Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. M. nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 31 d., apie 02 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su V. Š. metu, tyčia rankų delnais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų V. Š. į veidą, tokiais veiksmais dėl poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, kaklo kairėje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir pilvo dešinėje padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtais veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

Nors kaltinamasis K. M. savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinimas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodytas byloje esančių duomenų visuma, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų neprieštaringų ir vieni kitus papildančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis K. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo versiją, kad įvykio vakarą pas jį nukentėjusiosios apskritai nebuvo, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamojo versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra neįtikinama. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. Š. parodymais, kurie buvo išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, be to, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji viso proceso metu, nuo pat pirmos apklausos po įvykio teigė, kad kaltinamasis atvažiavo ją pasiimti 2023 m. gruodžio 30 d. vakare, apie 22 val. Nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju jie susitarė susitikti Utenoje, prie parduotuvės „Rašė“. Liudytojai G. K. ir G. Š. parodė, kad nukentėjusioji prieš pat susitikimą su K. M. 2023 m. gruodžio 30 d., liudytojams minėjo, kad ruošiasi su juo susitikti. Kaip nurodė liudytojas G. Š., jis 2023 m. gruodžio 30 d., apie 21 val. matė mamą namuose, ji ruošėsi vykti susitikti su kaltinamuoju, tuo metu nebuvo sumušta. Iš 2024 m. kovo 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad K. M. priklausančiu telefono numeriu 2023 m. gruodžio 30 d. 21:32:22 val., 21:32:29 val. ir 21:32:30 val. buvo skambinta V. Š. priklausančiam telefono numeriui, bet sujungimas nepavyko. Kaip nurodė, nukentėjusioji V. Š., ji tuo metu laukė kaltinamojo Utenoje, prie parduotuvės „Rašė“, pamena, kad jai buvo skambinta kaltinamojo, bet ji nepakėlė, nes negirdėjo. Tos dienos 21:32:56 val. skambinta V. Š. telefono numeriui, pokalbis truko 13 sekundžių. Tos dienos 21:33:26 val. skambinta V. Š. priklausančiam telefono numeriui, pokalbis vyko 31 sekundę. Tos dienos 22:12:23 ir 22:13:03 val. skambinta V. Š. priklausančiam telefono numeriui, bet sujungimas neįvyko. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jos atvyko paimti ir jiedu nuvyko pas kaltinamąjį į namus. Tai, kad nukentėjusioji 2023 m. gruodžio 30 d. apie 21 val. buvo Utenoje, patvirtina jos telefono abonento judėjimo kryptis, vieta ir laikas. Kaip matyti, nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 21.01 val. iki 22.16 val. nukentėjusiosios telefono abonentas veikė Utenos mieste. Nukentėjusioji būtent ir nurodė, kad apie 22 val. kaltinamasis K. M. atvyko jos paimti į Uteną. Vėliau matyti, kad nuo 22.44 val. iki 02.21 val. (nagrinėjamo įvykio metu) nukentėjusiosios abonentas fiksuojamas bazinės stoties Molėtų r. diapazone (1 t., b. l. 135-137). Tokie duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusioji įvykio naktį buvo su kaltinamuoju Molėtų r. O tai, kad nukentėjusiosios parodymai apie jos sumušimo aplinkybes yra įtikinami, patvirtina ir kaltinamojo susirašinėjimas su nukentėjusiąja kitą dieną po įvykio. Iš 2024 m. sausio 16 d. nukentėjusiosios pateikto susirašinėjimo telefonu matyti, kad K. M. 2023 m. gruodžio 31 d. 14.29 val. rašė „Tai viskas. V. atrasyk ar bendrausi ar jau viskas baigta. Linksmu turtingu laimingu sekmingu protingu nauju metu linkiu „as“. V. Š. į tai atrašo „Baigta“. 16.42 val. K. M. rašo „Kai kam sakai tai sakyk musu issiskirimo tikra priezasti o nemeluok nes melas islis ir neturesi kur detis is gedos myliu bet tai tau yra nulis buciuoju“. 2024 m. sausio 1 d. 21.22 val. K. M. rašė „Sveikatos ir istikimybes metu. Su naujaisiais metais“ (1 t., b. l. 50-51). Teismo neįtikina kaltinamojo versija, kad jo klausimas „Tai viskas. V. atrasyk ar bendrausi ar jau viskas baigta“ buvo susijęs su domėjimųsi automobiliu. Juolab, kad 2023 m. gruodžio 31 d. 10:35:58 ir 10:36:20 buvo skambinta V. Š. priklausančiam telefono numeriui, bet sujungimas neįvyko. Tos dienos 10:36:42 val. buvo skambinta V. Š. priklausančiu telefono numeriu, pokalbis truko 5 sekundes. Tos dienos 10:55:02 val. buvo skambinta V. Š. priklausančiu telefono numeriu, pokalbis truko 61 sekundę, o nuo 14:09:43 iki 18:24:44 val. buvo skambinta V. Š. priklausančiu telefono numeriu net 31 kartą, bet sujungimas neįvyko. Tokie duomenys neįtikina, kad tiek kartų kaltinamasis nukentėjusiajai skambino, kaip jis nurodo, tikslu pasidomėti, ar su automobiliu viskas baigta. Priešingai, teismo vertinimu, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, labiau tikėtina versija, kad tokiu būdu buvo siekiama aiškintis apie įvykusį įvykį.

Nukentėjusiosios parodymus apie sumušimo aplinkybes patvirtina ir jai nustatyti kūno sužalojimai. 2024 m. sausio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 77/2024 (01) nurodyta, kad V. Š. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, kaklo kairėje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste, pilvo dešinėje padaryti kontaktuojant kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 31 d. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kokias nurodė nukentėjusioji. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 82-83).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, sugretinęs ir susiejęs juos į visumą, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis 2023 m. gruodžio 31 d., apie 02 val., konflikto su V. Š. metu, tyčia rankų delnais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų V. Š. į veidą, tokiais veiksmais dėl poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, kaklo kairėje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir pilvo dešinėje.

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino (BK 140 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. rankų delnais nukentėjusiajai V. Š. sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į veidą, t. y. kaltinamojo veika objektyviai pasireiškė mušimu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, kaklo kairėje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste), kas 2024 m. sausio 3 d. specialisto pateiktoje išvadoje Nr. G 77/2024 (01) kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 82-83), todėl kaltinamojo K. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę K. M., vadovaujasi BK 41, 54, 55, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti viešųjų darbų bausmę, tačiau pažymėtina, kad pagal BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Kaltinamasis kaltės nepripažino, sutikimo dėl siūlomos bausmės nėra davęs, tad tokios bausmės paskyrimas nėra galimas.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 86-88), todėl jam skirtina su areštu bei terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 89-91), dirba (1 t., b. l. 92), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (1 t., b. l. 95). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio link minimumo, bei paskiriant įpareigojimus. Siekiant nubausti kaltinamąjį ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai), jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis BK 71 straipsniu, teismas pilnamečiui asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis nusikaltimas), kategoriją (nesunkus nusikaltimas), jos padarymo aplinkybes, siekiant auklėjamojo ir prevencinio poveikio bei siekiant paskatinti kaltinamąjį ateityje susilaikyti nuo netinkamų veiksmų, sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. rankų delnais nukentėjusiajai V. Š. sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į veidą, dėl ko nukentėjusiajai buvo nustatyti įvairūs sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, kaklo kairėje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir pilvo dešinėje, kas 2024 m. sausio 3 d. specialisto pateiktoje išvadoje Nr. G 77/2024 (01) kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 82-83).

Nukentėjusioji V. Š. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 4 000 Eur neturtinės ir 112,45 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų procesines palūkanas (2 t., b. l. 2-6). Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad po patirtų sužalojimų ji gydėsi medikamentais, kuriuos pirko, vyko pas gydytojus, todėl patyrė kelionės išlaidų, iš viso nurodo patyrusi 112,45 Eur išlaidų. Šias išlaidas patvirtina nukentėjusiosios pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 35; 2 t., b. l. 7-21), todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimo sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajai V. Š. dėl neteisėtų kaltinamojo K. M. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinus padarytus sužalojimus: poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, kaklo kairėje, kairiame petyje, kairėje plaštakoje, dešiniame žaste ir pilvo dešinėje, akivaizdu, kad nukentėjusioji įvykio metu ir po jo jautė fizinį skausmą, sukrėtimą, pažeminimą. Be to, įvertinus sužalojimų mastą ir pobūdį (ženkli kraujosruva daugiausia matomoje veido srityje), akivaizdu, kad nukentėjusioji po įvykio patyrė tam tikro pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, gėdą prieš aplinkinius, bendravimo bei darbinių (nukentėjusioji dirba aptarnavimo sferoje – pardavėja) galimybių sumažėjimą.

Nors nukentėjusioji nurodo, kad po įvykio patyrė didelius išgyvenimus, jai sunku buvo užmigti, įgavo nepasitikėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų ir įvykio sąlygotų psichikos sveikatos sutrikimų nukentėjusioji būtų ilgai besigydžiusi, iki šiol naudotųsi specialistų pagalba, vartotų atitinkamus vaistus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad patirti išgyvenimai nebuvo tokie ilgalaikiai ir tokie stiprūs, kiek juos prašoma įvertinti pinigais – 4 000 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti iš esmės nukrypta nuo teisminės praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos sudaro nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.).

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiosios naudai priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo vertinimu, tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismų praktiką, nėra būdas papildomai nubausti kaltinamąjį, taip pat nesudaro prielaidų iš nusikalstamos veikos pasipelnyti nukentėjusiam asmeniui.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam nukentėjusiosios reikalavimui, priteisia CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VII. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji prašo priteisti iš K. M. 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Minėtos išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis) nukentėjusiajai V. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

- įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos (smurtinį elgesį keičiančioje) programoje;

- įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, skirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo įmokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- skirto dydžio įmoka privalo būti įmokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti nuketėjusiosios V. Š. patikslintą civilinį ieškinį iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai V. Š. iš K. M. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 112,45 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 612,45 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš K. M. 675 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai V. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.