- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1929-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41273-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2020 m. spalio 14 d. apie 20.00 val. prie (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė D. J. (D. J.) į kairiąją veido pusę, nuo ko D. J. nukritus ant šaligatvio, lūžo dešinės pusės šonkauliai, taip padarydamas nukentėjusiajam D. J. dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Tokiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad D. J. paskambino jam ir pasakė, kad nori susitikti, išsiaiškinti dėl J. – D. J. merginos. Kaltinamasis nenorėjo eiti, jis skambinėjo būdamas girtas. Paskui sutiko. Priėjo prie laiptinės, jie išėjo kartu su J. ir įvyko konfliktas. Kai įvyko konfliktas, kaltinamasis nebuvo vartojęs alkoholio. Kaltinamasis D. J. pastūmė per petį ir jis būdamas girtas neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo. Pažymėjo, jog jam netrenkė į kairę veido pusė, sudavė į kairę pusę per kaklą ir veidą. Dėl sulaužytų šonkaulių nieko nežino. Pripažino, jog gal ir galėjo griūdamas susilaužyti šonkaulius, tačiau jis stūmė nestipriai. Anot jo, atlikti smurtiniai veiksmai nelabai galėjo lemti šonkaulių lūžį. Pažymėjo, jog neaišku, kur D. J. gyvena, motina išvarius jį iš namų, jį buvo ir prie kioskų sumušę. Kaltinamasis byloje pareikštą ieškovo civilinį ieškinį sutinka sumokėti, ieškinio iki šiol nesumokėjo, nes apie jį nežinojo. Prieš tai dirbo, mama neįgali buvo, turėjo prižiūrėti ją, ji neseniai mirė. Iki suėmimo nedirbo. Pusę metų registruotas Užimtumo tarnyboje. Po įvykio buvo susitikę su D. J., atsiprašė D. J., jis atsiprašymą priėmė. Ir jis atsiprašė, kad taip gavosi. Jis sakė, kad viskas gerai, neturi jokių pretenzijų. Nieko su juo dėl teismo nesitarė, nes pats nežinojo, kad yra iškelta baudžiamoji byla. Labai gailisi, kad taip įvyko. Pažadėjo, jog niekada daugiau tai nepasikartos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis A. N. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. birželio 8 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog savo kaltę pilnai pripažįsta. 2020 m. spalio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, jam paskambino D., pavardės nežino, žino, kad jis anksčiau bendravo su J. P., su kuria šiuo metu jis bendrauja ir palaiko santykius. Jis pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti santykius dėl J., klausė „ar jis neįlindo į svetimą virtuvę“. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), adreso tiksliai nežino, prie J. namų. J. pavardės nežino, buvo kartu su L., kuris stovėjo atokiau, per 10 metrų atstumą. D. išėjo iš J. namo, o jis kartą kumščiu sudavė D. per veidą, nuo ko jis nukrito, bet jis koja D. nemušė. Galimai šonkauliai jam lūžo griuvimo metu, atsitrenkus į kietą paviršių. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (b. l. 93–94, 101).
Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 24 d. apklaustas liudytoju parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį buvo pas pažįstamą J. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pas J. jis atvažiavo apie 17.00 val. Bute jie buvo dviese ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jis buvo išgėręs, nepamena, bet buvo girtas, gėrė degtinę. Būnant pas J. jam į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (šio metu jo nenaudoja) paskambino A. N., kuriam yra apie 45–50 metų amžiaus, jis gyvena (duomenys neskelbtini). A. N. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). A. N. pasiūlė susitikti. Jis A. pasakė, kad yra pas J. Tuo metu A. N. gyveno su jo buvusia mergina J. P., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Po skambučio jis nusileido iš 9-to aukšto į kiemą. Jam atidarius lauko duris, pamatė prie durų stovintį A., kuris nieko nesakęs su ranka jam sudavė į veido kairiąją pusę. Nuo smūgio jis nukrito ant šaligatvio ir kas buvo toliau, neprisimena, kadangi galimai prarado sąmonę. Kai atsigavo, šalia nieko nebuvo. Atsikėlęs jis nuėjo pas Justiną namo. Pas Justiną jis dar buvo apie dvi valandas. Kadangi blogai jautėsi, nuvažiavo namo su visuomeniniu transportu. Važiuojant su 55-to maršruto autobusu, jam pasidarė labai bloga, todėl nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jam nustatė, kad sulaužyti šonkauliai, bei sutrenktos smegenys. Po kelių dienų jam paskambino J. P., kuri telefonu pasakė, kad matė kaip jį sumušė adresu (duomenys neskelbtini), kadangi stovėjo nuošalyje. J. jam pasakė, kad jį mušė A., bei vyras, vardu L. Kiek jam buvo suduota smūgių, pasakyti negali, kadangi nuo A. suduoto smūgio jis nukrito ir prarado sąmonę. Mano, kad buvo sumuštas dėl J. P., kadangi nutraukus santykius su ja, jai skambindavo ir tai galimai nepatiko A. A. prieš tai yra matęs vieną kartą bare Justiniškių mikrorajone (b. l. 30–33).
Liudytojas L. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 9 d. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. N. pažįsta apie 10 metų. D. J. pažįsta nuo 2020 m. rudens. J. P. pažįsta apie metus. Jis žino, kad ji yra A. draugė, taip pat bendrauja ir su D. Jis su ja nebendrauja, nes moteris gerianti, netvarkinga ir skandalinga. Priklausomai nuo to, su kuo šiuo metu J. bendrauja, tai ji palaiko vieną arba kitą pusę. Atsimena, kad vakare, 2020 m. rudenį, datos tiksliai neatsimena, D. skambino A., kėlė skandalą dėl J., dėl to, kad tuo metu A. bendravo su J. Jis tuo metu su A. buvo netoli „Norfos“ Justiniškėse. Apie ką tiksliai jie kalbėjo, jis neklausė, tik suprato, kad A. eina susitikti su D. Jis nuėjo kartu su juo. Jie atėjo į Taikos gatvę, prie J. namų, namo numerio nežino. Jiems priėjus prie namo, jam kažkas paskambino ir jis nuėjo toliau pasikalbėti, bet matė, kad iš namo išėjo J. ir D. Jis buvo tuo metu 20 metrų atstumu nuo vyrų, kalbėjo telefonu, o kai pasisuko į vyrus, tai pamatė, kad D. jau sėdėjo ant žemės. Tada A. priėjo prie jo ir jie išėjo. A. jam pasakė, kad vieną kartą ranka sudavė D., o būtent: „ja emu odin raz zaechal“. Kuo sudavė ir kur pataikė, A. nesakė, o jis neklausė. Jis mano, kad konfliktas tarp jų vyko dėl J. P., kuria negalėjo pasidalinti. Kai tarp D. ir A. vyko konfliktas, J. stovėjo prie savo namo laiptinės, į konfliktą nesivėlė. J. P. tuo metu prie J. namo nebuvo. Ką toliau darė D., jis nežino, pats tikrai jokio fizinio kontakto su D. neturėjo, neturėjo priežasties su juo konfliktuoti, juolab, kad J. jo visai nedomina. Kur tiksliai gyvena J., jis nežino, ji būna pas A., bet ar nuolat, pasakyti negali (b. l. 61–63).
Liudytojas J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 27 d. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažįsta D. J. apie du metus. Kur jis gyvena pastaruoju metu, nežino. Nuo 2020 m. spalio mėn. jis D. nematė, galimai jis naudojasi tel. (duomenys neskelbtini), bet nėra tikras, nes kai jam skambino, niekas nekėlė ragelio. Su A. N. nebendrauja, pažįsta iš matymo, kelis kartus matė baruose. J. P. pažįsta apie 12-15 metų. Ji šiuo metu bendrauja, ar tai su D., ar tai su A. Šiuo metu gali gyventi su tuo, su kuo bendrauja, bet su kuo ji tiksliai, nežino. Žino, kad jos motina gyvena (duomenys neskelbtini). Iš baro lankytojų girdėjo, kad D. buvo sumuštas, buvo ligoninėje, nejautė pusės veido. Jis pats nežino, kas ir kur sumušė D. Su J. apie tai nekalbėjo. L. V. nepažįsta. Pats D. su juo daugiau nebendravo, jis jo nematė, o kai jam skambino aukščiau nurodytu numeriu, jis neatsiliepė (b. l. 65–66).
Liudytoja J. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 31 d. parodė, kad A. N. pažįsta apie metus, šiuo metu gyvena kartu juo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažįsta D. J. apie 3 metus, su juo anksčiau draugavo. Ji žino iš jo žodžių, kad 2020 m. pabaigoje jis buvo sumuštas. Jis minėjo, kad vieną kartą jam sudavė A. Kuo jam sudavė, ji nežino, D. nesakė. Pats A. sakė, kad tikrai sudavė vieną kartą D., bet nestipriai. Ar D. buvo nukritęs, A. nesakė. Pati ji konflikto tarp dviejų vyrų nematė. Ji konflikto dieną kartu su D. buvo pas J. namuose, kur gėrė, bet ji išėjo anksčiau ir neatsimena, ar jai būnant dar su jais, D. skambino A. D. ji neskambino ir kas jį mušė, nieko jam nesakė, nes nieko nematė, lauke muštynių metu nebuvo. Santykių su D. nepalaiko, jo nemato. Paskutinį kartą su juo telefonu kalbėjo prieš 3 dienas. Jis domėjosi, kaip jai sekasi. Apie konfliktą skambučio metu jis nieko neminėjo. Kur jis šiuo metu gyvena, nežino, minėjo, kad gyvena sode, bet adreso nežino (b. l. 80–81).
Iš policijos įvykių registro išrašo (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų) matyti, kad 2020 m. spalio 15 d. 3.31 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas apie tai, kad 23.00 val. kreipėsi D. J., kuriam diagnozuoti 10-11 šonkaulių lūžimai, galvos sumušimas, neblaivumas, paleistas, pastarasis paaiškino, kad apie 20 val. (duomenys neskelbtini) sumušė pažįstamas asmuo (1 t., b. l. 16).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. – 2021 m. vasario 5 d. specialisto išvados Nr. G 3617/2020 (01) matyti, kad D. J. nustatyti dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžiai, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, padaryti vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. (b. l. 48–50).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis A. N. savo kaltę dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D. J. pripažino, pažymėjo, jog viskas vyko taip, kaip nurodyta kaltinime, t. y. kad 2020 m. spalio 14 d. apie 20.00 val. prie (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė D. J. į kairiąją veido pusę, nuo ko D. J. nukritus ant šaligatvio, lūžo dešinės pusės šonkauliai, taip padarydamas nukentėjusiajam D. J. dešinės pusės X-XI šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo D. J. ir liudytojų L. V., J. B., J. P. duoti parodymai, policijos įvykių registro išraše bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.
Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. N. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, A. N. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo A. N.
Besiruošiant nagrinėti bylą, elektroniniu paštu gautas nukentėjusiojo D. J. pranešimas, kad nori susitaikyti, pretenzijų A. N. neturi ir prašo nutraukti bylą.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. N. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teisiamojo posėdžio metu A. N. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo iš esmės pripažino, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė. Nukentėjusysis elektroniniu paštu ir telefonu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka, kad kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokie neoficialūs (elektroniniu paštu, nepasirašytu prašymu, neatvykus į teismą) nukentėjusiojo pozicijos pareiškimo būdai nėra tinkami. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė nepritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui A. N. atžvilgiu. Pabrėžtina, jog Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu pareikalauta turtinė žala nėra atlyginta, o A. N. žodinis pasižadėjimas šią žalą atlyginti nėra pakankama žalos atlyginimo užtikrinimo priemonė, be to, ligonių kasa nedalyvavo posėdyje ir neišreiškė pozicijos šiuo klausimu, atskiras susitarimas nėra sudarytas. Taip pat, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu (neįsiteisėjusiu) A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog A. N. šioje byloje neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygų ir jam netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Skirdamas kaltinamajam A. N. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę A. N., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra brandaus amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis (b. l. 109), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 110), neteistas (b. l. 105), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo 4 kartus nusižengęs administracine tvarka, pusė paskirtų baudų sumokėtos (b. l. 106–108), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra (b. l. 112–114).
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. N. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p., 6 d.).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis šiuo atveju nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kadangi A. N. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant minėtus įpareigojimus.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 141,24 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas D. J., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (b. l. 54). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo D. J. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 55). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis A. N., todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 141,24 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 4 d. pažyma dėl teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam A. N. baudžiamojoje byloje, išlaidų apskaičiavimo.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. N. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas dėl to, kad kaltinamasis tuo metu buvo suimtas ir laikomas Vilniaus pataisos namuose, todėl nuspręsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kadangi būnant įkalinimo įstaigoje be gynėjo pagalbos A. N. teisės ir teisėti interesai nebus reikiamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo A. N. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė bei priteistas turtinės žalos atlyginimas, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. N. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. N. (A. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. (A. N.) paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu bei 6 dalimi, įpareigoti A. N. (A. N.) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš A. N. (A. N.) 141,24 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą dvidešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už D. J. (D. J.) gydymą“.
Išaiškinti A. N. (A. N.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.