- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 2S-604-159/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- Ž. K.
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-604-159/2011
2011 m. kovo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Albinos Pupeikienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 16815-676/2010 pagal pareiškėjo Ž. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, AB DnB NORD bankui dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Ž. K. 2010-11-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti antstolio 2010-09-28 patvarkymą Nr. S1–26291 dėl areštuoto turto vertės nustatymo; nustatyti įkeisto daikto 7,8400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę pagal 2010-04-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį; išreikalauti iš antstolio A.Selezniovo vykdomąją bylą Nr. 0010/10/04195. Nurodė, kad 2010-02-22 Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo priėmė nutartį Nr. 77-1N/2010, kuria tenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą ir areštavo įkeistą daiktą 7,8400 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. K.. Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Pagal Hipotekos lakšto duomenis – bendras įkeisto turto įkainojimas sudaro 1 176 000 Lt. Įsiteisėjus 2010-04-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarčiai, bankas pradėjo priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, tačiau nei išieškotojas, nei antstolis nepranešė skolininkams, koks antstolis pradėjo vykdyti vykdymo veiksmus, nei kokie veiksmai jau atlikti, kokias teises ir pareigas skolininkai turi vykdymo procese. Antstolis A. Selezniovas 2010-09-28 priėmė patvarkymą Nr. S1–26291 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo areštavo L. K. priklausantį 7,8400 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatant 600 000 Lt vertę. Nustatant žemės sklypo vertę antstolis rėmėsi tik išieškotojo nuomone, ir buvo visiškai ignoruojama skolininko nuomonė. Nebuvo surašytas turto arešto aktas, ar sudarytas areštuoto turto aprašas, kuriuose būtų nurodyta areštuoto žemės sklypo vertė. Tokiu atveju arešto akto paskirtį atlieka 2010-04-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 77-2N/2010, todėl nesant kitų teisėtų duomenų apie žemės sklypo vertę, pradinė pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina turėjo būti nustatyta pagal minėtą nutartį. Teismo nutartis yra vykdytinas dokumentas ir antstolis neturi teisės keisti jo vykdymo tvarkos, savavališkai keisti teismo nutartyje nurodytas skolos sumas ar daiktų vertes, todėl mano, jog antstolio patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo neteisėtas ir naikintinas, o įkeisto žemės sklypo vertė nustatytina pagal 2010-04-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 77–2N/2010 (b. l. 2–4).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-23 nutartimi pareiškėjo Ž. K. skundą dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad CPK 681 str. numato, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Skolininkas ar išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). Jeigu viena iš šalių prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę ir tokiu atveju turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė (CPK 681 str. 1 d., 4 d.).
Teismas konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkai būtų pareiškę antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Areštuoto žemės sklypo vertę antstolis nustatė atsižvelgdamas į išieškotojo AB DnB NORD banko pasiūlytą turto vertės kainą. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise pateikti prieštaravimus tiesiogiai antstoliui ir prašyti skirti ekspertizę areštuoto daikto vertei nustatyti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų ir spręsdamas klausimą dėl antstolio veiksmo panaikinimo, turi nustatyti ar antstolio atliktas veiksmas yra teisėtas ar ne. Tik nustačius, jog antstolio veiksmas yra neteisėtas, teismas gali jį panaikinti. Teismas padarė išvadą, kad antstolio A. Selezniovo 2010-09-28 patvarkymas Nr. S1–26291 dėl areštuoto turto vertės nustatymo yra priimtas pagrįstai ir teisėtai ir naikinti jo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (b. l. 26–28).
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad skolininkai galėtų pasinaudoti savo teisėmis vykdymo procese, jie turi žinoti kokie antstolio atliekami procesiniai veiksmai. Teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų (nutarčių) priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išaiškinti ir nustatyti faktines bylos aplinkybes, įvertinti antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų jam paskirtas pareigas. Teismas nesiaiškino kodėl skolininkui nebuvo įteikti ar bent išsiųsti patvarkymai iki kol teismas išsireikalavo vykdomąją bylą. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininkų nuosavybės teisių ribojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas ypač susijęs su skolininko teisių apsauga, nes užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Būtent teismo pareiga yra patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklausomai nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Sklypas yra prie miesto teritorijos, jo paskirtis komerciškai patraukli, todėl rinkoje tokių sklypų kainos krito nedaug. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, neatsižvelgė į tai, jog skolininkas nebuvo informuotas apie vykdymo procesą, atskirus veiksmus, ir ypač apie tai, kad pakeista daikto kaina, neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonę dėl areštuoto turto vertės (b. l. 50–53).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad visi dokumentai skolininkui buvo išsiųsti ir įteikti laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pareiškėjas nepateikė antstoliui prieštaravimo dėl antstolio areštuoto turto vertės, ir tik skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad turto rinkos vertė didesnė. Pareiškėjas nesikreipė į antstolį dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, todėl išeitų, jog pats antstolis sprendžia klausimą dėl ekspertizės reikalingumo. Vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga. Ž. K. nepateikdamas prieštaravimų dėl nustatytos turto objekto rinkos vertės, nesiekdamas ekspertizės klausimo sprendimo, bendradarbiavimo pareigos nevykdė. Todėl, antstolis, kuriam buvo pateiktas naujausias turto įvertinimas, pagrįstai nustatė nekilnojamojo turto vertę – 600 000 Lt (b. l. 34–36).
Antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikia antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareigą įkainoti turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis, atsižvelgęs į išieškotojo pasiūlymą, įkainojo parduotiną turtą, patvarkymą dėl kainos nustatymo išsiuntė pareiškėjui ir skolininkui tam, kad jie pareikštų savo nuomonę dėl nustatytos turto vertės (b. l. 57–58).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-218/2009; 2006-10-16 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-211/2007; civilinė byla Nr. 3K-3-604/2008; civilinė byla Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-8/2005; civilinė byla Nr. 3K-3-161/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/10/04195, pradėtą pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2010-04-22 nutartį Nr. 77–2N/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. K. AB DnB NORD banko naudai, skolos išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 7,8400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). 2010-08-03 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą, patikrinęs ir patvirtinęs, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal 2010-02-26 turto arešto aktų registro išrašo išsamius duomenis (turto arešto aktas Nr. 0310000797), kuriame nurodyti areštuotino turto duomenys – 7,8400 ha žemės sklypas žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštuoto turto vertė nenurodyta (vykd. byla Nr. 10-04195/2010), 2010-09-28 priimtas patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Patvarkyme nurodyta, kad žemės sklypas įkainotas 600 000 Lt, remiantis 2010-07-28 AB DnB NORD banko prašymu Nr. 30.56.17/4854. Skolininkams patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą bei patvarkymas dėl parduodamo turto kainos nustatymo buvo išsiųstas registruotu laišku bei įteikti asmeniškai 2010-10-07 ir 2010-10-18 (vykd. byla Nr. 10-04195/2010, b. l. 3–5, 16–24).
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai, kuria areštuotas turtas įvertintas 600 000 Lt suma kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skolininkas nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl 2010-07-28 AB DnB NORD banko prašymo, nepateikė savo duomenų dėl turto vertinimo, o tik formaliai pasisakė, jog sklypas yra prie miesto teritorijos, jo paskirtis komerciškai patraukli, todėl rinkoje tokių sklypų kainos krito nedaug. Antstolis turėdamas 2010-07-28 AB DnB NORD banko prašymą turėjo pagrindą nustatyti areštuoto turto rinkos vertę 600 000 Lt bei nepažeidė skolininko ir išieškotojo interesų, tuo tinkamai įgyvendindamas CPK 634 straipsnio 2 dalies bei Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl pareiškėjo Ž. K. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,40 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.