Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. Ž., jo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, suinteresuotiems asmenims A. Ž., B. Ž.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Raimondas Simonavičius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimo pastatas atiteko A. Ž. ir B. Ž.. Nurodė, kad pareiškėjas pastatą prižiūrėjo. Akcentavo, kad pareiškėjas šiai dienai nėra pastato savininkas, nes nėra jokių nuosavybės dokumentų. Nurodė, kad pareiškėjas sąžiningu būdu pradėjo pastatą valdyti, kadangi už pajus pastatas atiteko jo šeimai. Liudytojai patvirtino, kad į pastatą jokie asmenys neturi pretenzijų. Nurodė, kad nuo turto valdymo pradėjimo praėjo daugiau nei 10 metų, pastatas buvo valdomas nepertraukiamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. Ž. nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje. Po likvidavimo pastatu – ferma naudojosi pareiškėjas su šeima. Šiuo metu augina grūdus, juos šienauja, gyvulių nelaiko apie 4 metus po tėvo mirties.

Suinteresuotas asmuo B. Ž. teismo posėdžio metu paliudijo, kad pastate - fermoje laikė šieną ir gyvulius. Su fermos vedėjų pastatą pasidalijo per pusę ir juo naudojosi. Niekas pretenzijų, kad pastatu buvo naudojamasi nepateikė.

Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidavimo dirbo mechaniku. Nurodė, kad bendrovė po likvidavimo atiteko B. Ž. ir A. Ž.. Nurodė, kad B. Ž. naudojosi pastatu jame laikydama šieną, visada jį saugojo, naudojo kaip sandėlį. Liudytojas nurodė, kad kurį laiką naudojosi A. Ž. dalimi, jame laikė šieną. Pretenzijų pastatui neturi. Nurodė, kad nuo likvidavimo pastatu rūpinosi K. Ž..

Liudytojas V. S. teismo posėdžių metu nurodė, kad žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo traktorininku iki likvidavimo. Nurodė, kad po bendrovės likvidavimo pastatas atiteko A. Ž. ir B. Ž.. Nurodė, kad B. Ž. pastate laikė šieną, šiaudus. Po bendrovės likvidavimo K. Ž. šiuo pastatu naudojosi kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatytos faktinės aplinkybės. Mažosios bendrijos „K“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, parengtoje pagal 2023-03-01 nustatytus kadastro duomenis, pažymėta 1Ž/ž, ir jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (fermų) paskirties ferma, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Registrų centro atsakymų nustatyta, kad likviduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai, pasibaigus norminių teisės aktų nustatytam dokumentų saugojimo terminui, sunaikinti. Taip pat valstybės įmonės Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2023-05-19 duomenimis, daiktas ir daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą - fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo rašto nustatyta, kad Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai saugojimui nėra perduoti. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsakymo nustatyta, kad likviduotos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai archyvui saugoti neperduoti.

Iš pareiškėjo paaiškinimų posėdžio metu bei liudytojų parodymu nustatyta, kad pareiškėjas pastatą – fermą prižiūri ir valdo kaip savą nuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimo, t. y. nuo 2009 metų, ten laiko šieną, ūkio techniką, grūdus, tačiau, neturėdama į ją nuosavybės teisės, negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti pastato savininkas. Kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į turtą, pareiškėjas neturi. Pareiškėjas prašo teismo konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į fermą įgyjamąja senatimi, kad pareiškėjas galėtų fermą įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nors po (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimo ferma atiteko pareiškėjo motinai ir suinteresuotam asmeniui A. Ž., pareiškėjas nuo 2009 m. buvo vienintelis jos valdytojas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas turtas (ferma), kurio atžvilgiu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Valstybė įmonė Turto bankas patvirtino, kad ferma nėra įregistruota nei valstybės, nei kitos asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba.

Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, valstybės įmonės Turto banko pateiktų aplinkybių ir dokumentų nustatyta, kad fermos nevaldė jokia kita įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus pareiškėją. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo valią fermą turėti kaip savą, kad ne tik užvaldydamas fermą jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į juos, nei jis, tačiau jam nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą fermos valdymo laikotarpį. Fermos kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad mažoji bendrija „K“ pagal 2023-03-01 nustatytus kadastro duomenis, pažymėta 1Ž/ž, ir jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties (fermų) paskirties ferma, esanti adresu (duomenys neskelbtini).

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo, duomenų, kad ferma kaip nekilnojamasis daiktas priklausytų valstybei ar savivaldybei negauta, jie buvo sukurti statybos būdu, kuris yra vienas iš teisėtų nuosavybės teisių įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš daugiau nei 10 metų laikotarpį, būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas fermą pradėjo valdyti 2009 m. ir nepertraukiamai juos valdo iki šiol (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja, kad yra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 33 straipsnis numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nurodytų sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kitos (fermų) paskirties fermą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri mažosios bendrijos „K“ sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, parengtoje pagal 2023-03-01 nustatytus kadastro duomenis, pažymėta 1Ž/ž, ir jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nuosavybės teise valstybės įmonėje Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 13,28 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kitos (fermų) paskirties fermą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri mažosios bendrijos „K“ sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, parengtoje pagal 2023-03-01 nustatytus kadastro duomenis, pažymėta 1Ž/ž, ir jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo nuosavybės teise valstybės įmonėje Registrų centre.

Priteisti iš pareiškėjo K Ž, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.