- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-415-425/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- D. T.
- Pareiškėjas
- D. T.
- Suinteresuotas asmuo
- N. T., J. B.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4291-812/2008, pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, įtrauktiems į bylą suinteresuotiems asmenims N. T., J. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. T. 2008-06-17 su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarę Virginiją Pupkienę pripažinti D. T. teisėtu paveldėtoju bei išduoti pareiškėjui D. T. paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią palikimo dalį. Pareiškėjas savo prašymą argumentavo, kad 2008 m. kovo 2 d. mirė pareiškėjo senelė P. B., kuri asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - gyvenamojo namo valdą, esančią Lakštingalų g. 7, Panevėžyje. 2006 m. rugsėjo 6 d. P. B. Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure patvirtino testamentą (registro Nr. 11530), kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties lygiomis dalimis paliko dukroms V. T. (pareiškėjo motinai) ir N. T.. J. B. į testamentinius įpėdinius įtrauktas nebuvo. 2007m. gegužės 10 d. mirė V. T.. Po šio įvykio iki pat savo mirties (2008-03-02) P. B. testamento nepakeitė, nepanaikino, naujo nesurašė. Palikimo dalis, turėjusi po P. B. mirties priklausyti V. T., liko nepaveldėta, ir ši dalis, kaip nepaskirta testamentu dalis (CK 5.22 str.), turi būti padalinama tarp įpėdinių pagal įstatymą (Civilinio kodekso 5.11-5.14 str.), pareiškėjui paveldint su pirmos eilės įpėdiniais atstovavimo teise. 2008 m. gegužės 23 d. pareiškėjas pateikė notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. 2008 m. birželio 6 d. notarė priėmė nutarimą Nr. 2, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, nes V. T. nepriėmė palikimo, skirto jai pagal testamentą, todėl visas testamentu paskirtas turtas, įskaitant ir V. T. paskirtą dalį, priklauso vienintelei testamentinei paveldėtojai – N. T. (CK 5.61 str. 2 d.). Pareiškėjas mano, kad V. T. negalėjo išreikšti savo valios atsisakyti ar nepriimti palikimą, nes ji mirė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies. Panaikino Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. P. 2008-06-06 nutarimą Nr. 2 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir pripažino D. T. paveldėtoju. D. T. reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į D. T. priklausančią palikimo dalį paliko nenagrinėtu. Išaiškino D. T., kad dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo jis turi kreiptis į Panevėžio miesto 3-iąjį notarų biurą. Priteisė iš D. T. 28, 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad palikėja P. B. testamentuose nurodė konkretų ir skirtingą paliekamą turtą, - 2001-10-17 testamentu ji paliko kompensaciją už žemę (t.y. pinigus ar turtinę teisę, - pagal turimus duomenis bylos nagrinėjimo metu šis objektas negali būti tiksliai įvardintas), o 2006-09-06 testamentu – materialų turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, todėl turto sąvoka šiuo atveju neaiškintina plečiamai. 2006-09-06 sudarytas testamentas nepanaikino 2001-10-17 testamento (CK 5.35 str. 2d.), todėl abu testamentai yra galiojantys ir jų pagrindu turi būti išduodami paveldėjimo teisės liudijimai. Pareiškėjas D. T. turi teisę paveldėti 2001-10-17 testamente nurodytą palikėjos turtą atstovavimo teise, kadangi V. T. mirus ir dėl to nepriėmus palikimo, nesant kito testamentinio įpėdinio ir antrinio įpėdinio, 2001-10-17 testamentu paskirtas turtas - kompensacija už 4,85 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio raj. Krinčino sen. Miežiūnų k., dalintinas tarp įpėdinių pagal įstatymą. Pareiškėjas neįgijo teisės paveldėti P. B. turto, paliktą 2006-09-06 testamentu, kadangi paveldėjimas atstovavimo teise (CK 5.12 str.) netaikomos, kai yra paveldima pagal testamentą. Galimybė pareiškėjui paveldėti V. T. 2006-09-06 testamentu paliktą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą būtų paveldėjimas transmisija (CK 5.58 str.) ir paveldėjimas kaip antriniam įpėdiniui (CK 5.21 str.), tačiau tokių aplinkybių byloje nėra. Teismo nuomone, palikimo nepriėmimas nėra vienašalis sandoris CK 1.67 straipsnio 3 dalies prasme, nes tokiu veiksmu nėra išreiškiama jokia asmens valia, todėl jis apima ir tuos atvejus, kai įpėdinis miršta ir dėl to nepriima palikimo. Teismas nurodė, kad nepriėmus ar atsisakius palikimo, jį paveldi kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, priklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsirado paveldėjimas. Teismas motyvavo, kad V. T. mirė iki palikimo atsiradimo, dėl to nepriėmė palikimo, todėl palikimo nepriėmusiai įpėdinei pagal testamentą V. T. paskirta testamentu turto dalis atiteko kitiems įpėdiniams pagal testamentą lygiomis dalimis, t.y. N. T. (CK 5.61 str. 2d.), o pareiškėjas D. T. neįgijo teisės paveldėti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, palikto 2006 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure P. B. patvirtintu testamentu. Teismas nurodė, kad 2001-10-17 testamentą, byloje nėra duomenų apie tai, kad P. B. nuosavybės teise priklausė kompensacija už 4,85 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio r. Krinčino sen. Miežiūnų k. Tokiu būdu, nustačius egzistuojant 2006-09-06 testamentu nepaveldėtą turtą, tačiau nesant kitų duomenų apie šį turtą, 2008-06-06 notarės V. P. nutarimas Nr. 2, kuriuo atsisakyta išduoti D. T. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, naikintinas, pareiškėjo D. T. reikalavimas pripažinti D. T. paveldėtoju tenkintinas, o reikalavimas įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui D. T. paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią palikimo dalį paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 1p.), nes pareiškėjas gali pasinaudoti bylos sprendimo ne teisme tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-08-01 nutartį, paliekant rezoliucinėje dalyje nustatytus nutarimus, bet pakeičiant aprašomosios dalies dalį, pagal kurią nurodytą, kad pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į palikimą, aprašytą velionės P. B. 2006-09-06 testamente, papildant nutartį nuostatomis, kad pareiškėjas D. T. pripažintinas paveldėtoju ir pagal 2006-09-06 testamentą. Pareiškėjas teigė, kad teismas nepagrįstai palikimo nepriėmimo poziciją įvertino kaip nevalinį veiksmą, nurodydamas, jog valiniais veiksmais, turinčiais vienašalio sandorio požymių, pripažįstami tik paveldėjimo priėmimas ir palikimo atsisakymas. Pareiškėjas mano, kad visi Civilinio kodekso 1.64 str. nurodyti valios išreiškimo elementai yra būdingi ir atsisakymui sudaryti sandorį. Tiek aktyvus atsisakymas sudaryti sandorį, tiek pasyvus atsisakymas yra tik valiniai veiksmai, kuriuos gali išreikšti tik teisnūs ir veiksnūs asmenys. 2007-05-10 mirusi V. T. neturėjo įpėdinės statuso palikėjos P. B. mirties momentu, kadangi pati jau buvo mirusi. V. T. mirties faktas lėmė ir tai, kad nebūdama teisni ir veiksni, ji negalėjo niekaip išreikšti savo pozicijos dėl palikimo priėmimo, nepriėmimo ar atsisakymo priimti. Pareiškėjo nuomone, įvertinimas, kad įpėdinis, kuris palikėjo mirties momentu jau buvo miręs, nepriėmė palikimo, neatitinka nei paveldėjimo teisės tikslų, nei logikos, nei etikos. Pareiškėjas mano, kad aprašytoje situacijoje logiškiausia būtų taikyti transmisijos institutą. Nurodo, kad palikėjas, sudarydamas testamentą, žino pasekmes, kad turintis vaikų ar kitokių giminų testamentinis įpėdinis, greičiausiai jiems perleis paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. T. atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko. Nurodo, kad paveldėjimo santykiuose valiniais veiksmais, turinčiais vienašalio sandorio požymius ir sukeliančiais teisines pasekmes valią išreiškusiam asmeniui, pripažįstami tik palikimo priėmimams ir jo atsisakymas. Teismo konstatavimas, kad palikimo nepriėmimas apima ir tuos atvejus, kai įpėdinis yra miręs ir dėl to negalėjo priimti palikimo yra teisingas, pagrįstas, todėl paveldėjimo teisės tikslai, logika ir etika nėra pažeistos. V. T. mirė dar prieš atsirandant palikimui, todėl paveldėjimo transmisija Civilinio kodekso 5.58 str. pagrindu negalima. 2006-09-06 testamentas buvo sudarytas galiojant naujajam Civiliniam kodeksui , todėl apie pasekmes, neįtraukus antrinio įpėdinio, palikėja žinojo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. P. B. Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure patvirtino testamentą (registro Nr. 11530), kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties lygiomis dalimis paliko dukroms V. T. (pareiškėjo motinai) ir N. T. (b.l. 28). J. B. į testamentinius įpėdinius įtrauktas nebuvo. 2007m. gegužės 10 d. mirė apelianto motina V. T. (b.l. 36). Civilinio kodekso 5.5str.1d. 1p. ir 2p. nustato, kad paveldinti tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Pagal Civilinio kodekso 2.3str. fizinis asmuo yra nuo asmens gimimo iki jo mirties. Po dukters V. T. 2007-05-10 mirties testatorė P. B. iki pat savo mirties 2008-03-02 (b.l. 40) nepakeitė ir nepanaikino 2006-09-06 sudaryto testamento, naujo testamento nesurašė. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad testatorės P. B. mirties momentu V. T. nebegalėjo būti jos įpėdine nei pagal įstatymą nei pagal testamentą, nes buvo mirusi. Pareiškėjas D. T. neįgijo teisės paveldėti P. B. turto pagal 2006-09-06 testamentą, kadangi paveldėjimas atstovavimo teise (CK 5.12 str.) netaikomos, kai yra paveldima pagal testamentą. Kaip jau buvo paminėta, 2006-09-06 sudarytu testamentu P. B. visą savo turtą po savo mirties lygiomis dalimis paliko dukroms V. T. (pareiškėjo motinai) ir N. T. (b.l. 28), todėl vienai iš testamentinių įpėdinių (V. T.) mirus iki testatorės mirties, po testatorės mirties palikimą pagal testamentą galėjo priimti ir priėmė tik likusi vienintelė testamentinė įpėdinė N. T..
Nepagrįsti apelianto D. T. atskirojo skundo motyvai, kad „V. T. mirties faktas lėmė ir tai, kad nebūdama teisni ir veiksni, ji negalėjo niekaip išreikšti savo pozicijos dėl palikimo priėmimo, nepriėmimo ar atsisakymo“ ir tai negali būti įvertinama kaip tokio mirusio įpėdinio nepriėmimas palikimo. Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje testamentinė įpėdinė V. T. mirė iki palikimo atsiradimo, todėl vien dėl to jos mirties dieną ji nustojo egzistuoti kaip fizinis asmuo, todėl nebegalėjo būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.5str.). P. B. mirties momentu V. T. negalėjo būti ir nebuvo nei testamentinė, nei įstatyminė įpėdinė, kadangi ji nepergyveno testatorės, todėl tarp V. T. ir P. B. neatsirado jokių paveldėjimo teisinių santykių nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad V. T. mirus ir dėl to nepriėmus vėliau mirusios testatorės palikimo, tai turėtų būti vertinama pagal Civilinio kodekso 5.61 str.2d. kaip palikimo nepriėmimas, suteikiantis teisę įpėdiniams pagal įstatymą į tokią palikimo dalį.
V. T. mirė iki palikimo atsiradimo, dėl to ji neįgijo įpėdinės teisių ir pareigų į P. B. palikimą, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. T. palikimo nepriėmė, pripažintina juridiškai netikslia, nes V. T. palikimo atsiradimo metu buvo mirusi, todėl nebuvo įpėdinė ir negalėjo priimti valinių sprendimų dėl palikimo. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas D. T. neįgijo teisės paveldėti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, palikto 2006 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio miesto 6-ajame notarų biure P. B. patvirtintu testamentu. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.), todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str.1p.).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalimi teismas panaikino Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. P. 2008-06-06 nutarimą Nr. 2 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir pripažino D. T. paveldėtoju ir išaiškino, kad dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo jis turi kreiptis į Panevėžio miesto 3-iąjį notarų biurą. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad palikėja P. B. testamentuose nurodė konkretų ir skirtingą paliekamą turtą, - 2001-10-17 testamentu ji paliko kompensaciją už žemę, o 2006-09-06 testamentu – materialų turtą – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, todėl padarė išvadą, kad 2006-09-06 sudarytas testamentas nepanaikino 2001-10-17 testamento, todėl abu testamentai yra galiojantys ir jų pagrindu turi būti išduodami paveldėjimo teisės liudijimai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. T. turi teisę paveldėti 2001-10-17 testamente nurodytą palikėjos turtą atstovavimo teise, kadangi V. T. mirus ir dėl to nepriėmus palikimo, nesant kito testamentinio įpėdinio ir antrinio įpėdinio, 2001-10-17 testamentu paskirtas turtas - kompensacija už 4,85 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio raj. Krinčino sen. Miežiūnų k., dalintinas tarp įpėdinių pagal įstatymą. Kompensacija už išlikusį nekilnojamąjį turtą mokama pinigais. Civilinio kodekso 5.1str.2d. nustato, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės ir t.t.. Kompensacija už pinigus priskirtina prie palikėjo turtinių reikalavimo teisių, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad 2006-09-06 sudarytu testamentu testatorė iš naujo nepaskyrė piniginės kompensacijos už žemę, t.y. neperdavė savo turtinės reikalavimo teisės kitiems įstatyminiams įpėdiniams, todėl 2001-10-17 testamentas yra galiojantis ir jo pagrindu įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti išduodami paveldėjimo teisės liudijimai. Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. P. 2008-06-06 nutarimą Nr. 2 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir pripažinti D. T. paveldėtoju, D. T. reikalavimą įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į D. T. priklausančią palikimo dalį palikti nenagrinėtu ir išaiškinti D. T., kad dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo išdavimo jis turi kreiptis į Panevėžio miesto 3-iąjį notarų biurą yra teisėta ir pagrįsta (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš D. T. 10,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą,