Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-98-478/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
1S-98-478/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00724-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
T. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-98-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00724-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą Nr. 93-888 taikyti nuteistajam T. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. D. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pakeistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis: veikos perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį kaip trys tęstinės nusikalstamos veikos. Galutinė bausmė T. D. paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio dalis dėl veikų perkvalifikavimo ir bausmės vykdymo atidėjimo bei palikta galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis su pakeitimais. T. D. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 4 d.2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-888 nutarta taikyti nuteistajam T. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – sumažėjo nuo 35 iki 22 balų pagal OASys metodiką, nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistą civilinį ieškinį, todėl T. D. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, jo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.Skunde nuteistasis T. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad suvokia savo veiksmų pasekmes, pilnai prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą, dėl susiklosčiusios situacijos išimtinai kaltina tik save. Jis yra vedęs, turi mažametę dukrą, negalėjimas būti kartu su šeima jį itin skaudina. Atvykęs į pataisos įstaigą, jis ėmėsi visų jam siūlomų darbų, mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, šiuo metu dirba UAB „T.“ gumos smulkintuvų operatoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad jis labai išgyvena dėl atskirties nuo savo šeimos, yra pajautęs maksimalias laisvės atėmimo bausmės neigiamas pasekmes sau ir savo artimiesiems, suvokia, jog turi įsipareigojimus nukentėjusiesiems ir privalo juos vykdyti, deda visas pastangas, kad rastų efektyviausią būdą tai įgyvendinti, teismas turi visus pagrindus manyti, kad jo probacija bus sėkminga. Nuteistasis pažymi, jog aplinkybė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu aktyviai gynė savo teises, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertino savo elgesio ar nepripažino savo veiksmų ar kaltės. Priešingai, viso proceso metu jis itin išgyveno dėl padarytų veiksmų bei gresiančių tokių veiksmų pasekmių. Nors pataisos įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl žalos atlyginimo, tačiau jis pats savarankiškai teikė prašymus pataisos įstaigai dalį jo gaunamo atlyginimo kas mėnesį skirti priteistų sumų dengimui. Jis susisiekė su nukentėjusiaisiais ir sutarė dėl mokėjimų vykdymo pagal esamas jo galimybes. Šiuo metu jo pajamos vidutiniškai sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalaus atlyginimo sumą – 320 Eur, nuo kurios pataisos įstaiga nuskaito 100 Eur kalinių fondui, jam lieka vidutiniškai 220 Eur. Nuo šios sumos jis kas mėnesį prašo pataisos įstaigos pervesti bent 20 Eur dengti jo turimiems įsipareigojimams. Iš likusios sumos jis vos gali išgyventi ir bent kiek prisidėti prie artimųjų išlaikymo. Pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis galėtų uždirbti ženkliai didesnes sumas ir tokiu būdu paspartinti atsiskaitymą su nukentėjusiaisiais. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nors dėl jo padarytų nusikalstamų veikų buvo kaltinta ir jo mama M. D., tačiau ji teismo buvo pripažinta nekalta ir išteisinta. Nepaisant to, ji smarkiai išgyvena dėl esamos situacijos ir itin neigiamai ją vertina. Kaip ir kiekviena mama, ji linki jam viso, ko geriausio, pergyvena dėl jo klaidų ir tikrai neskatina jo elgtis netinkamai. Skunde pažymima ir tai, kad šiuo metu jis bausmę atlieka besargybiniame būryje, yra dirbantis, šešis kartus skatintas ir nė karto nebaustas drausmine tvarka. Jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nei prokuroras, nei nukentėjusieji nėra pateikę jokių prieštaravimų dėl jo lygtinio paleidimo. Taigi, apylinkės teismas priešpastatė savo subjektyvią nuomonę kolegialiai Komisijos nuomonei, o tai neatitinka teisės aktuose išreikštos įstatymų leidėjo valios, neatitinka viešojo intereso ir teismų praktikos, jį diskriminuoja, t. y. pažeidžia jo absoliučią konstitucinę ir žmogaus teisę į teisingą teismą. Skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl akivaizdaus nemotyvuotumo ir priešingumo aukštesnės instancijos teismo suformuluotam precedentui. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“, kurios nuostatomis, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, privaloma vadovautis, taip pat reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nereiškia besąlyginio atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, jis ir toliau bus prižiūrimas, todėl bausmės tikslai bus užtikrinami.Nuteistojo T. D. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tikslingumo, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.Bylos medžiaga patvirtina, kad šis teistumas T. D. yra antras, pirmąjį kartą jo laisvė nebuvo suvaržyta – skirta piniginė bauda, tačiau švelnus baudžiamumas jo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų sumanymų ir šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už apysunkių ir sunkių nusikaltimų nuosavybei bei finansų sistemai padarymą. Nuteistasis faktiškai atliko pusę paskirtosios bausmės ir šiuo laikotarpiu jo elgesys atitiko nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus. T. D. nėra baustas drausmine tvarka, su pataisos įstaigos administracija jis nekonfliktuoja, diskriminacinių nuostatų nesilaiko, rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų nereiškia. Pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nėra fiksuojamos ir alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo problemos, tačiau T. D. padaryti nusikaltimai nėra įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šie aspektai nėra reikšmingi svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, todėl nėra tikslinga vertinti jo savitvardos, konfliktų sprendimų gebėjimus. Sukčiavimas, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų naudojimas, neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone ar jos duomenimis yra laikomi „intelektiniais“ nusikaltimais, kurių padarymui reikalinga ne fizinė jėga, o protiniai gebėjimai. Todėl pavyzdingas elgesys šiuo atveju nelaikytinas esminiu kriterijumi lygtinio paleidimo taikymui, nes iššaukiančiai ar agresyviai T. D. nesielgė ir būdamas laisvėje, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Kadangi, jau minėta, nuteistojo padaryti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija vertina tas aplinkybes, kurios susijusios su T. D. darbine motyvacija, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimu, jo požiūriu į padarytas nusikalstamas veikas bei šiomis veikomis sukeltus padarinius. Pažymėtina ir tai, kad vien deklaratyvūs teiginiai apie dedamas pastangas reintegruotis į visuomenę, be realių veiksmų atlikimo, nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Sutiktina su nuteistuoju, kad teisė į gynybą ir skundų instancine tvarka teikimas negali bloginti nuteistojo teisinės padėties, tačiau T. D. elgesio bylos nagrinėjimo metu ir bausmės vykdymo metu analizė leidžia visapusiškiau įvertinti jo išsakomų teiginių nuoširdumą. Savo kaltę nuteistasis pripažino tik bausmės atlikimo metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu T. D. jautėsi nepagrįstai valstybės persekiojamas ir baudžiamas. Net ir po galutinės ir neskundžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo nuteistasis bandė išvengti turimos prievolės dengti priteistą civilinį ieškinį, kas pagrįstai patvirtina, jog nusikaltimais sukeltų padarinių jis nesuvokia, nesistengia jų sumažinti. Civilinio ieškinio dengimas yra tik simbolinis – apie 20 Eur per mėnesį, nors priteista suma yra 15 244,67 Eur. Todėl T. D. atgailą teisėjų kolegija laiko formalia ir deklaratyvia. Tai, kad nuteistasis pasiilgo savo šeimos narių bei artimųjų, norėtų labiau prisidėti prie šeimos gerovės, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje negali to padaryti, yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas. Tik patiriant atitinkamus suvaržymus bei apribojimus yra realizuojami bausmės tikslai, o galvoti apie šeimos ateitį ir gerovę T. D. privalėjo prieš vykdydamas nusikalstamas veikas.Šiuo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 22 balai pagal OASys metodiką, tačiau iš šių balų tik 7 yra statiniai, t. y. nekintantys, vadinasi, du trečdalius balų dar galima koreguoti. Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesnio svarstymo metu T. D. buvo nustatyti tie patys 22 balai, taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visiškai nepasikeitė. Tai, kad nuteistojo elgesys nėra kuo nors išskirtinis, patvirtina aplinkybė, jog bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Pažymėtina, jog pataisos įstaigoje bausmę galima atlikti paprastojoje, lengvojoje arba drausmės grupėje, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį ir kt. kriterijus. Taigi, T. D. elgesys bausmės atlikimo metu dar neatitinka tokio, kuriam esant būtų galima suteikti pagerintas laikymo sąlygas. Kadangi bausmių vykdymo sistema Lietuvos Respublikoje vadovaujasi progresyvaus bausmės atlikimo principu, todėl kalbėti apie lygtinio paleidimo tikslingumą, kai nuteistasis neatitinka sąlygų, kurioms esant būtų galima perkelti jį į lengvąją nuteistųjų grupę, nėra pagrindo.T. D. nuo 2017 m. birželio 20 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis šia teise naudojasi ir jos sąlygų nėra pažeidęs, tačiau besargyba jam taikoma tik kiek daugiau nei pusmetį, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra trumpas laikotarpis. Darbinė veikla bei galimybė po lygtinio paleidimo toliau tęsti darbą toje pačioje darbovietėje laikytina tam tikrų oficialių, stabilių pajamų gavimo šaltiniu, tačiau tai nėra apsauga nuo pakartotinio nusikalstamumo, atsižvelgiant į turimus didelius finansinius įsipareigojimus, kurie iš esmės nėra dengiami. Nors T. D. skunde teigia, jog pats susisiekė su nukentėjusiaisiais ir susitarė dėl mokėjimų vykdymo, tačiau joks raštiškas susitarimas aukštesnės instancijos teismui nėra pateiktas, todėl patvirtinti ar paneigti nuteistojo teiginio nėra galimybės.Teisėjų kolegija pažymi, kad probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Daroma išvada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, T. D. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nei gerų socialinių santykių su šeimos nariais palaikymas ar darbinės motyvacijos puoselėjimas šios išvados nepaneigia. Skundžiama nutartis nėra diskriminacinė, ji neprieštarauja nei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ nuostatoms, nei nacionalinei teismų praktikai, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas