Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Jovaišaitei, gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo I. Š. atstovei pagal įstatymą I. Š., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą R. L., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei Rūtai Janulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent 2010-03-09 apie 12.45 val. Šiaulių mieste, prie Gardino g. 2 esančio prekybos centro „IKI Dainai“ iš nukentėjusiojo mažamečio I. Š. rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, kurio vertė 400 Lt, su Bitės „Labas“ SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Š. 405 Lt turtinę žalą.

M. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išėjęs iš mokyklos ėjo į prekybos centrą „IKI“. Eidamas sutiko vaiką, kurio paklausė, kiek valandų. Vaikas pasakė, tuomet jis paklausė antrą kartą. Tuo metu iš vaiko rankų pagrobė telefoną ir nubėgo. Vaikas jo nesivijo, nubėgo kažkur kitur. Telefoną jis vėliau išmainė į kitą telefoną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo teisme, nusikalstamos veikos aplinkybės ir M. L. kaltė dėl padarytos veikos įrodoma ir byloje surinkta bei teisme ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis I. Š. tyrimo metu parodė, kad 2010-03-09 išėjo iš mokyklos. Ėjo per stadioną į namus. Prie parduotuvės „IKI“, netoli stadiono, stovėjo už jį vyresni du berniukai. Vienas iš berniukų priėjo prie jo ir paklausė, kiek yra valandų. Jis pasakė, kiek yra valandų, tai pasakęs, įsidėjo savo mobilųjį telefoną į kišenę, o tas berniukas, kuris klausė, kiek yra valandų, nuėjo. Netrukus vėl tas pats berniukas prie jo priėjo dar kartą ir paklausė, kiek yra valandų. Tada jis (I. Š.) išsitraukė iš kišenės savo mobilųjį telefoną ir tuo metu tas berniukas griebė jo telefoną iš rankų ir nubėgo. Telefonas buvo „Nokia“ su „Labas“ kortele. Kai berniukas paėmė iš jo telefoną, jis (I. Š.) jo nebesivijo. Bėgo namo, nes šalia gyvena, buvo išsigandęs (b.l. 71-72).

Nukentėjusioji I. Š. tyrimo metu parodė, kad 2010-03-09 apie 12.45 val. prie prekybos centro „IKI Dainai“ nepažįstamas jaunuolis iš sūnaus I. Š. pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3600“ su Bitės „Labas“ SIM kortele. Telefono vertė 400 Lt, SIM kortelės 5 Lt. Iš viso jai padaryta 405 Lt žala. Sūnus jai pasakojo, kad prie jo priėjo du nepažįstami jaunuoliai, vienas iš jų paklausė, kiek yra valandų. Sūnus išsitraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kiek valandų. Tada tas pats jaunuolis sūnaus paprašė parodyti mobilaus ryšio telefoną ir jį ištraukęs iš sūnaus rankų nubėgo (b.l. 10-11, 73-74).

Liudytojas P. G. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2010-03-09 apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, ėjo su savo klasės draugu M. L. į prekybos centrą „IKI Dainai“, esantį Gardino g. 2, Šiauliuose. Išėję iš parduotuvės pamatė einantį jaunesnį berniuką. M. L. paprašė, kad jis (P. G.) prieitų prie to jaunesnio berniuko ir paklaustų, kiek yra valandų. Jis (P. G.) nuėjo prie to berniuko ir paklausė, kiek yra valandų. Paklausęs, sugrįžo pas M. L.. Tada M. L. pats priėjo prie to berniuko ir vėl paklausė, kiek yra valandų. Tada tas berniukas išsitraukė iš kišenės mobilųjį telefoną „Nokia“ ir pasakė, kiek yra valandų. Kai berniukas pasakė, kiek yra valandų, M. L. griebė iš to berniuko rankų telefoną ir nubėgo, jis (P. G.) nubėgo kartu su juo. Negirdėjo, ar tas vaikas šaukė, nematė, ar juos vijosi. Jie nesitarė dėl vagystės. M. L. pats sugalvojo pavogti tą telefoną. M. L. pagrobtą telefoną turėjo maždaug vieną mėnesį, vėliau susimainė telefonais su E. Ž. (b.l. 82-83).

Liudytojas E. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2010 m. balandžio mėnesio viduryje (duomenys neskelbtini) mokykloje jam klasės draugas M. L. parodė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“. Jis norėjo tą telefoną iškeisti į telefoną „LG KP 500“. Iš kur M. gavo telefoną, jis neklausė. Jis M. L. telefoną pasiūlė E. P., kadangi šis turėjo telefoną „LG KP 500“. Telefonais jie su E. P. susikeitė. Po to sukeistą telefoną „LG KP 500“ jis atidavė M. L. (b.l. 44-45)

Liudytojas E. P. tyrimo metu parodė, kad jam paskambino pažįstamas asmuo, pravarde „Mažas“, ir pasakė, kad turi neblogą mobiliojo ryšio telefoną. Kai jie susitiko, apsikeitė turimais telefonais. Prieš tai jis (E. P.) paklausė, ar telefonas nevogtas, jam pasakė, kad nevogtas. Tai buvo telefonas „Nokia 6300“. Po to tą telefoną jis pametė važiuodamas taksi automobiliu (b.l. 33).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta laukuose už prekybos centro „Iki” Gardino g. 2, Šiauliuose, esanti įvykio vieta ( b.l. 7-9).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. B. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ (b.l. 58).

Iš apžiūros protokolo matyti pateikto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6300“ apžiūra, protokole užfiksuoti pateikto telefono požymiai (b.l. 59-62).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusioji I. Š. iš trijų atpažinimui pateiktų mobiliojo ryšio telefonų atpažino savo sūnaus I. Š. mobiliojo ryšio telefoną (b.l. 63-64).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad liudytojas E. P. atpažino E. Ž. kaip tą asmenį, su kuriuo susikeitė telefonais ( b.l. 34-36).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog M. L. ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas savo parodymus vietoje nurodė už prekybos centro „Iki“ Gardino g. 2, Šiauliuose, esančią vietą, kur jis iš I. Š. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ( b.l. 94-96).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. L. viešai, nukentėjusiojo I. Š. ir liudytojo P. G. akivaizdoje, ištraukdamas iš I. Š. rankų mobiliojo ryšio telefoną ir su juo pabėgdamas iš įvykio vietos, taip neteisėtai ir neatlygintinai grobimo būdu užvaldė svetimą turtą – I. Š. priklausantį telefoną, kurį vėliau išmainė į kitą mobiliojo ryšio telefoną. Tokią teismo išvadą patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas, pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto nukentėjusiojo I. Š., nukentėjusiosios I. Š. parodymai, liudytojo P. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat liudytojų E. Ž. ir E. P. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų ir dokumentų pateikimo, pateiktų daiktų apžiūros ir parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų – protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Minėti įrodymai gauti teisėtu būdu, atitinka tarpusavyje ir jų visuma pakankama M. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

M. L. veika teisingai kvalifikuota kaip atviras svetimo turto pagrobimas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi svetimą turtą kaltinamasis pagrobė atvirai, nukentėjusiojo I. Š. ir P. G. akivaizdoje, tai darydamas žinojo, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoravo, taip pat suvokė visas savo daromos veikos aplinkybes, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Iš byloje esančios pažymos (b.l. 110) matyti, kad M. L. buvo diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, tačiau pagal specialisto išvadą teismo psichiatrijos ekspertizė jam nereikalinga (b.l. 115), todėl teismas pripažįsta, kad jis, būdamas pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką jis įrodė duodamas vienodus parodymus tyrimo metu ir teisme, teisme susitaikydamas su nukentėjusiąja I. Š.. M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė mažamečiui.

Spręsdamas M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad nors šią nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, būdamas nepilnamečiu, tačiau prieš tai ne kartą buvo padaręs teisės pažeidimus, už kuriuos jo motinai R. L. buvo skirtos administracinės nuobaudos (b.l. 126-129). Po šios nusikalstamos veikos padarymo M. L. atžvilgiu 2010-09-28 buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jis jau kartą buvo atleidžiamas nuo baudžiamosios už padarytą nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės šalina pagrindą manyti, kad M. L. ateityje tikrai vykdys įstatymo reikalavimus ir nedarys nusikalstamų veikų ar jokių teisės pažeidimų. Visą tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad pagrindų M. L. dar kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta.

Teismui posėdžio metu buvo pateiktas susitarimas, patvirtinantis tai, kad M. L. susitaikė su nukentėjusiąja I. Š.. Kita vertus, byloje nukentėjusiuoju pripažintas ir mažametis I. Š. (b.l. 14), tačiau duomenų apie tai, kad kaltinamasis susitaikė ir su šiuo asmeniu nėra. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Dėl šių priežasčių skirdamas bausmę M. L. teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę nepilnamečiui – į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

M. L. veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 99-100), po nusikalstamos veikos, už kurią jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo M. L. atžvilgiu pagal BK 180 str. 1 d. pradėtas procesas buvo nutrauktas, o jis pats 2010-09-28 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą (b.l. 101-104). M. L. mokosi, Nepilnamečių reikalų inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (b.l. 121-122), dėl jo elgesio motinai R. L. ne vieną kartą buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 181 str. 1 ir 2 d., 175 str. ( b.l. 123-124). Jis gyvena ir yra auklėjamas mamos, tėvas miręs, mokosi specialioje mokykloje, duomenų apie tai, kad pažeidinėja jam skirtas auklėjamojo poveikio priemones - nėra. Tokios aplinkybes leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti nepilnamečiui M. L. skiriant laisvės apribojimo bausmę aiškiai žemiau šios bausmės vidurkio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6300“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas nukentėjusiajai I. Š. (b.l. 65, 66), paliktinas neribotai jos nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 7 mėn. (septynis mėnesius) laisvės apribojimo, įpareigojant M. L. per visą bausmės laiką mokytis ir kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ palikti neribotai teisėtos savininkės I. Š. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.