyti, kad jis suprato savo veiksmų priešingumą teisei, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nutraukdama veiklą UAB „Švytana“ perleido UAB „Luganta“ savo turtą: techniką, trąšas ir kitą, tame tarpe ir pasėlius. Turto perleidimo metu UAB „Švytana“ direktorius J. Š. jam, kaip UAB „Luganta“ vykdančiajam direktoriui, paaiškino, kad perleidžiami pasėliai kažkokia dalimi yra S. M. priklausančiame 2-3 ha žemės sklype. UAB „Švytana“ vadovas J. Š. užtikrino, kad sklypas užsėtas teisėtai pagal žodinį susitarimą su savininke, naudojamas nuo 1999 metų ir niekas jokių pretenzijų nėra reiškęs. Jis žadėjo raštu įforminti ir pateikti žemės nuomos dokumentus, tačiau to nepadarė, nes paaiškėjo, kad S. M. jau yra mirusi. Mirusiosios įpėdinis R. M. 2005 m. gegužės 10 d. teisę sklypu naudotis V. P. perleido panaudos sutarties pagrindais, tačiau šis faktas UAB „Luganta“ vykdančiajam direktoriui R. L. tapo žinomas tik 2005 m. rudenį, kai dėl savavališko žemės sklypo dalies užėmimo jam buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas. R. M. , sudarydamas panaudos sutartį su V. P. , nesidomėjo ką perduoda pagal sutartį, kur tas sklypas yra, kas juo naudojasi, kas pasėta ar pasodinta. Nei jis, nei panaudos gavėjas V. P. nepadarė nieko, kad UAB „Luganta“ nedirbtų S. M. priklausančio žemės sklypo po to, kai nuims UAB „Švytana“ pasėtą derlių. Be to, panaudos sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta perdavus daiktą, o šiuo atveju R. M. negalėjo perduoti daikto, kai juo naudojosi tretieji asmenys. Apeliantas pažymi, kad jis užsėdamas žieminiais kviečiais S. M. priklausiusio žemės sklypo dalį 2 ar 5 ha, net nenumatė, kad atliks priešingus teisei veiksmus ir pažeis kieno nors teises, todėl jo veikoje negali būti tyčios. Paaiškina, kad jis neturėjo pagrindo abejoti, kad UAB „Švytana“ teisėtai naudojasi visais savo užsėtais ir užsodintais žemės sklypais, nes jokių žinomų ginčų tarp UAB „Švytana“ ir trečiųjų asmenų nebuvo. Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo savavališkai užėmus R. U. žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N9-663-2005 yra išaiškinęs, kad bet kuriuo atveju skiriant nuobaudą už kelis pažeidimus, arba kaip šiuo atveju esant realiajai pažeidimų sutapčiai, turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, nurodoma už jį pagal ATPK numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Todėl teismas turėjo ne tik atskirai įvertinti kiekvieną iš inkriminuojamų pažeidimų, bet ir pasisakyti dėl kiekvieno iš jų nutarimo rezoliucinėje dalyje.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis V. P. atsiliepimu prašo atmesti R. L. apeliacinį skundą, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą. V. P. nuomone, apeliantas yra teisėtai ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip UAB „Luganta“ vykdantysis direktorius. Taip pat mano, kad UAB „Luganta“ padarytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nes jis tęsėsi nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio ir truko tol, kol jis nesikreipė į Kelmės rajono aplinkos apsaugos agentūrą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra praėję. Nukentėjusysis taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N9-1784/2005, kurią apeliaciniame skunde mini apeliantas yra pasakyta, kad nėra tyčinio žemės sklypo užėmimo, jei ja buvo naudojamasi sutartinių santykių pagrindu. Šiuo atveju S. M. jai priklausantį žemės sklypą nuo 2002 m. gegužės 20 d. pagal nuomos sutartį išnuomavo jam, V. P. . Dalimi šio žemės sklypo jis negalėjo naudotis, nes ją savavališkai buvo užėmęs J. Š. . Nukentėjusiojo nuomone, teisės pažeidimą R. L. padarė tyčia - savo paaiškinime jis aiškiai yra nurodęs, jog apsėjo S. M. priklausančio žemės sklypo apie 3 ha, sutarties neturi. Apelianto paaiškinimas, kad jis nežinojo, jog savavališkai užėmė žemės sklypą, negali būti laikomas įrodymu, kuris šalintų jo atsakomybę. R. L. , būdamas UAB „Luganta“ vykdančiuoju direktoriumi, turėjo žinoti, kad nėra jokio raštiško nuomotojo sutikimo ar žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau liepė savo darbuotojams užsėti bendrovei nepriklausantį žemės sklypą. Apeliantas savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę ir jo veika atitinka ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta tik pažeidimo nustatymo, tačiau nenurodyta jo padarymo data, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarime šią klaidą ištaisė. Teismo nutarime konstatuota, kad S. M. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio Kelmės rajone, Padurupių kaime, maždaug 4,5 ha dalį R. L. savavališkai užėmė 2005 m. rugsėjo mėnesį (tiksli data nenustatyta), pavesdamas jo vadovaujamos bendrovės darbuotojams užsėti žieminiais kviečiais. Tikslios S. M. priklausiusio žemės sklypo dalies užėmimo nenustatymas esminės reikšmės bylai neturi, nes veikos kvalifikacijai neįtakoja. Faktą, kad šį žemės sklypą 2005 m. rugsėjo mėnesį užsėjo UAB ,,Luganta“ darbuotojai jo nurodymu, pripažino ir pats apeliantas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytos R. L. kaltės formos interpretavimu. Teismo nutarime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad R. L. , nesuderinęs su žemės savininku, savavališkai duodamas nurodymą dirbti žemę, tyčia savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią žemę ir todėl jo veika atitinka ATPK 45 straipsnio 1 dalies dispoziciją (b. l. 98). Apeliantas, ištraukęs dalį sakinio iš konteksto, bando jį aiškinti sau palankia linkme, tačiau toks aiškinimas nutarimo esmės nekeičia.

Iš turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2005 m. balandžio 25 d. tarp UAB ,,Švytana“ (pardavėjo) ir UAB ,,Luganta“ (pirkėjo) (b. l. 57), 1 straipsnio seka, kad pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui ir pasėlius (rapsus ir kviečius), užsodintus žemės sklypuose, nurodytuose priede Nr. 3 prie šios sutarties. Minėto priedo byloje nėra, tačiau liudytojas J. Š. (UAB ,,Švytana“ direktorius) nurodė, kad S. M. žemės sklypas taip pat buvo įrašytas į bendrą naudojamos žemės plotą, tik neišskirtas (b. l. 94). R. L. nėra traukiamas atsakomybėn už pasėlių, kuriuos UAB ,,Švytana“ buvo pasėjusi S. M. žemės sklype, nuėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šių aplinkybių ir nevertina jų teisėtumo. Liudytojas J. Š. parodė, kad jis R. L. nesakė, jog turi šio žemės sklypo nuomos sutartį. Minėtos turto pirkimo-pardavimo sutarties 6 straipsnyje nurodyta: ,,pirkėjui yra žinoma, kad žemės sklypai, kuriuose yra turtas, nėra pardavėjo nuosavybė, o yra jo valdomi nuomos ar kitais pagrindais. Šalys susitaria, kad pirkėjo, kaip turto savininko teisės bus įgyvendinamos tokiu būdu, kad turto pardavimas pagal šią sutartį negalėtų būti interpretuojamas, kaip žemės sklypų, kuriuose yra turtas, subnuoma ar suteikimas naudotis pirkėjui kitais pagrindais.“ Bylos duomenimis nustatyta, kad pats R. L. į žemės sklypo paveldėtoją R. M. dėl naudojimosi juo nesikreipė, taigi ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad turi teisę kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudotis. Šie įrodymai paneigia niekuo nepagrįstus apelianto teiginius, kad neva J. Š. jam žadėjo pateikti žemės nuomos, sudarytos su S. M. dokumentus ir kad jis, užsėdamas dalį šio sklypo žieminiais kviečiais net nenumatė, kad atliks priešingus teisei veiksmus ar pažeis kieno nors teises.

Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto savavališko R. U. priklausančio žemės sklypo užėmimo, dėl kurio bylą nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, teismo nutarimo nedaro nepagrįstu ar neteisėtu. ATPK 33 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo taisyklės šiuo atveju pažeistos nebuvo.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės atitinka šios rūšies dokumentams keliamus reikalavimus, tad jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. L. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė