Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui B. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas abejoja Laikinojo įstatymo 15 straipsnio, kuriuo buvo pratęstas valstybinių pensijų perskaičiavimo laikotarpis 2012 ir 2013 metams, atitikimu Konstitucijai. Todėl mano, kad atsakovės atsakymas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Pareiškėjas per teismo posėdį palaikė skundo reikalavimus.

Atsakovių atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas. Administracinė byla iš dalies nutrauktina.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VRM 2005-01-10 sprendimu Nr. 2/17-142 pareiškėjui B. B. nuo 2004-12-18 neterminuotai paskirta 1 434,05 Lt dydžio karių pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 16). Sveikatos priežiūros tarnyboje 2015-02-06 buvo gautas pareiškėjo 2015-02-05 prašymas išduoti pažymą apie nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 gautą valstybinę pensiją (b. l. 21). Taip pat, Sveikatos priežiūros tarnyboje 2015-02-12 gautas pareiškėjo 2015-02-11 prašymas nurodyti kokiais teisės aktais remiantis jam nuo 2010 metų buvo mažinama valstybinė pensija (b. l. 22).

VRM 2015-02-26 sprendime Nr. 1D-2340(11) pareiškėjui išaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis jam buvo perskaičiuota ir mokama paskirta valstybinė pensija, išaiškino sumažintos pensijos skaičiavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013-12-31, valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos iki šios datos. Šiuo sprendimu VRM konstatavo, kad išmokėti valstybinę pensiją pareiškėjui neturi teisinio pagrindo (b. l. 5, 6, 17, 18). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos parengtos 2015-02-19 pažymos Nr. 11DP(P)-1526 nustatyta, jog pareiškėjui B. B. paskirta valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas (b. l. 7, 8, 19, 20).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo. Byloje ginčo nėra dėl valstybinės pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjo pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirmos redakcijos 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir VRM 2015-02-26 sprendimą Nr. 1D-2340(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia, pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisinos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). LVAT yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinės bylos Nr. AS492-124/2013, Nr. AS146-562/2013, Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (LVAT 2015-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-845-520/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-612-525/2015, 2015-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-594-525/2015, 2015-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-659-756/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl VRM 2015-02-26 sprendimo Nr. 1D-2340(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-26 sprendimą Nr. 1D-2340(11) nutraukti.

Kitą pareiškėjo B. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.