Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A8.-1505-827/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-05-31
Bylos Nr.: A8.-1505-827/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01162-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. N.
Institucija: Vilniaus teritorinė muitinė

Kategorijos

9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)

Nr. A 8.-1505-827/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01162-2021-9Procesinio sprendimo kategorija:9.38.; 9.39.; 21.9.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N., būdamas UAB „A“ muitinės tarpininko atstovu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2020 m. kovo 3 d. laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo prekes, deklaruojant KN pozicija 3005, kai prekės turėjo būti klasifikuotos KN pozicijoje 3006 ir jų saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. VV 094 nenumatytas, t.y. jis laikinajam saugojimui deklaravęs prekes, kurių saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje nenumatytas, nesilaikė laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV094 steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 21 d.) nustatytų sąlygų ir tuo pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalies (b) punktą bei 2019 m. kovo 26 d. Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 19VM-31 2.15 punktą. Tokiais savo veiksmais A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis, būdamas UAB „A“ muitinės tarpininko atstovu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė 2020 m. kovo 3 d. laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingus duomenis ir tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952.2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nusižengimas padarytas per skubėjimą, užregistravo dokumentą, o tik po to pastebėjo klaidą. Nurodė, kad atvyko tranzitinis ne europinis krovinys, įvedė į sistemą. Krovinio kodas 3006, medicininės prekės, o jis nepažiūrėjęs, per klaidą įvedė kodą 3005, kurios taip klasifikuojamos kaip medicininės prekės. Skirtumas tame, kad prekes su kodu 3006 leidžiama saugoti sandėlyje, o su kodu 3006 neleidžiama. Klaidą pastebėjo po kelių minučių, tačiau taisyti jau nebuvo galima. Per 5 dienas reikia forminti saugojimo deklaraciją ir prekės nukeliavo į sandėlį. Taip pat nurodė, kad kitas procedūras galima atšaukti, o šios negalima, todėl pasirinko gretimą grupę ir įformino saugojimą. Tos prekės išvyko iš Lietuvos, jokios žalos nebuvo niekam padaryta. Privalėjo prekes registruoti kodu 3006, nes tai buvo nurodyta tranzito deklaracijoje. Klaidą pastebėjo pats po kelių minučių, todėl pasirinkau gretimą prekių grupę. Šis faktas (prekių registravimas kitu kodu) buvo nustatytas planinio teritorinės muitinės patikrinimo metu. Šiuo atveju žala niekam nepadaryta, o atsakomybė (nuobauda) labai didelė. Numatyta per didelė nuobauda, neadekvati pažeidimui, turėtų būti mažesnė. Šioje srityje dirbu beveik 30 metų, tačiau šioje bendrovėje tokias operacijas, deklaravimą darė neseniai. Šis pažeidimas antras ko praktikoje. Taip pat nurodė, kad jo pajamos per mėnesį apie 1000 eurų. Žmona uždirba šiek tiek daugiau. Finansinių įsipareigojimų, išlaikytinių neturi. Muitinės tarpininku pradėjo dirbti 2000 metais. Bus dveji metai, kaip dirba šioje įmonėje. Kitose įmonėse dokumentai buvo teikiami muitinei, kuri viską įveda. Šioje įmonėje tai atlieka muitinės tarpininkai. Muitinė nuo savęs nusiima atsakomybę. Kai įvyko pažeidimas, šioje srityje buvau tik pradėjęs darbą, dirbo maždaug mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimą. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 148 straipsnyje (Leidimas turėti laikinojo saugojimo sandėlius) nurodyto leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muitinės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau: a) užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš buitinės priežiūros; b) vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu. Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties 2.15 punkte numatyta, kad apie numatomą prekių atvežimą į muitinės sandėlį ar išvežimą iš jo ne šio sandėlio darbo laiku būtina raštu pranešti muitinės įstaigai, prižiūrinčiai muitinės sandėlį.

ANK 212 straipsnis nustato administracinę atsakomybę Netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visų deklaracijų, pranešimų arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. N. kaltė įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 215 straipsnio 2 dalyje bei 212 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek paties A. N. paaiškinimais teismo posėdžio metu, tiek rašytine bylos medžiaga: deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad prekės buvo deklaruotos kodu 3005 (b.l. 7), Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. kovo 10 d. patikrinimo ataskaita Nr. 1VM320022P, iš kurios matyti, kad UAB „A“ patikrinimo metu buvo nustatyti įvairūs pažeidimai, tame tarpe ir neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje(b.l. 8-28), 2019 m. kovo 21 d. laikinojo saugojimo sandėlio Nr. VV 094 steigimo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista UAB „A“ reorganizuoti A tipo muitinės sandėlį VA0493 į laikinojo saugojimo sandėlį ir toliau veiklą vykdyti toje pačioje teritorijoje, ir iš leidimo informacijos matyti kokias prekes (prekių kodai) leista laikyti minėtame sandėlyje (b.l. 29-34, 35-39), taip pat UAB A“ pateikti rašytiniai paaiškinimai (b.l. 43-44). Todėl už minėtus nusižengimus jam skirtinos nuobaudos.

ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų, o už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą numatyta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (2017 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas.

A. N. padarė administracinius nusižengimus, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Kaip paaiškino A. N., pažeidimai padaryti dėl dėmesio stokos, per skubėjimą, kad įvedė kitą kodą pastebėjo pats, tačiau nebegalėjo atšaukti šios deklaracijos. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių administracinių nusižengimų padarymo atsirado kokių nors didelių neigiamų pasekmių. Kaip seka iš pateiktų UAB „A“ rašytinių paaiškinimų, priimtas papildomas sprendimas įformintų deklaracijų rekontrolės procedūrai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo klaidų. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti A. N. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, vieną kartą baustas administracine tvarka už panašų nusižengimą, paskirta bauda sumokėta ir administracinė nuobauda nebegalioja (b. l. 41-42). A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. N. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir A. N. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą negu ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 400 Eur, o už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą- sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 212 straipsnio 2 dalimi, 215 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 400 € (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132605417.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė