Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų I. Ž. ir P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Ž., P. T. ir E. R. pareiškimą dėl tėvystės nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31451-859/2015 priteisė iš P. T. ir I. Ž. 300 Eur advokato pagalbai apmokėti E. R. naudai. Teismas sprendime konstatavo, kad 2015 m. spalio 21 d. nutartimi šioje civilinėje byloje teismas, išnagrinėjęs I. Ž. ir P. T. ieškinio atsakovui E. R. atsisakymo priėmimo klausimą ir pareiškėjų pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo tenkino iš dalies ir patvirtino, kad P. T. yra moteriškos lyties vaiko, gimusio I. Ž. 2015 m. gegužės 11 d. tėvas, o moteriškos lyties vaikas - P. T. vaikas. Pažymėjo, kad CPK 443 str. 6 d. nustato vieną iš ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo ypatybių - dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išlyga numatyta tuomet, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Tokiu atveju teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Konkrečiu atveju, nors teismas bylą išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjai neturėjo skirtingo suinteresuotumo byloje, tačiau į ypatingąją teiseną pereitą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu, kuriame sutarta, kad pareiškėjo E. R. 300 EUR išlaidos atstovui, patirtos ginčo teisenoje, bus atlygintos. O būtent, pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 24 d. teismui pateiktu pareiškimu susitarė, kad I. Ž. ir P. T. atlygins E. R. 300 EUR dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (b.l. 61-62). Todėl šios išlaidos priteistinos iš I. Ž. ir P. T. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Apeliaciniu skundu dėl papildomo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo apeliantai I. Ž. ir P. T. prašo panaikinti papildomą sprendimą ir atsakovo prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Pažymėjo, jog netenkinus šalių bendro prašymo ir teismui nepatvirtinus tėvystės pagal CK 3.140 str. 5 d., šalių prašymas tik dėl bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti tenkinamas, nes tai neatitiktų CK 1.5 str. principų. Ypač akcentuotina, kad toks susitarimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas buvo tampriai susietas su proceso eigos pasibaigimu, t.y. P. T. sutiko atlyginti išlaidas tik su sąlyga, kad atsakovas pasirašys bendrą susitarimą ir kad byla bus baigta pagal CK 3.140 str. 5 d., ko pasekoje nebereikės tęsti bylinėjimosi toliau. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje dėl ieškovų reikalavimų nebuvo, o byla išnagrinėta iš esmės, netenkinus šalių bendro prašymo dėl tėvystės nustatymo/patvirtinimo, teigtina, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui neturėjo būti priteistos, nes byla buvo nagrinėjama toliau, pagal ypatingosios teisenos taisykles. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, bet nesiekė bylos ekonomiškumo, o priešingai darė kliūtis bylos nagrinėjimui. Todėl pagal CPK 443 str. 6 d. bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos byloje neturi būti atlyginamos, nes tai visiškai atitinka pačią ypatingosios teisenos bylų esmę. Jeigu ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas gali paskirstyti proporcingai arba jų atlyginimą priteisti iš byloje dalyvavusio asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Šioje byloje skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvo, ieškovė neprašė bylinėjimosi išlaidų, nes vertino, kad tai ypatingoji teisena, nors jie patyrė daug išlaidų. Tuo tarpu atsakovas nesistengė kuo greičiau bylą baigti, dėl jo iniciatyvos byla tęsėsi ilgiau. Byla užvesta vaiko interesais, ieškovai elgėsi tinkamai, todėl jiems neturi būti perkeliama atsakovo neveikimo pasekoje patirtų išlaidų našta.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė prieš kreipimąsi į teismą ginčo neprašė spręsti taikiai, apie bylos iškėlimą neinformavo, gavęs ieškinį atsakovas buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos, todėl atsakovės išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad ieškovė gyvendama santuokoje susilaukė vaiko nuo kito vyro. Dėl šių aplinkybių, atsakovas sutiko pereiti į ginčo teiseną tik esant ieškovų patvirtinimui, jog jam bus atlygintos advokato išlaidos, kurios sudarė 300 Eur. Nesutinka, kad remiantis CPK 443 str. 6 d. bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, nes šiuo atveju byla buvo pradėta ginčo teisena, o parengiamojo teismo posėdžio metu buvo sutarta, kad atsakovas sutiks su ieškinio atsiėmimu ir pasirašys bendrą prašymą dėl tėvystės nustatymo, jeigu bus atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymi ir tai, kad ypatingosios teisenos bylose yra taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas ir tai patvirtina teisminė praktika.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliantai nesutinka su teismo priimtu papildomu sprendimu, kuriuo iš ieškovų atsakovui buvo priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Toks teismo sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad į ypatingąją teiseną buvo pereita šalių bendru pareiškimu, kuriame buvo sutarta, kad E. R. 300 Eur išlaidos patirtos ginčo teisenoje, bus atlygintos pareiškėjų. Apeliantų vertinimu, teismui netenkinus bendro šalių prašymo ir nepatvirtinus tėvystės pagal CK 3.140 str. 5 d., šalių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti tenkinamas, nes tai neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų principų, be to, remiantis CPK 443 str. 6 d. bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos.

Apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalių byla buvo pradėta ieškinio teisena, atsakovas sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka objektyvios tiesos. 2015 m. rugsėjo 15 d. prašymu ieškovus atstovaujanti atstovė nurodė, kad šalys parengiamojo posėdžio metu aptarė galimybę bendradarbiauti, ginčo dėl ieškinio dalyko tarp šalių nėra, likęs tik ginčas bylinėjimosi išlaidų padengimo, todėl teikiamas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo (b.l. 45). Nustatyta, kad šalys pateikė prašymą dėl tėvystės nustatymo bendru pareiškimu, kuriame taip pat šalys susitarė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos bus atlygintos ieškovų, ieškovai taip pat pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą pareiškimą konstatavo, kad pareiškėja atsisako vykdyti CK 3.291 str. dalies nuostatas iki vaiko gimimo liudijime bus įrašytas tikrasis vaiko tėvas, o ne esamas sutuoktinis, o pateikdami pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo šalys siekia išspęsti taikiai kilusį ginčą ir procesą baigti taikiai. Šalių pateiktą pareiškimą teismas sprendė ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str.). taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad teisinis pagrindas byloje pereiti nuo ginčo teisenos prie ypatingosios teisenos buvo šalių pateiktas bendras pareiškimas, kuris teismo iš esmės buvo patenkintas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai ginčas užsibaigė, o jo pasibaigimo pagrindas buvo iš esmės šalių išreikšta pozicija byloje. Įvertinus aplinkybę, kad šalys pareiškime bendru sutarimu susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą teisėtai ir pagrįstai šias išlaidas atsakovui priteisė iš pareiškėjų, nes dėl tokių ginčo sąlygų šalys sutarė bendru sutarimu, kuris šiuo atveju neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad šalys negali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, o byloje nėra nustatyta kaip teigia apeliantai, kad būtent atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju teismas nemato teisinio pagrindo daryti išvadą, kad priimta nutartis prieštarauja CK 1.5 str. principams, nes visa gyvenimiška ginčo situacija buvo sąlygota pačių ieškovų veiksmų.

Nurodytos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo priimtas papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliantų skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.