Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Atsakovo pastatyti statiniai (įvažas, aikštelė) pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (toliau STR „Nesudėtingi statiniai) priedo 2 lentelės 17.1.1 punktą priskiriami 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai (STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 17.2.1 punktas). Poilsio namelis yra 1 grupės nesudėtingas statinys (STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 5 punktas). Pagal statybos reglamento techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 6 priedo 2 punktą, 6 priedo pastabą nesudėtingų statinių projekto rengti neprivaloma, nes neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai – rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui. Tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 str. 1 d.). Ginčo statiniai pastatyti žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypui nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, miško naudojimo apribojimai.

Žemės įstatymo 21 str. numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį ( 1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ( 2 Punktas) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas).

Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. reglamentuota, jog miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami mišku apaugęs plotas (medelynai), neapaugę mišku plotai: kirtavietės, žuvę medelynai,, miško aikštelės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos, žemė kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, žemė kurioje numatyti įveisti mišką, miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Miškų įstatymo 2 str. 3 d. numatyta, kad miško žemė – tai apaugęs mišku ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medelynai, miško aikštelės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė skirta miškui įveisti. Taigi miško paskirties žemėje leistina tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.). Miškų įstatymas apibrėžia aikštelę. Ją atsakovas pašalino, liko tik įvažas.

Saugomos teritorijos – sausumos ir vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.).

Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d. įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Minėto įstatymo 20 str. 5 d. nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.1 p. pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus.

Hidrotechninių statinių sąrašas išvardintas statybos techniniame reglamente STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538. Įvaža nepatenka į hidrotechnikos įrenginių sąrašą. Ją atsakovas pašalino.

Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Visais atvejais atstumas nuo objektų vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų, t. y. draudžiama statyti arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos ribų.

Aiškindamas Miškų įstatymo 2 str. 3 d. ir Žemės įstatymo 26 str. 1 d.. Konstitucinis teismas sprendė, kokie statiniai gali būti statomi miško žemėje ir konstatavo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai gali būti statomi miško žemėje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-20/2012).

Tais atvejais kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje iš viso negalima, valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu nugriauti. Konstitucinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime, konstatavo, kad 4.103 str. 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti, tais atvejais kai statybos darbai toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinti tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-08 nutartis byloje Nr. 3k-3-20/2012).

Statybos įstatymo 2 str. 2 d. statinį apibrėžia kaip pastatą ar inžinerinį statinį, turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar dalis jų) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Statybos įstatymo 2 str. 67 d. nustato jog įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. vartojama įrangos sąvoka Statybos įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, tačiau atsižvelgiant į dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibrėžtą įrangos sąvoką (visi vieno gamybinio ar technologinio proceso įrankiai, prietaisai, įtaisai ir kt.) akivaizdu, kad tai išvestinis terminas iš sąvokos „įrenginys“, reiškiantis tų pačių įrenginių visumą ar atskiras jos dalis.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 8.17.11 p. pavėsinė – tai pagalbinio ūkio paskirties pastatas – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio. Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (STR 1.01.09:2003 8.17).

Atsakovas teikė paaiškinimą, kad pavėsinę pastatė 2013 metų vasario mėnesį. Atsakovas pateikė miškotvarkos projektą, kuriame yra nurodyta, kad siekiama padidinti miško socialinę vertę, iškertant 0,1 ha miško aikštelę, pastatant pavėsinę. Tačiau šiame projekte nenurodyti pavėsinės matmenys. Miškotvarkos projektas – pagal Miškų įstatymo 14 str. 1 d. yra specialiojo planavimo dokumentas, pagal kurį planuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo ir naudojimo miško žemėje darbai. Sudaromas visoms miško valdoms. Iš šios įstatymo normos akivaizdu, kad jo paskirtis tvarkyti miškus. Jame nėra numatyta statybos vykdymo darbų. Statybos darbai vykdomi pagal Statybos Įstatymą ir Statybos techninius reglamentus. Miškų įstatymo 2 str. 3 d. įtvirtinta miško žemės sąvoka, tai apaugę ir neapaugę mišku plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Analogiška nuostata taip pat yra įtvirtinta Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., kuriame nurodyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami mišku apaugęs plotas, neapaugęs mišku plotas, kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai ir plantacijos, žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, žemė, kurioje numatyta įveisti mišką. Miškų įstatymo 14 str. numatyta, kad miškų ūkio veikla visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemės tvarkymo darbai yra vykdomi pagal miško projektą. Taigi miško ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, 119 p. sakoma, kad privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 "Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo". Šių taisyklių 15.5 p. nurodyta, kad privačių miškų savininkai, II ir III grupės miškuose, gali įrengti poilsio aikšteles, (įrengti tai reiškia, kad ant sumintos žemės įrengti, o ne tatybos būdu), su miško baldais, kitas rekreacines priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, jei tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, 18.10 p. numatyta, kad rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir gerinimas remiamas II, II ir IV miškų grupių miškuose, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Atsakovas pateikdamas šią nuostatą, apeliuoja į tai, kad pavėsinės statyba galima. Tačiau šioje normoje minimas įrengimas, o ne statyba minimų objektų. Pavėsinė būtų galima kaip rekreacinė priemonė, kaip stalai, suolai, o ne kaip statinys. Pavėsinė turi pamatus. Atsakovo pastatyta pavėsinė, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 priedo 2 lentelės 17.1.1 p. priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, pavėsinė taip pat priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Jai statybos leidimas nereikalingas. Dėl to ginčo tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra. Kad pavėsinė yra statinys patvirtina tiek ieškovo tiek atsakovo pateiktos fotonuotraukos bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas bei liudytojas K. J..

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.).

Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė.

Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Siekdama užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, gali nustatyti specifines ūkinės veiklos sąlygas, procedūras, kontrolės priemones, taip pat tam tikrus ūkinės veiklos, susijusios su atitinkamų gamtos išteklių naudojimu, ribojimus ir draudimus.

Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama miškų ūkio paskirties žemė: tokiai žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Šiomis normomis reglamentuojama ir miško žemėje leistina statyba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškindamas būtent Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendė, kokie statiniai gali būti statomi miško (miškų ūkio paskirties) žemėje, ir pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

Atsakovas įgydamas žemės sklypą žinojo, kad žemės sklypo paskirtis yra miško žemė, kuriai nustatyti miško naudojimo apribojimai. Šie apribojimai nuosavybės teisės įgijimo metu buvo žinomi. Žemės įstatymo 21 straipsnis numato žemės savininkams pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Atsakovo ginčo statinys pavėsinė, pastatyta III grupės, t. y. apsauginiame miške, kuriame ūkininkavimo tikslas yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Taigi pagal Miškų ir Žemės įstatymų, inter alia reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas atsakovo sklype esančioje miško žemėje galima statinių, išvardytų Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir atitinkančių miškų grupės (šiuo atveju – apsauginio miško) paskirtį, statyba. Atsakovo pastatyta pavėsinė nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr. pvz., Depalle v. France (GC), no. 34044/02, 29 March 2010; Kozacio?lu v. Turkey, no. 2334/03, 19 February 2009).