Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje H. (H.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus r. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant atitinkamus įpareigojimus;

2) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, paskiriant atitinkamą įpareigojimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. A. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2025 m. birželio 7 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo sugyventine V. Ž., pastarajai su koja tyčia spyrė tris kartus į veidą ties kaire akimi bei du kartus su kumščiu sudavė V. Ž. į smilkinį. Taip tyčia sukėlė V. Ž. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais H. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas H. A. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga ir psichikos sutrikimų ligoninėse nesigydė. Jis V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pažįsta apie 6 metus ir panašiai tiek laiko kartu gyvena. Šiuo metu po minėto įvykio gyvena atskirai. Jų tarpusavio santykiai visą laiką buvo draugiški. Nori parodyti, kad su V. kartu jie dirba ir (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 7 d., apie 01.30 val., jis miegojo įtarime nurodytu adresu, o V. tokiu laiku grįžo į namus. Jis V. pradėjo priekaištauti, kur ji tiek laiko buvo, į ką ji negalėjo atsakyti. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis susinervino, pagalvojo, kad ji galėjo būti susitikusi su kitu vyru, kad naktį grįžo namo. Jis nesusivaldė ir V. sėdint ant lovos spyrė iš kojos į veidą, tris kartus bei su ranka sudavė du kartus į smilkinį. Po jo veiksmų V. išėjo iš buto, o jis nuėjo miegoti. V. į namus sugrįžo apie 6.00 val. ir nuėjo miegoti. V. šiuo metu jau kartu su juo nebegyvena. Po minėto įvykio jis V. atsiprašė. Daugiau neturi ką pasakyti apie minėtą įvykį tik labai gailisi, kad taip pasielgė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja apklausta V. Ž. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu H. A., gim. (duomenys neskelbtini) ji buvo viena namuose, žiūrėjo televizorių. Apie 00:30 val. į namus sugrįžo draugas H. A. neblaivus. Tik sugrįžęs į namus H. A. pradėjo žodžiu prie jos kabinėtis, kaltinti, kad kažkur buvo išėjusi, buvo su kitais vyrais, tačiau 2025 m. birželio 6 d. buvo nuvykusi tik pas savo vaiką, kuris šiuo metu yra laikinai apgyvendintas globos įstaigoje ir grįžo apie 15.00 val., o H. A. namuose kuomet grįžo nebuvo. Tarp jos ir H. A. įvyko žodinis konfliktas, jis ją išvadino kurva, debile ir panašiai. Apie 01.30 val. H. A. be jokios priežasties, jai būnant kambaryje, sėdint ant lovos, tris kartus iš dešinės savo kojos spyrė jai į veido sritį, ties kaire akimi, pajuto labai stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10, tuomet iš karto dviem rankomis, kumščiais sudavė du kartus jai į veido sritį ties smilkiniais, skausmas buvo taip labai stiprus, kurį vertina 9 balais iš 10. Po šių jai suduotų smūgių ji iš karto pasiėmė savo reikalingiausius daiktus ir išėjo iš namų, kad H. A. nurimtų. Grįžo į namus po dviejų valandų, H. A. tuo metu jau miegojo. Taip pat iš karto po suduotų smūgių H. A. paėmė ir jos mobilųjį telefoną, kad ji negalėtų iškviesti pagalbos, dėl šios priežasties iš karto į policiją ir nesikreipė. Norėjo kreiptis į policiją, bet tam nerado būdo, pažįstamų aplink neturi. H. A. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra kelis kartus kvietusi policijos pareigūnus dėl H. A. elgesio, tačiau pareiškimo niekada nerašė, ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Šiuo metu gyvena kartu su H. A., tačiau 2025 m. birželio 19 d. persikelia į kitą gyvenamąją vietą, su H. A. nesikalba iki šiol. Po įvykio į medikus taip pat nesikreipė. Šiuo metu mėlynės nebėra, tačiau jaučia kartais skausmą šalia akies. Atlikti ekspertizės vyks. Taip pat praėjus kelioms dienoms po smurto protrūkio pasidarė savo veido nuotraukas, kurias tyrėjai atsiųs el. paštu. Taip pat nori pasakyti, kad namuose buvo tik dviese, jokių liudytojų, patvirtinančių smurto protrūkį, nurodyti negali, niekas įvykio nematė. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali.

2025 m. birželio 18 d. V. Ž. protokolas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 7 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sugyventinis H. A., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent būdamas neblaivus tris kartus iš dešinės savo kojos spyrė jai į veido sritį, aplink kairę akį, taip pat sudavė du kartus iš abiejų kumščių jai į smiltinius. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. M. 2025 m. birželio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tiriant ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.13-1-21268-25, 2025 m. birželio 23 d., apie 11.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) darbo vietoje bendravo su nukentėjusiąja V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Pastaroji paaiškino, kad pagal gautą užduotį atlikti kūno tyrimą dar nebuvo nuvykusi ir nesiregistravo, paaiškino, kad nebevyks, kad sužalojimo ant veido jau nebesimato. Informavo, kad H. A. dėl jos sumušimo, jos atsiprašė, bet su juo taikytis dar nenori ir gyvens atskirai nuo pastarojo. Šiuo metu jokių sužalojimo požymių ant V. Ž. veido nesimato.

BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ pranešime nurodoma, kad V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. A., gim. (duomenys neskelbtini), šeimai, nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybininke paskirta B. P., socialinės priežiūros šeimoms paslaugą teikia socialinė darbuotoja R. D.-Ž. Praneša, jog 2025 m. birželio 10 d., apsilankymo paslaugų gavėjų namuose metu, socialinė darbuotoja pastebėjo kraujosrūvas V. Ž. veido srityje. Moteris nurodė, kad 2025 m. birželio 7 d. H. A., būdamas neblaivus, koja spardė jos galvą. Vyriškis nurodė, jog jis ranka sudavė sugyventinei per veidą. Pažymėtina, kad paslaugų gavėjų dukra E. A., gim. (duomenys neskelbtini), minėto įvykio nematė, kadangi mažametė šiuo metu gyvena VšĮ Vilniaus vaikų ir paauglių socialiniame centre, jai nustatyta laikinoji globa. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, prašoma imtis veiksmų pagal kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo H. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis H. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2025 m. birželio 7 d., apie 01.30 val., į namus grįžo V. Ž., kuri yra jo sugyventinė. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jis pagalvojo, kad ji galėjo būti susitikusi su kitu vyru. Jis nesusivaldė ir V. sėdint ant lovos spyrė iš kojos į veidą tris kartus bei su ranka sudavė du kartus į smilkinį. Kaltinamojo parodymus apie buvusį smurtą patvirtina nukentėjusiosios V. Ž. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. birželio 18 d. protokolas pareiškimas, tarnybinis pranešimas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria kaltinamasis veda bendra ūkį, todėl ji laikytina šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, H. A. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę. H. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį H. A. – teistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs, dirbantis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad H. A. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes, prokuroro siūlomos 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dydis atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios; 3) per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

H. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

H. (H.) A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 22.00 vai. iki 6.00 vai., jei tai nesusiję su darbu;

2) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios;

3) per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, H. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 22.00 vai. iki 6.00 vai., jei tai nesusiję su darbu;

2) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios;

3) per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

H. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos arba atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.