Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-618-493-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
1A-618-493-2011
Teisminio proceso Nr.
20-1-0865-09-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
B. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudž. byla Nr. 1A-618-493/2011Teisėjas Rimantas Grigas (Proceso Nr. 20-1-0865-09-4)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskiui, nuteistajam B. K., nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, nukentėjusiajam A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taikyta B. K. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2009-09-20 apie 19.58 val., vairuodamas troleibusą „Solaris Trollino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Savanorių pr. ir važiuodamas važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Taikos pr. link Kovo 11 -osios g. I-a eismo juosta, reguliuojamoje sankryžoje su S. Žukausko g. pažeidė KET 9, 133, 169 punktų reikalavimus tuo, kad važiavo viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį mieste, t.y. 67 km/h greičiu, įvažiuodamas į reguliuojamąją sankryžą su S.Žukausko g., degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad užtikrintų saugumą kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš „Stop“ liniją, kertamą važiuojamoje dalyje, sankryžoje susidūrė su jam iš kairės pusės nuo S.Žukausko g. link Birželio 23-iosios g. per draudžiamąjį raudoną šviesoforo signalą važiavusiu automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu blaivaus, turinčio reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą A. K., po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi į gatvės metalinį stulpą, ko pasekoje mirtinai sužalojo lengvojo automobilio keleivę K. K. bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą troleibuso keleiviams A. P., S. J., S. N., M. P. ir E. G..

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį ir jį išteisinti.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. V. nurodė, kad negalima nustatyti kokios spalvos šviesoforui degant į sankryžą įvažiavo B. K. vairuojamas troleibusas, todėl jam nesuprantama kuo vadovaujantis buvo teigiama, kad jis įvažiavo degant draudžiamos spalvos šviesoforo signalui ir kokios spalvos tai buvo draudžiamas važiuoti signalas.

Nuteistojo teigimu, A. K., degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, sankryžoje nuvažiavo pakankamai toli ir troleibusas atsitrenkė į automobilio „Mitsubishi Galant" šoną, troleibusas į sankryžą įvažiavo baigiant šviesti žaliam šviesoforo signalui, todėl automobiliui „Mitsubishi Galant" pavyko per tą laiką beveik pravažiuoti visą sankryžą. Tai atitinka situaciją kurią nurodė jis ir ptvirtino visa eilė liudytojų, to nepaneigė ir ekspertas. Ekspertas savo teiginį, kad kalti dėl autoįvykio abu vairuotojai grindžia prielaidomis. Jis negali kategoriškai nurodyti kokiam draudžiamam šviesoforo signalui troleibusas įvažiavo į sankryžą. Pareikštas kaltinimas B. K., kad pažeidė KET 169 p. t.y. įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui, yra nepagrįstas, nes nei prokuroras,, nei teismas taip ir negalėjo konkrečiai nurodyti kokiam draudžiamam šviesoforo signalui degant troleibusas įvažiavo į sankryžą. Taip pat teiginys dėl, KET 9 p. pažeidimo yra visiškai abstraktus, o KET 133 p. formalus pažeidimas neturėjo įtakos autoįvykiui kilti. Tą patį patvirtina ir ekspertas išvados 1-me atsakymo punkte. Todėl, nuteistojo nuomone, kaltinimas, kad jis pažeidė minėtus KET punktus ir dėl to įvyko autoįvykis su pasekmėmis, nepasitvirtino.

Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje ekspertas V. V. parodė, jog buvo nustatytas troleibuso greitis, laikas, tačiau iš šių duomenų negalima buvo nustatyti, ar į sankryžą įvažiuota degant raudonam signalui, ar žaliam. Negalima nustatyti, kur buvo troleibusas, kai užsidegė draudžiamas signalas, iki 27-os sekundės troleibusas galėjo važiuoti, kai automobiliui degė raudonas signalas.

Dėl kito autoįvykio kaltininko A. K. mirties, nebuvo galimybės aiškintis, analizuoti bei įvertinti jo nusikalstamą veiką, kodėl jis taip pasielgė įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui, kas jį suklaidino ar įtakojo tai padaryti.

Šalies argumentai

Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, trenkėsi į gatvės metalinį stulpą, ko pasėkoje mirtinai sužalota lengvojo automobilio keleivė K. K., sužeisti troleibuso keleiviai, dėl to, kad A. K. neleistinai įvažiavus į sankryžą ir troleibusui atsitrenkus į automobilį, troleibusas tapo nebevaldomas. Nuteistojo teigimu, dėl sunkiai sužaloto ir mirusio A. K. niekas nėra kaltinamas, todėl manytina, kad taip pasielgta todėl, kad jis yra pats dėl to kaltas, tokiu būdu, jeigu jis kaltas dėl savo žūties, tai kaltas ir dėl K. K. žūties, ir dėl troleibusų keleivių sužalojimų.

Nei vienas autoįvykį matęs liudytojas aiškiai ir kategoriškai nenurodė, kad B. K. vairuojamas troleibusas įvažiavo į sankryžą degant kuriam nors draudžiamam šviesoforo signalui. Liudytoja D. A. nurodė, kad troleibusas į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Ji važiavo su mama, sėdėjo keleivio vietoje. Jos motina į sankryžą nevažiavo, kodėl nėra aišku. Liudytojos parodymai yra abejotini ir negali būti kategoriški vertinant situaciją. Liudytojas R. T. važiavęs iš paskos troleibusui nurodė, kad prieš jį dar važiavo lengvasis automobilis „VW Golf'. Kai pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforas R. T. vairuojamas automobilis „Renault space" buvo iki sankryžos gal 30 metrų atstumu. Troleibusas padidino greitį ir įvažiavo į sankryžą. Paskui jį važiavęs automobilis „VW Golf, kuris sankryžoje suko į dešinę, įvažiavo degant jau geltonam šviesoforo signalui. Įvertinus troleibuso gabaritus, atstumus tarp automobilių, troleibuso greitį, nelieka abejonių, kad troleibusas įvažiavo esant leidžiamam šviesoforo signalui.

Nuteistojo nuomone, teismas jį kaltu pripažino nepagrįstai. Netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, subjektyviai vertino liudytojų parodymus, jis daugelį metų dirba vairuotoju, nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo jokios prasmės stengtis važiuoti degant draudžiamam šviesoforo signalui, pagal nustatytą grafiką nevėlavo.

Nuteistasis nurodė, kad jis augęs vaikų namuose, visiškai vienišas, nepalankiai, ne dėl jo kaltės susiklosčius šeimyniniams santykiams liko be gyvenamojo būsto, o atėmus teisę vairuoti transporto priemones liktų be darbo, kito darbo nemoka ir įsidarbinti yra didžiulė problema.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį, prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo B. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Šalies argumentai

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, jog jis važiavo į sankryžą baigiant šviesti žaliam šviesoforo signalui, ką patvirtino liudytojai, o ekspertas nurodė, kad šios aplinkybės nustatyti neturi galimybės. Šis nuteistojo apeliacinio skundo motyvas atmestinas. Teisminio bylos nagrinėjimo I instancijoje metu buvo apklausti liudytojai, kurie tuo pačiu metu važiavo ta pačia kryptimi, kaip B. K. vairuojamas troleibusas ir kurie patvirtino, jog jiems tuo momentu degė raudonas šviesoforo signalas.

Liudytojos J. F. parodymais nustatyta, kad 2009-09-20 su draugu važiavo automobiliu paskui troleibusą. Po to pradėjo jį lenkti, persirikiavo. Prieš ją važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, nes užsidegė raudona šviesa, o troleibusas važiavo į sankryžą. Matė, kaip nuvirto stulpas. Priešais J. F. iki sankryžos buvo vienas automobilis, troleibusas važiavo šalia. Ji raudoną šviesą pamatė, kai sustojo. Jai pradedant stabdyti, troleibusas padidino greitį. Prieš troleibusą niekas nevažiavo. Troleibusas ją pralenkė, kai ji stabdė. Kai J. F. pamatė raudoną šviesoforo signalą, ties ja buvo troleibuso vidurys. Po įvykio ji su draugu buvo priėję prie vairuotojų. Lyg tai girdėjo, kad vairuotojas sakė, kad važiavo per žalią šviesą.

Liudytojos D. A. parodymais nustatyta, kad su mama važiavo Savanorių pr., sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Kai sustojo, degant raudonai šviesai pravažiavo troleibusas, jis susidūrė su mašina. Troleibusas važiavo I-a juosta, jis padidino greitį ir įvažiavo į sankryžą per raudoną šviesą. Jos mamos vairuojamas automobilis stovėjo II-oje eilėje pirmas prieš sankryžą. Pravažiavo tik troleibusas I-a eile. Matėsi, kad mašina ir troleibusas susidurs. Ir automobilis, ir troleibusas bandė išvengti susidūrimo. D. A. parodė, kad jų automobilis sustojo degant raudonam signalui. Iš pradžių jos vienos stovėjo prie šviesoforo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja V. A., kuri parodė, kad lengvasis automobilis važiavo greitai ir statmenai kirto troleibuso važiavimo trajaktoriją. Ji sustojusi pasakė, kad troleibusas važiuoja per raudoną. Ji sustojo, nes matė, kad jau nebepravažiuos sankryžos, jei būtų mirksėjusi žalia, ji dar būtų važiavusi. Ta pačia kryptimi, kaip ir ji važiavęs troleibusas atlėkė ir įvažiavo į sankryžą, jau jai sustojus prie šviesoforo. Ji stebėjo troleibusą kaip jis spės pravažiuosi sankryžą, nes situacija buvo baisi.

Ekspertas V. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad abu automobiliai į sankryžą įvažiavo degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Jei automobiliai į sankryžą būtų įvažiavę degant leistinam signalui, įvykio nebūtų buvę. Leidžiantis signalas – degantis ir mirksintis žalias, draudžiantis – geltonas ir raudonas. Jei vairuotojas pravažiavo per daug sankryžos ir tikrai nesustabdys, užsidegus geltonai šviesai, galima tęsti judėjimą.

Abejoti šiais liudytojų parodymais ir specialisto išvada teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi šie eismo dalyviai stebėjo situaciją ir ją vertino kaip labai rizikingą dar iki susidūrimo momento, liudytojams buvo akivaizdu, kad troleibusas vietoje to, kad būtų sustojęs prie linijos, jis, padidinęs greitį, siekė pervažiuoti sankryžą, ir tai padarė jau degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog dėl sunkiai sužaloto ir mirusio A. K. niekas nėra kaltinamas, todėl manytina, kad taip pasielgta todėl, kad jis yra pats dėl to kaltas, tokiu būdu, jeigu jis kaltas dėl savo žūties, tai kaltas ir dėl K. K. žūties, ir dėl troleibusų keleivių sužalojimų. Šioje baudžiamojoje byloje tiek nuteistojo B. K., tiek jau mirusiojo A. K. veiksmai buvo abipusiai pažeidžiantys kelių eismo taisykles, kadangi abu į sankryžą buvo įvažiavę degant draudžiamiems šviesoforo signalams, todėl ir dėl žmonių sužalojimų kaltė nepaneigtina.

Iš 2011-01-14 ekspertizės akto Nr. 11-2750 (10) seka, kad kelio eismo situacijoje eismo įvykis įvyko dėl to, kad troleibuso „Solaris Trollino“ vairuotojas B. K. ir automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas A. K. nesivadovavo jų judėjimo kryptimi įrengtais ir jiems skirtais šviesoforų signalais ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams. Troleibuso „Solaris Trollino“ vairuotojo B. K. ir automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojo A. K. veiksmai - įvažiavimas į reguliuojamą Savanorių pr. - Birželio 23-ios g. - S.Žukausko g. sankryžą degant draudžiamiems šviesoforo signalams, sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl to šios transporto priemonės sankryžoje susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinus išdėstytus įrodymus, neginčijamai nustatyta, jog B. K., vairuodamas troleibusą „Solaris Trollino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Savanorių pr. ir važiuodamas važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo Taikos pr. link Kovo 11 -osios g. I-a eismo juosta, reguliuojamoje sankryžoje su S. Žukausko g. pažeidė KET 9, 133, 169 punktų reikalavimus tuo, kad važiavo viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį mieste, t.y. 67 km/h greičiu, įvažiuodamas į reguliuojamąją sankryžą su S.Žukausko g., degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad užtikrintų saugumą kitiems eismo dalyviams, nesustojo prieš „Stop“ liniją, kertamą važiuojamoje dalyje, sankryžoje susidūrė su jam iš kairės pusės nuo S.Žukausko g. link Birželio 23-iosios g. per draudžiamąjį raudoną šviesoforo signalą važiavusiu automobiliu „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl paminėto, kiti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, jokios reikšmės nuteistojo B. K. kaltei paneigti dėl autoįvykio kilimo įtakos neturi, todėl jie neanalizuojami ir teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Atsižvelgiant į paminėtą, B. K. kaltė pilnai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patikrintais įrodymais, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad autoįvykis kilo dėl abiejų – tiek automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojo, tiek dėl troleibuso „Solaris Trollino“ vairuotojo padarytų KET pažeidimų, ir įvertinus abiejų vairuotojų kaltės laipsnį bei atsižvelgus, jog duomenų, kad B. K. būtų padaręs anksčiau KET pažeidimus, nėra, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – troleibuso vairuotojo darbas, kurį dirba visą laiką, be to, iš pateiktų duomenų matyti, kad turi labai daug įsipareigojimų bankams, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, būtų ne tik kaip baudžiamojo poveikio priemonė, bet ir kaip priemonė atimanti jo vienintelį pragyvenimo šaltinį – darbą, t.y. pažeidžianti vieną esminių žmogaus teisių, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį pakeisti – panaikinti nuteistajam B. K. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Evaldas GražysKęstutis Dargužis