Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui J. L. dėl „JL Baldai“ rangos sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinys, kuriuo ieškovas prašė pripažinti „JL Baldai“ rangos sutarties 6.3, 7.3., 7.5., 9 punktuose įtvirtintas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – 2020 m. rugsėjo 19 d. atsakovo šeimos nariui (sutuoktinei), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia šiais rašytiniais įrodymais: Rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „JL Baldai“ rangos sutarties sąlygų, 2019 m. gruodžio mėnesio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus raštu dėl J. L. veikiančio pagal individualų pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) „JL BALDAI“ rangos sutarties sąlygų.

CPK 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybės institucijų teisė įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nurodo, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 8 d. tarp A. K. („pirkėjas“) ir atsakovo IN „JL Baldai“ atstovaujamo savininko J. L., kuris veikia pagal individualių pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) („Rangovas“) buvo pasirašyta Rangos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo pagal su pirkėja suderintą specifikatą suderintus baldų projektus, bei suderintą spalvinę gamą pagaminti baldus, juos pristatyti ir sumontuoti, o pirkėja įsipareigojo už tai atsiskaityti su rangovu sutartyje numatyta tvarka. 2019 m. spalio 28 d. A. K. kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl vartotojos ir J. L. kilusio ginčo. A. K. prašyme nurodė, kad rangos sutartyje nurodytos sąlygos yra galimai nesąžiningos vartotojos atžvilgiu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo dėl UAB „JL Baldai“ rangos sutarties sąlygų ir 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl „JL Baldai“ rangos sutarties sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui (fiziniam asmeniui, veikiančiam su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais) prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK 6.672 straipsnio 1,2 dalyse įtvirtinta, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina vartojimo rangos sutartimi, nes rangovas įsipareigojo pagal pirkėjo (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius vartotojo ar jo šeimos poreikius, o vartotojas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurios yra preziumuojamos kaip nesąžiningos vartotojams (CK 6.228⁴ straipsnis).

Dėl rangos sutarties 6.3 punkto

Rangos sutarties 6.3 punkte nurodoma, jog rangovas įsipareigoja „jeigu per šios sutarties 6.2 punkte numatytą garantinį laikotarpį paaiškės, kad darbas atliktas nekokybiškai ir turi defektų, juos pašalinti savo lėšomis per šalių suderintą laikotarpį, kuris negali užsitęsti ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai apie tai informavo Pirkėjas“. Šiame punkte numatyta, jog jei per sutarties 6.2 punkte numatytą garantinį laikotarpį paaiškės, kad darbas atliktas nekokybiškai ir turi defektų, tai rangovas juos pašalins savo lėšomis per šalių suderintą laikotarpį, kuris negali užsitęsti ilgiau kaip 30 dienų nuo tos dienos, kai apie tai informavo pirkėjas.

Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų: reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis), pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Pagal minėtas teisės normas, jei rangovas neatlieka, ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės, kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina, kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu rangovas netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus ir pavyzdžiui, baldai turi defektus ar trūkumus, vartotojas turi teisę pasirinkti jo teisių gynimo būdus ir rangovas neturi daryti jokios įtakos vartotojo pasirinkimui ar apriboti pasirinkimo galimybę. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje įtvirtinus tik vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų užsakovo, t. y. vartotojo pažeistų teisių gynimo būdą, yra apribojamos vartotojo teisės, minima sąlyga neatitinka teisinio reglamentavimo ir iš esmės pažeidžia vartotojo teises ir interesus, iškreipia teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

Dėl rangos sutarties 7.3 ir 7.5 punktų

Rangos sutarties 7.3 punkte įtvirtinta, jog „nutraukus sutartį vienos iš šalių iniciatyva, dėl to, kad kita šalis ilgiau kaip 30 (trisdešimt) dienų nevykdo įsipareigojimų pagal šią sutartį, kaltoji šalis moka kitai šaliai 5 % sutarties kainos dydžio baudą ir apmoka visas pagal šią sutartį patirtas išlaidas“, bei 7.5 punkte įtvirtinta, jog „nutraukus sutartį PIRKĖJO iniciatyva, ne dėl RANGOVO kaltės, iš jo avansu apmokėtos sumos RANGOVAS išskaito 5 % sutarties dydžio baudą bei grąžina likusią apmokėtą sumą <...>“.

Rangos sutarties 7.3 punkto sąlyga įtvirtina vartotojo sutartinę civilinę atsakomybę tais atvejais, kai vartotojas nutraukia rangos sutartį vienašališkai, nesant rangovo kaltės, nustatant, kad tokiu atveju rangovas iš avansu apmokėtos sumos išskaito 5 proc. sutarties kainos baudą.

Pažymėtina, kad pagal įstatyminį reglamentavimą, netesybos yra sutarties šalių nustatyta ir sutartyje nurodyta vienkartinė (bauda) arba periodinė (delspinigiai) suma, kurią sutartį pažeidusi, jos nevykdanti ar netinkamai vykdanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę. Antra, neįvykdžius prievolės netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą. Šiuo atžvilgiu netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Taigi CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas. Pastebėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad galiojančiame CK baudinių netesybų nėra numatyta ir netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kodėl būtent tokio dydžio netesybos gali padengti rangovo dėl vartotojo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtas išlaidas.

Be to, pažymėtina, kad CK 6.673 straipsnio 2 dalyje numatyta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva valia, ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties užsakovo valia (vartotojas tampa nesuinteresuotas rangos darbų rezultatu), jo apsisprendimas, nesusijęs su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, sutarties nutraukimo padarinius apima CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas - užsakovo pareiga apmokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Tokiu atveju atlikto darbo kaina turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios rangos sutarties sąlygas dėl darbų kainos. Pažymėtina ir tai, kad į rangos darbų kainą pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalies normą įeina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų tam darbui kompensavimas. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas aplinkybe, kad versliškai tam tikra veikla užsiimantis rangovas turi galimybę visa tai, ko neįdėjo į pradėto užsakymo vykdymą, panaudoti kitam užsakymui, taip išvengdamas nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Užsakovas, sumokėjęs atliktos darbo dalies kainą, atitinkamai įgyja teisę į atliktų darbų rezultatą (CK 6.671 straipsnis). Vartotojo rangos sutarties nutraukimas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nėra jo sutartinių prievolių pažeidimas, todėl sutartį nutraukusiam užsakovui neatsiranda civilinės atsakomybės prievolės, vartotojo garantija šiuo atveju reiškia civilinės atsakomybės išimtį (CK 6.253 straipsnio 9 dalis). Rangovas tokiu atveju nelaikomas nukentėjusia šalimi, todėl jis neturi teisės reikalauti, kad užsakovas vykdytų sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), taip pat neatsiranda kitų neigiamų užsakovui sutarties neįvykdymo teisinių padarinių.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad rangos sutarties 7.3 ir 7.5 punktų sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ekonomiškai silpnesnės rangos sutarties šalies - vartotojo - teises ir interesus bei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Dėl rangos sutarties 9 punkto

Rangos sutarties 9 punkte įtvirtinta, jog „nenugalimos jėgos aplinkybės (stichinės nelaimės, streikai, nepravažiuojami keliai, taip pat medžiagų gamintojui laikinai sustabdžius arba nutraukus reikalingų medžiagų gamybą ir tiekimą ir kt.), kurių nė viena sutarties šalis realiai kontroliuoti negali, nukelia šios sutarties sąlygų vykdymą, jeigu šios aplinkybės turi tiesioginę ir esminę reikšmę visos sutarties ar atskirų jos sąlygų vykdymui“. Iš minėtos rangos sutarties punkto turinio matyti, jog

nenugalimos jėgos aplinkybėmis, be kita ko bus laikomas atvejis, kai medžiagų gamintojas laikinai sustabdys arba nutrauks reikalingų medžiagų gamybą ir tiekimą.

1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse yra išvardintos aplinkybės, kurios pripažįstamos kaip nenugalima jėga Lietuvos Respublikoje: „1. karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas; 2. stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai; 3. sprogimai, gaisrai, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas; 4. boikotai, streikai, lokautai, nespartus darbas kaip streiko forma, gamybinių ar administracinių pastatų užėmimas bei darbo sustabdymas šalies, prašančios atleisti nuo įsipareigojimų, įmonėje; 5. teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis, ir tuos, kurie išdėstyti šių taisyklių 4 punkte); 6. kitos nenugalimos jėgos“. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog medžiagų gamintojo laikinai sustabdyta ar nutraukta reikalingų medžiagų gamyba ir tiekimas nėra prilyginami nenugalimai jėgai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Pagal formuojamą teismų praktiką force majeure aplinkybėmis nėra laikoma bloga ekonominė padėtis, tiekėjų veiklos nutraukimas ar stabdymas, o force majeure besiremiantį sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis, rangos sutarties 9 punkte įtvirtinama, kad nenugalimos jėgos aplinkybe bus laikomas atvejis, kai medžiagų gamintojas laikinai sustabdys arba nutrauks reikalingų medžiagų gamybą ir tiekimą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, bei teismų formuojamą teisminę praktiką, teismas daro išvadą, kad, kad rangos sutarties 9 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nenugalimos jėgos aplinkybėmis laikoma medžiagų gamintojo laikinai sustabdyta ar nutraukta reikalingų medžiagų gamyba ir tiekimas, neatitinka aukščiau nurodomo teisinio reglamentavimo ir tokiu būdu iš esmės pažeidžiami vartotojo teisės ir teisėti interesai.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.

Ieškovas 2019 m. gruodžio mėnesio raštu Nr. 4E- nutarimo nuorašą pateikė J. L. ir pasiūlė jam per 14 dienų nuo nutarimo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti nutarime nurodytų sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Apie priimtus sprendimus ieškovas atsakovo paprašė informuoti per nurodytą terminą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba per nustatytą terminą negavo atsakovo atsakymo ir tuo pačiu atsakovas neinformavo ieškovo apie nutarime nurodytų sąlygų, kurios buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, pakeitimą, panaikinimą ar netaikymą.

Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas J. L. neatsižvelgė į pateiktus siūlymus dėl „JL Baldai“ rangos sutarties 6.3, 7.3, 7.5, 9 punktuose įtvirtintų sąlygų, kurios nutarimu buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus, pakeitimo, panaikinimo ar netaikymo, taigi nesutiko nutraukti viešojo intereso pažeidimo.

Teismas, įvertindamas ieškovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad siekiant užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinys dėl „JL Baldai“ rangos sutarties 6.3, 7.3, 7.5, 9 punktuose įtvirtintų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis tenkinamas visiškai.

Ieškinį patenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 150,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovo J. L., veikiančio pagal individualių pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „JL Baldai“ rangos sutarties 6.3, 7.3, 7.5, 9 punktų sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

Priteisti į valstybės biudžetą iš J. L., veikiančio pagal individualių pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.