Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje H. G. (H. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. G. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 6 d., apie 16.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių neblaivumas), smurtavo artimoje aplinkoje – žodinio konflikto metu nukentėjusiajai – savo žmonai I. G. ranka sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas H. G. kaltu pripažino visiškai ir nurodė, kad įtarimo esmę supranta, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, jog gyvena su savo žmona I. ir sūnumi M. (M.), kuriam yra metų. Butas nuosavybės teise priklauso jiems abiem su žmona bendrai, buto išlaikymu taip pat rūpinasi abu per pusę. 2017 m. lapkričio 6 d. buvo girtas. Gėrė namuose vienas. Gėrė tiesiog be priežasties. Jo žmona grįžo iš darbo, pamatė, kad jis yra girtas ir pradėjo jam priekaištauti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis norėjo išeiti iš namų, ji jo neleido ir dėl to jam prasidėjo agresija. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, tačiau atsimena, kad sūnus taip pat jo kažko klausė, kas jį dar labiau supykdė. Jo žmona norėdama jį sulaikyti, kad jis neitų girtas iš namų, užstojo jam kelią, o jis, norėdamas praeiti, savo ranka sudavė jai per galvą. Kiek tiksliai buvo smūgių pasakyti negali, nes dėl savo girtumo ne visas įvykio aplinkybes prisimena teisingai. Po kažkurio laiko jis nuėjo į savo kambarį, atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nori pasakyti, kad dėl savo įvykio labai gailisi, žino, kad pasielgė labai netinkamai, taip pat nori atsiprašyti savo žmonos, jam gėda ir prieš ją, ir prieš jų sūnų (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. nurodė, kad 2017 m. lapkričio 6 d., apie 16.00 val. ji grįžo namo pažymoje nurodytu adresu. Namuose jau buvo jos neblaivus vyras H., kuris alkoholį vartoja be perstojo apie savaitę laiko. Apie 16.30 val. H. norėjo kažkur eiti ir koridoriuje movėsi batus, tačiau buvo labai girtas, jis pasikvietė sūnų M., kuriam 14 metų, kad jis paduotų batų šaukštą, kuris gulėjo prie pat H. kojų. M. paprašė pakartoti klausimą, o tai labai nepatiko H. ir jis įbėgo į M. kambarį rėkdamas. Ji tai išgirdusi taip pat nuėjo į M. kambarį ir prašė nelysti prie sūnaus. Tuomet sūnus kaip tik ruošėsi į treniruotę, tačiau H. nenorėjo jo išleisti iš namų, o ji laikė H., kad M. galėtų apsirengti ir išeiti. Kai M. apsirengė ir išėjo į bendro naudojimo koridorių, iš paskos išėjo vyras, ji jį rankomis prilaikinėjo, jam tai turbūt nepatiko ir jis gal kokius penkis kartus ranka sudavė jai per galvą. Sūnus tai matė ir pranešė sesei K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Po sūnaus išėjimo ji bėgo nuo vyro po visą laiptinę, bijodama, kad jis gali vėl ją mušti, nes jis kvietė, kad ji grįžtų į butą. Po kažkurio laiko jis nuėjo į savo kambarį, tuomet į butą grįžo ir ji, ir kaip tik atvyko policijos pareigūnai. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, į medikus ji nesikreips. Ji nori paminėti, kad vyras būna konfliktiškas kai būna neblaivus. Jam negalima gerti ir jis tai žino, tačiau kai pradeda gerti alkoholį, negali sustoti. Paskutinį kartą H. smurtavo prieš ją maždaug prieš 2 metus, tuomet taip pat buvo iškviesta policija. Yra buvę daugiau kartų kai H. prieš ją smurtavo, tačiau ji į policiją nesikreipė (b. l. 11).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 6 d., 16.49 val. K. M. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, jog jai paskambinęs brolis pasakė, kad motiną muša pranešėjos patėvis ir vos jos neišmetė iš antro aukšto, brolis išbėgo iš namų į treniruotę, pranešėjos namuose nėra (b. l. 2-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. (R. S.) 2017 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad jie įvykio vietoje nustatė, jog I. G. rado neblaivų savo vyrą H. G., kuris pradėjo konfliktuoti ir sūnaus akivaizdoje mušti rankomis jai į galvos sritį. Atvykę į įvykio vietą, pareigūnai sūnaus namuose jau nerado (b. l. 4-5).

Alkoholio kvito duomenimis, 2017 m. lapkričio 6 d., 17.44 val. H. G. buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas (b. l. 18).

Aukščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis H. G. 2017 m. lapkričio 6 d., apie 16.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,10 promilės), žodinio konflikto metu nukentėjusiajai – savo žmonai I. G. tyčia ranka sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

H. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. 1. 36-37).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam H. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis smurtinis nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – žmonai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė sukėlęs konfliktą, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, smurtavo vaiko akivaizdoje), į H. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį H. G. – vedęs (b. l. 31), baustas administracine tvarka ( b. l. 28-30), neteistas, dirbantis pagal verslo liudijimą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau iš nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 5 p., 7 d.), taip pat kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, H. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad H. G., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 6 d., 16.50 val., ir paleistas 2017 m. lapkričio 7 d., 15.25 val. (b. l. 16, 19), todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į jam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Kaltinamajam 2017 m. lapkričio 7 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti H. G. (H. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir H. G. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, H. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti H. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 6 d., 16.50 val. iki 2017 m. lapkričio 7 d., 15.25 val. (1 para, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią H. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

H. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti H. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.