- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-154-195/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00382-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Modestas Sriubas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismu baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aivos Survilienės, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. A. (toliau – prokurorės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės
1. A. G. buvo kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kad ji būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, 2016 m. lapkričio 9 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-898/2016, davė melagingus parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apie tai, kad įnešė į (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderiu LOD Nr.0000175 įformindama, 230 500 Litų grynųjų pinigų priėmimą iš direktorės A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18/1 230 500 litų sumą (66 757,41 eurų sumą) išmokėjo E. G., taip pat, jog įnešė į sąskaitą 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderiu LOD Nr. 0000177 įformindama grynųjų pinigų 200 000 litų priėmimą iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20/1 200 000 litų sumą (57 924 eurų sumą) išmokėjo E. G., taip pat, jog įnešė į sąskaitą 2007 m. spalio 29 d. kasos pajamų orderiu LOD Nr. 0000181 įformindama 400 000 litų grynųjų pinigų priėmimą iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22/1 400 000 litų sumą (115 848 eurų sumą) išmokėjo E. G.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu A. G. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinto nurodydamas, kad A. G. veiksmuose nėra tyčios duoti melagingus parodymus, tai yra nėra nusikalstamos veikos sudėties visų būtinųjų požymių, šiuo atveju subjektyviosios sudėties pusės, kaltinamoji nepadarė veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: A. G. pripažinti kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 70 MGL (2 636, 20 eurų) dydžio baudą.
4. Prokurorė, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. G. galėjo neatsiminti ar sąžiningai klysti dėl aplinkybių, apie kurias 2016 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus. Todėl klaidingai nustatė, jog A. G. veiksmuose nėra tyčios duoti melagingus parodymus.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A.G. baudžiamojoje byloje Nr.1-240-898/2016 buvo apklausta kaip liudytoja, kuri 2016 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio metu parodymus davė prisiekusi ir būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo bei jai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą ar šeimos narį, tačiau ji sutiko juos duoti kaip kaltinamojo E. G. sugyventinė. A. G. savo parašu patvirtinusi dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir žinodama savo procesinės padėties ypatumus, susipažinusi su pateiktais buhalteriniais dokumentais, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 29 d. grynieji pinigai – 230 500, 200 000, 400 000 litai, buvo įnešti į (duomenys neskelbtini) kasą ir išmokėti E. G..
6. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, jog nors A. G. teigia, kad byloje nėra duomenų, kad ji davė kategoriškus patvirtinimus dėl jai inkriminuojamų finansinių operacijų eigos, tačiau ji vienareikšmiškai teigia, kad 2007 m. (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo gera, todėl realiai pinigai buvo įmokėti bei išmokėti. Tokį A. G. parodymų neatitikimą tikrovei pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai: Z.V. parodymai bei specialisto išvada. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-898/2016 teismas nesirėmė A.G. parodymais, kadangi jie prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.
7. Skunde taip pat pažymima, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartyje iš E. G. kaltinimo pašalino dalį iššvaistytos, pasisavintos sumos dalį (o būtent kaltinimus dėl 2007 m. spalio 1 d. ir 2007 m. spalio 29 d. ūkinių operacijų neatlikimo), tačiau tai nepašalina atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, kadangi šių aplinkybių pašalinimas yra susijęs tik su teismo pateiktu kitokiu E. G. veiksmų teisiniu vertinimu. Minimoje nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog A. G. yra E. G. sugyventinė, todėl ji yra suinteresuota padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintosios A. G. gynėjas advokatas Modestas Sriubas (toliau – advokatas) prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės skundo netenkinti.
9. Advokatas nurodo, kad byloje asmenį kaltinant dėl melagingų parodymų davimo, būtina nustatyti šias aplinkybes:
9.1. kokia yra nustatyta objektyvioji tikrovė;
9.2. kad kaltinami asmenys davė melagingus parodymus, būtent kaip nurodyta kaltinime;
9.3. ar yra duomenų, kad kaltinamoji galėjo būti primiršusi įvykio aplinkybes ir galėjo sąžiningai klysti dėl nurodomų tam tikrų aplinkybių, tai yra nėra jos tiesioginės tyčios.
10. Advokato nuomone, prokurorė savo apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo nuosprendžio dėl tiesioginės tyčios nebuvimo, be to, nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
11. Advokato įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentai nėra konkretūs, nurodomi įrodymai nepatikimi ir nepaneigė skundžiamo nuosprendžio įrodymų vertinimo.
12. Advokatas pažymi, kad apeliantė remiasi tik liudytojos Z. V. parodymais bei specialisto išvada, atkreipia teismo dėmesį, jog šie įrodymai nėra patikimi, yra prieštaringi, neišsamūs ir neištirti, todėl negali paneigti objektyvią tikrovę. Dėl liudytojos Z. V. parodymų kituose teismuose dėl tų pačių faktinių aplinkybių Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.02-2-00283-18 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Advokato nuomone, todėl šios liudytojos parodymai negali būti laikomi patikimais.
13. Atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr.111, pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo metu nebuvo tirta ir vertinta, gynyba neturėjo pagrindo teikti papildomų prašymų ir vertinimų susijusių su specialisto išvada. Pažymi, jog kaltinimas šia specialisto išvada taip pat nesiremia.
14. Advokato teigimu, buhalterinės ūkinės operacijos realumas byloje patvirtintas (duomenys neskelbtini) susirašinėjimais su potencialiais pirkėjais, preliminariomis sutartimis su M. G., E. E. G. pateiktais įgaliojimais, paskolos sutartimi, (duomenys neskelbtini) buhalteriniais dokumentais. Pažymi, kad prie nagrinėjamos bylos pridėta tik dalis dokumentų, patvirtinančių duomenis apie vykusias buhalterines ūkines operacijas.
15. Advokatas nesutikdamas su prokurorės apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad A. G. nebuvo supažindinta su visais (duomenys neskelbtini) buhalterinės ūkinės operacijos realumą patvirtinančiais dokumentais, kadangi byloje buvo pateikti tik atskiri orderiai.
16. Advokato teigimu, A. G. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. teisiamajame posėdyje turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie prieš 9 metus buvo perduoti ikiteisminiam tyrimui (2007 m.), be to, ji teismo posėdyje neturėjo galimybių susipažinti su šiais buhalterinės apskaitos dokumentais.
17. Advokatas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu bei Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniu, nurodo, kad prokuratūra savo kaltinimu privalo neabejotinais įrodymais įrodyti asmens kaltę.
18. Advokato nuomone, byloje nėra duomenų, kad A. G. davė melagingus parodymus. Pažymi, kad prokurorė teikdama kaltinimą privalo konkretizuoti duomenis, nurodyti 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolo laiką, kuris konkrečiai atitiktų kaltinimo aplinkybes.
IV. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį.
V. Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir išteisintosios A. G. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
20. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, pateiktą baudžiamąją bylą bei įvertinus prokurorės apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas išteisintosios A. G. atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais, ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie laikytini patikimais ir teisėtais, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys, priešingai nei skunde teigia prokurorė, buvo tinkamai teisiškai įvertinti.
21. Pažymėtina, jog baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindu gali būti tik veika, atitinkanti baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.
22. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
23. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – melagingų parodymų davimas – padaroma tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme ir duota liudytojo priesaika. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius, tai yra objektyvius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nusikalstamos veikos motyvas nėra būtinasis veikos subjektyvusis požymis. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo duodamas parodymus.
24. Išteisintoji A. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2016 m. lapkričio 9 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-240-898/2016, davė melagingus parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apie tai, kad įnešė į (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderiu LOD Nr.0000175 įformindama, 230 500 litų grynųjų pinigų priėmimą iš direktorės A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 18/1 230 500 litų sumą (66 757,41 eurų sumą) išmokėjo E. G., taip pat, jog įnešė į sąskaitą 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderiu LOD Nr. 0000177 įformindama grynųjų pinigų 200 000 litų priėmimą iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 20/1 200 000 litų sumą (57 924 eurų sumą) išmokėjo E. G., taip pat, jog įnešė į sąskaitą 2007 m. spalio 29 d. kasos pajamų orderiu LOD Nr. 0000181 įformindama 400 000 litų grynųjų pinigų priėmimą iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį Nr. 22/1 400 000 litų sumą (115 848 eurų sumą) išmokėjo E. G.
25. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, išteisintoji A. G., apklausta kaltinamąja pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad 2007 m. rugsėjo - spalio mėn. (duomenys neskelbtini) buhalterinės ūkinės operacijos nurodytos kaltinime būtų neatliktos, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ji davė kategoriškus melagingus parodymus. Prokurorės kaltinimai šioje byloje nepatvirtina objektyvios tikrovės, tačiau ją patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. posėdyje ji turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie seniai buvo perduoti ikiteisminiam tyrimui, be to, klausimai buvo užduodami apie prieš 9 metus vykdytas buhalterines ūkines operacijas. Ji nebuvo iš anksto supažindinta su visais buhalterinės apskaitos dokumentais esančiais byloje ir posėdžio metu neturėjo jokių jų kopijų, teismo apklausos metu jau buvo primiršusi įvykių aplinkybes (datas, sumas, parašus, pagrindus, sandorius ir kt.) ir galėjo sąžiningai klysti dėl nurodomų tam tikrų aplinkybių. Byloje nėra jos tiesioginės tyčios dėl inkriminuojamo nusikaltimo. Duomenų, kad ji teisme davė kategoriškus patvirtinimus, kurie nurodyti kaltinime, nėra. Tvirtina, kad teismo posėdžio metu ji buvo spaudžiama pasisakyti, taip kaip norėjo prokurorė ar M. G. advokatas. Nurodo, kad byloje remiamasi buhalterės Z. V. parodymais, kuri savo parodymus dėl buhalterinių ūkinių operacijų bei jų surašymo datų keičia. Svarbu byloje tai, kad liudytoja Z. V. negali paneigti 2007-09-21, 2007-10-01 ir 2007-10-29 buhalterinių ūkinių operacijų, kurias ji pati įformino pirminiais apskaitos dokumentais, patikrino ir kaip tinkamus įformino kasos knygose, o vėliau ir finansinėje atskaitomybėje. Priešingai, liudytoja Z. V. patvirtino buhalterinių ūkinių operacijų turinį – pinigų į kasą įnešimą ir išmokėjimą. Tai, kad ji nematė grynųjų pinigų šiuo atveju yra logiška, nes ne ji buvo kasininkė, pati tvirtino, kad nedirbo su kasos aparatu ir grynais pinigais, jų nematė iš esmės niekada, nors akivaizdu apyvarta ir įvairios ūkinės operacijos vyko/ buvo atliekamos (duomenys neskelbtini). Kadangi visa buhalterinė apskaita buvo vedama buhalterei priklausančia programa ir kompiuteriu, tai niekas kitas negalėjo išrašyti pirminių kasos dokumentų, kadangi jie išrašomi tą pačią dieną ir yra griežtoje atskaitomybėje. Duodama parodymus Vilniaus apygardos teisme tikslo duoti melagingus parodymus ji neturėjo, tiesiog faktiškai nematydama dokumentų, tikslių parodymų duoti negalėjo. Pagarsinus 2016 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo ištraukas, susijusias su A. G. parodymais, parodė, jog kai buvo sudarinėjami sandoriai, su E. G. negyveno. Nurodė, jog teisme jos klausė dėl konkrečios sumos. Ji prašė parodyti ar kasos knygą, ar kasos pajamų orderį, sakė, kad negali duoti parodymų, nes reikia pasižiūrėti į kasą. Tai konkretūs dokumentai. Tuo metu iš E. G. gavo pinigus. Ji negali atsiminti visų operacijų, nes tai yra neįmanoma. Posėdžiuose liudijo be užrašų, pasakojo tai, ką prisiminė. Visur nurodė, kad negali prisiminti, jokių dokumentų jai nerodė, be to, apie įvykusius finansinius mokėjimus jos klausinėjo praėjus 9 metams. Tuo metu ji negalėjo nieko konkrečiai atsiminti iš tų ūkinių operacijų. Jai nebuvo pateikti jokie dokumentai, o be dokumentų tokie parodymai neįmanomi. Vėliau jai buvo parodyti dokumentai, tačiau ne visi. Apygardos teismo teisėja buvo labai priešiška, norėjo iš jos išgauti kažkokius parodymus (t.2, b.l.181-186);
26. Liudytoja Z. V. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere antraeilėse pareigose, vedė buhalterinę apskaitą, priduodavo ataskaitas VMI ir Sodrai. Dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. buhalterinių veiksmų nieko tiksliai neprisimena. Dirbdavo bendrovėje ji tik pirmadieniais, grynųjų pinigų neturėdavo, išskyrus tai, kai direktorė duodavo pinigus įnešti į banką. Bendrovė vertėsi sunkiai. Direktorė (A. G.) pati sudarinėjo sandorius. Kasos pajamų orderius 2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 29 d iš tiesų užpildė ji. Juos išrašė, tačiau dėl išlaidų orderių nieko pasakyti negali. Pinigų niekada negavo ir nematė, tačiau matė kokios ten sumos įrašytos. Po tų orderių pabandė išeiti iš darbo, kadangi jai pasirodė, jog kažkas yra ne tvarkoje. Bendrovėje nebuvo pinigų, o kai atsirado E. G., atsirado ir pinigai. A. G. nurodė orderius įtraukti į įmonės metinę finansinę atskaitomybę, ji juos įtraukė į kasą, tačiau netraukė į finansinę atskaitomybę. Ji pinigų neišimdavo iš kasos aparato, net atlyginimus mokėdavo A. G., jai tik yra davę pinigų įnešti į banką mokesčiams sumokėti. Dėl 2007 m. spalio 29 d. orderio ji nepriėmė pinigų iš G. ir jų neišmokėjo. Orderiai buvo išrašyti, paskui jie buvo apskaityti. Ji priėjimo prie bendrovės sąskaitų neturėjo. 2006 – 2007 m. preliminarių sutarčių tarp (duomenys neskelbtini) ir M. G. nematė. Buvo atsakinga už pirminių dokumentų sutvarkymą. Kasos pajamų orderis 2007 m. rugsėjo 21 d. surašytas jos ranka. A. G. jai nurodė surašytų orderį, kadangi ji geriau žinojo kaip tai reikia daryti. Pasirašė kaip buhalterė, operacijos turinio pasakyti negali, neprisimena. Turbūt grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą apyvartinėms lėšoms. Pamačiusi orderį (t.1, b.l.26-31) patvirtino, kad tai sąskaitos papildymas. Buvo įnešti grynieji pinigai. Jie atsispindėjo kasoje. Ji tik tvarkė pirminius dokumentus, grynųjų pinigų kasos netvarkė. Dienos operacijose viskas atsispindi, turi būti kasos knygoje. Jos programoje turėjo būti, turėjo būti ir atspausdinta. Tie pinigai tikrai įtraukti. Įtraukiama tą pačią dieną, ne po mėnesio ar savaitės. 2007 m. rugsėjo 21 d. orderį įvedė į kasos knygą, pasirašė kasos knygoje, bet tų pinigų nematė. Tie įrašai (orderis, kasos knyga, atskaitomybė) atspindi pinigus. Orderis įtrauktas į pajamas, pastarasis turėtų būti pajamose. Pirminis dokumentas – būtent tas kasos pajamų orderis. Į finansinę atskaitomybę juos įtraukė pavėluotai. Jei orderis surašytas rugsėjo 21 d., vadinasi į darbą ji buvo atėjusi rugsėjo 21 d. (penktadienį). Dėl išlaidų orderio 2007 m. rugsėjo 21 d. negali atsakyti, ar jį surašė, neprisimena. Jis rašytas kompiuteriu, ji įvedė į kasos knygą, tai pirminis dokumentas. G. bendrovei kaip direktorė pinigų neskolindavo. Nežino, iš kur A. G. gaudavo pinigų, kai reikėdavo įnešti į kasą. Negali kategoriškai paneigti, kad tų sandorių nebuvo, nežino. Teisiamajame posėdyje buvo labai susinervinusi, kadangi buvo po motinos laidotuvių, galėjo kažko neprisiminti (t.2, b.l.154-157);
27. Prie baudžiamosios bylos prijungti ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio protokolas iš baudžiamosios bylos Nr.1-240-898/2016 (t.1, b.l.127-144), kuriame užfiksuoti A. G. parodymai, taip pat prijungta UAB “Lodeksa” dokumentų tyrimo specialisto išvada Nr.111, kurioje atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas (t.1, b.l.145-162).
28. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo bei LITEKO duomenų bazėje esančio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokolo garso įrašo A. G. duodama parodymus apie jos vadovaujamos (duomenys neskelbtini) veiklą, tai yra konkrečiai apie 2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 29 d. ankščiau paminėtų kasos pajamų ir išlaidų orderių išrašymą jų įtraukimą į kasos knygą bei buhalterinę apskaitą, aiškino, kad negali atsakyti į užduotus klausimus, kadangi tam reikia turėti (duomenys neskelbtini) visus buhalterinės atskaitomybės dokumentus, tai yra ne tik teismo minimus kasos orderius, bet ir (duomenys neskelbtini) kasos knygą, atskaitomybės dokumentus, preliminarias sutartis, susirašinėjimą, tik tuomet galima būtų atsakyti apie finansinių operacijų turinį ir aplinkybes. Išteisintoji į jai užduodamus klausimus kategoriškų nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtinančių atsakymų nepateikė. Priešingai, beveik į visus jai užduodamus klausimus atsakė „nežinau‘, „neprisimenu“, ‚reikia pažiūrėti į buhalterinius dokumentus“, „reikia žiūrėti į kasos knygą“, „ar viską mokėjome grynais pinigais negaliu atsakyti, kadangi neturiu dokumentų“ ir pan. Bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu liudytoja taip pat nurodė, kad visos atliktos ūkinės finansinės operacijos prieš 9 metus, todėl tiksliai nurodyti finansinių sumų, jų įnešimo į kasą ir išmokėjimo E. G. aplinkybių be buhalterinės apskaitos dokumentų bei tuo metu sudarytų preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių tiksliai ji nurodyti negali, šį faktą liudytoja kartoja kelis kartus, prašydama nedaryti jai spaudimo ir nereikalauti duoti tokius parodymus, kurių iš jos tikisi teismas ir prokuratūros atstovė.
29. Laikytina, kad A. G. duodama parodymus Vilniaus apygardos teisme 2016 m. lapkričio 9 d. vienareikšmiškai nepatvirtino, kad ji įnešė į (duomenys neskelbtini) 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderiu įformindama 230 500 litų grynųjų pinigų priėmimą iš direktorės A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį 230 500 litų sumą išmokėjo E. G., taip pat, jog įnešė į sąskaitą 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderiu įformindama grynųjų pinigų 200 000 litų priėmimą iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį 200 000 litų sumą išmokėjo E. G., taip pat, jog įnešė į sąskaitą 2007 m. spalio 29 d. kasos pajamų orderiu įformindama 400 000 litų grynųjų pinigų priėmimą iš A. G. ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį 400 000 litų sumą išmokėjo E. G.
30. Todėl šiuo atveju tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip duoti tyčia melagingai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A.G. turėjo atsakyti į klausimus susijusius su (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie jau ilgą laiką buvo perduoti ikiteisminiam tyrimui, be to, ūkines finansines operacijos buvo įvykdytos prieš 9 metus (2007 metais), teismo posėdyje ar prieš jį liudytoja su teismo dokumentais susipažinusi nebuvo, su savimi jokių kopijų neturėjo, kas akivaizdu iš perklausyto teismo posėdžio garso įrašo, todėl tokie netikslūs liudytojos atsakymai sudaro pagrindą laikyti, kad A. G. galėjo visų įvykių neprisiminti arba pilnai galėjo suklysti atsakydama į jai užduotus klausimus.
31. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja Z. V. iš esmės patvirtino, kad ūkinės operacijos susijusios su 2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 29 d. kasos pajamų ir išlaidų orderių išrašymais jai sukėlė abejonių, tačiau pastaroji liudytoja negalėjo kategoriškai paneigti, kad tų sandorių nebuvo, kadangi ji realiai niekada grynų pinigų priėmimo ar perdavimo kitiems asmenims procedūrose nedalyvaudavo (išskyrus įmokas į banko sąskaitas mokesčiams sumokėti), šias operacijas atlikdavo pati bendrovės direktorė, tai yra A. G. Faktą, jog ji pati išrašė anksčiau paminėtus kasos pajamų orderius ir juos įtraukė į kasos knygą pastaroji liudytoja nepaneigė.
32. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad A. G. veiksmuose buvo akivaizdi tyčia duoti melagingus parodymus teisme, tai yra šiuo atveju nėra nustatyta nusikalstamos veikos subjektyviosios sudėties pusė. Pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali būti nors ir objektyviosios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo duodamas parodymus. Tai, kad liudytoja galėjo pamiršti įvykio aplinkybes, patvirtina išties senai daugiau kaip prieš 9 metus atliktos ūkinės finansinės operacijos. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju apygardos teismas įvertinęs liudytojos A. G. parodymus pastaraisiais nesirėmė, kadangi nustatė, jog A. G. parodymai prieštarauja byloje suriktiems įrodymams, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad liudytoja A. G. yra E. G. sugyventinė ir yra suinteresuota padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad liudytojos A. G. parodymai, teismo priimtam nuosprendžiui jokios įtakos neturėjo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad A. G. parodymuose vartojamos formuluotės, atsižvelgus į surinktų ir ištirtų duomenų visumą, neleidžia paneigti jos kaltės davus melagingus parodymus. Kaip jau paminėta šioje nutartyje būtent A. G. parodymų nekonkretumas, abejonės, prašymas teismo aplinkybes vertinti atsižvelgiant į kasos knygą bei kitus buhalterinius dokumentus, kurių ji po ranka neturi ir sudaro pagrįstą abejonę dėl liudytojos kaltės, kadangi nepakanka duomenų jos kaltei neabejotinai pagrįsti.
33. Kaip matyti iš byloje esančių domenų liudytoja A. G. duodama parodymus apygardos teisme suprato savo procesinę padėtį (parodymus davė kaip liudytoja, tuo metu ji nebuvo kaltinamoji), tai yra teisinę pareigą duoti tikrovę atitinkančius parodymus, kad E. G. jos sugyventinis nuo teismo ji nenuslėpė, liudytojai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, tačiau šios teisės pastaroji atsisakė, taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šis perspėjimas kelis kartus buvo pakartotas apklausos teisme metu. Įvertinus visas šias aplinkybes prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad liudytoja A. G. tikrovės neatitinkančius parodymus davė susipažinusi su pateiktais buhalteriniais dokumentais, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nors nagrinėjamo posėdžio metu liudytojai buvo parodyti aptariami kasos pajamų orderiai, tačiau pastarieji vis tik turėtų būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi tai specifinė ir didelės apimties medžiaga, pinigų sumos iš ties didelės, mokėjimai tuo pačiu metu buvo atliekami abipusiai, vyko užskaitymai, nagrinėjami finansinei atsikaitymai išties ganėtinai seni, todėl šiuo konkrečiu atveju išlieka tikimybė, kad liudytoja galėjo sąžiningai klysti.
Šalies argumentai
34. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad liudytojos A. G. vienareikšmiški teiginiai, kad 2007 m. (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo gera, paneigti liudytojos Z. V. parodymais bei specialisto išvada. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis bei jos vertinimas šios baudžiamosios bylos kontekste svarbus tiek kiek gali patvirtinti ar paneigti liudytojos A. G. melagingus parodymus išsakytus baudžiamosios bylos Nr.1-240-898/2016 nagrinėjimo metu. Nors, prokurorės teigimu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimo skyriaus trečiojo poskyrio 2015 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr.111 (t.1, b.l.145-162) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis nebuvo gera, tačiau nepriklausomai nuo to toje pačioje išvadoje pažymėta, kad šios bendrovės kasos knygoje yra atžyma, jog 2007 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 1 d., 2007 m. spalio 29 d. pinigų įnešimas ir išėmimas yra apskaitytas. Šis faktas baudžiamojoje byloje nėra paneigtas. Nesant pagrindo laikyti (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį kaltinančiu įrodymu, reikšmingu nustatant išteisintosios kaltę, šis skundo argumentas nelaikytinas esminiu.
35. Tai, kad apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kur A. G. davė parodymus apie pinigų pervedimus E. G., šiuos parodymus vertino kritiškai, bei tai, kad šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka A. G. parodymai iš dalies taip pat buvo vertinami kaip neteisingi, šios aplinkybės negali būti neginčijamu pagrindu laikyti, kad A. G. tyčia davė melagingus parodymus, padarydama nusikalstamus veiksmus, kadangi byloje nepakanka įrodymų neginčijamai patvirtinančių jos kaltę, tuo labiau, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nuosprendyje atmetė kaip nepagrįstus E. G. kaltinimus dėl 2007 m. spalio 1 d. ir 2007 m. spalio 29 d. ūkinių operacijų neatlikimo, o tai sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl visų kaltinimų pareikštų A. G.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, jog išteisintoji A. G. bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra sąmoningai tyčia davė melagingus parodymus. Tokioje situacijoje apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimas negalimas, nes toks nuosprendis gali būti priimamas tik esant neginčijamai išvadai dėl patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltumo. Pažymėtina, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos aspektų yra tas, kad kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
37. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė tinkamai ir padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad A. G. turi būti išteisinta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad A. G. padarė jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais, pagrindo nėra.
38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės L. A. apeliacinį skundą atmesti.