- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1624-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00196-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Alona Romanovienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- A. S., Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto notarų biurui
- Atsakovas
- V. L., R. R., V. P. R., VĮ Registrų centrui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Alona Romanovienė., rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. J. ir trečiojo asmens A. S. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams V. L., R. R., V. P. R., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims A. S., Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto notarų biurui dėl nuosavybės teisės pabaigos, paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo ir leidimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. J. ieškiniu prašė:
1) pripažinti, kad A. R., atsakovų R. R. ir V. L. nuosavybės teisė į statinius, esančius Palangos m., Paliepgirių kelyje 9, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė 1989 metais;
2) pripažinti negaliojančiais atsakovui R. R. 2005-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3938, atsakovui V. P. R. 2005-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3935 ir atsakovei V. L. 2005-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3940 į dalį A. R. statinių, esančių(duomenys neskelbtini).;
3) išregistruoti iš LR nekilnojamojo turto registro visas atsakovų daiktines teises į minėtus statinius;
4) leisti ieškovei atlikti teisinius veiksmus, numatytus LR nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei kituose norminiuose aktuose, reikalingus išregistruoti iš LR nekilnojamojo turto kadastro statinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog atsakovams nuosavybės teisė į ginčo statinius pasibaigė 1989 metais (LTSR butų kodekso 136 str.). Dėl to, jog yra ginčas dėl šių statinių nuosavybės teisių, ieškovei negali būti užbaigta nuosavybės teisės atkūrimo į J. B. nuosavybės teise valdytą 1,2725 ha žemės sklypą procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2013-06-18 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. J. atsakovei V. L. 500 Lt, atsakovui R. R. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. J. 230,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Dėl nuosavybės teisės į statinius pripažinimo pasibaigusia 1989 metais teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog buvo įgyvendinta LTSR butų kodekso 136 str. nuostata. Nurodė, kad nors byloje yra duomenų, jog A. R., atsakovams V. L. ir R. R. priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovintis namas buvo pripažintas avariniu, atsakovai R. R. ir V. L. priimti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą ir jiems suteikti gyvenamieji plotai (t. 3, b. l. 77, t. 1, b. l. 76–77), tačiau byloje nėra duomenų, kad įgyvendinta LTSR butų kodekso 136 str. nuostata dėl A. R.. Duomenų, kad jai 1989 m. buvo suteiktas butas ar ji priimta į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą, nėra. Nustatė, kad butą, esantį(duomenys neskelbtini), A. R. įsigijo už 5 616,63 rublių 1992-03-19 (t. 1, b. l. 84–86, t. 2 b. l. 88–89).
Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad statinių ginčo sklype apskritai nėra. Pasak pirmosios instancijos teismo, tokius teiginius paneigia tiek viešajame registre esantys duomenys, tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 4-8646-(1.3) nurodyti duomenys apie atsakovų nuosavybės teises į ginčo statinius. Pažymėjo, jog ir atlikta ekspertizė paneigė ieškovės teiginius apie tai, jog ginčo pastatai yra visiškai sunykę.
Kadangi teismas nustatė, jog atsakovų nuosavybės teisė į ginčo pastatus nėra pasibaigusi, todėl atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, atmetė ir kitus ieškovės išvestinius ieškinio reikalavimus.
Atmetęs ieškinį, atitinkamai pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – visiškai patenkinti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Dėl gyvenamųjų plotų suteikimo. Nurodė, jog teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai neprarado savo nuosavybės teisių į ginčo statinius, nes vietoje ginčo statinių negavo butų. Teismas sprendimu konstatavo, kad trijų kambarių butus gavo tik R. R. ir V. L., o A. R. negavo, tačiau teismas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju buvo pažeista LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostata, nes ši nuostata nenumatė galimybės visiems būtinai suteikti trijų kambarių butus. Mano, kad kiekvienam buvusiam savininkui individualių butų nesuteikimas negali būti laikomas LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostatos pažeidimu. Be to, nurodė, kad A. R. kita gyvenamoji patalpa negalėjo būti suteikta, nes ji nuo 1983-06-16 gyveno (duomenys neskelbtini), ir, pagal tuo metu galiojančius įstatymus, negalėjo pretenduoti į dar vieną būstą. Taip pat akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog į A. R. sąskaitą buvo pervesta piniginė kompensacija už griaunamus pastatus ir naikinamus sodinius. Mano, kad šie faktai patvirtina, jog LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostatos dėl atsakovų buvo visiškai įvykdytos. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų apie atsakovams išmokėtą kompensaciją, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Taip pat teigia, jog nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovai turėjo teisę pretenduoti į didesnę kompensaciją. Mano, kad atsakovai pervertino statinius 1984 metais ir dėl to nesutiko su kompensacijos dydžiu. Pažymėjo, kad atsakovai dėl to ekspertizės neatliko, todėl yra pagrindas teigti, kad kompensacija, kuri buvo išmokėta, atitiko realiąją nusidėvėjusių pastatų vertę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai būtų grąžinę jiems išmokėtą kompensaciją. Kadangi su atsakovais buvo tinkamai atsiskaityta, todėl nuosavybė į ginčo statinius pasibaigė, tačiau šis faktas nėra įformintas.Dėl ginčo statinių nugriovimo. Apeliantė nurodė, kad pastatų nugriovimo faktą patvirtino 2008 metais Klaipėdos apygardos prokuratūra, vykdant patikrinimą pagal J. A. skundą. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra nustatė, kad Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje, kurioje pažymėti ginčo sklype esantys statiniai, matyti, kad paskutinį kartą jie užfiksuoti 1983 metais, o 1993 m. Valstybinio aerofotogeodezijos instituto parengtame žemėlapyje, M 1:0000, sodybos statiniai pažymėti kaip griuvėsiai. Teigia, jog šie įrodymai paneigia atsakovų teiginius dėl pastatų nenugriovimo. Be to, pažymėjo, kad atsakovai turėjo pareigą nugriauti ginčo statinius. Yra V. L. 1986-11-28 pareiškimas, kuriame pasižada, kad įsikėlusi į kooperatinį butą, dviejų mėnesių laikotarpiu panaikins namų valdos dalį (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, jog mirus A. R. 2000-11-06 atsakovai negalėjo paveldėti ginčo pastatų, nes nuosavybės teisė į ginčo pastatus pasibaigė dar 1989 metais. Teismas visiškai nepagrįstai nesigilino į paveldėjimo teisių buvimo klausimą. Mano, kad atsakovai, būdami ginčo statinių bendraturčiai su palikėja, negalėjo nežinoti, kad palikėja turėjo jiems palikti ir savo ginčo statinių dalį. 2002 metais gavus paveldėjimo teisės liudijimus ir neradus ten turto, apie kurį jie privalėjo žinoti, atsakovai nesikreipė nei į teismus, nei į kitas institucijas iki pat 2005 metų. Dėl to mano, kad atsakovai apie tai, kad neturėjo paveldėti ginčo statinių, žinojo. Mano, kad VĮ Registrų centro įrašai apie nuosavybę yra abejotini. Kadangi neįmanoma paveldėti to, ko nėra, todėl paveldėjimo teisės liudijimai, išduoti atsakovams, turi būti pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgus į tai, apeliantė mano, kad atsakovų nuosavybės teisė į ginčo pastatus turi būti išregistruota pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d. Dėl teisių į žemę. Apeliantė nesutinka su tuo, jog neturi teisių į žemės sklypo dalį, kuri užimta atsakovams priklausančiais statiniais, nes pagal esamą VĮ Registrų centre registraciją žemės sklypas priklauso ieškovei ir atsakovams (t. 2, b. l. 2–7). Nurodė, kad atsakovai patys atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad neturi teisių pretenduoti į žemę. Nesutinka su tuo, jog ieškovė, perduodama savo teises į ginčo statinius, kartu perdavė ir žemes, nes tuo metu pati ieškovė neturėjo žemės nuosavybės teisių.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Mano, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovų nuosavybės teisės į ginčo statinius pasibaigė. Teismas visiškai nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais, o nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų paaiškinimais. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad su atsakovais už nugriaustus ginčo statinius buvo tinkamai atsiskaityta, t. y. atsakovams buvo suteikti butai bei sumokėta kompensacija už ginčo pastatus. Teismas nepagrįstai nevertino 1985-09-23 LTSR Ministrų Tarybos Reikalų valdybos sutikimo su Palangos miesto LDTVK nuomone įtraukti R. R. ir V. L. į įskaitą gyvenamajai patalpai gauti; Palangos miesto LDT VK 1988-11-04 išduotų gyvenamosios patalpos orderių, pagal kuriuos atsakovams suteikti 3 kambarių butai; 1989-01-31 Palangos miesto LDT VK sprendimo Nr. 5, kuriuo patvirtintas nugriaunamų pastatų ir naikinamų želdinių įkainojimo aktas bei nuspręsta sumokėti kompensacijas iš miesto tvarkymo lėšų; 1989-03-16 pranešimo apie pinigų pervedimą į atsakovės A. R. banko sąskaitą. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LTSR butų kodekso 136 straipsnio nuostatas. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi atsakovų paaiškinimais, kad butus įsigijo už savo lėšas, mokėdami statybų pajų, nes byloje nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. R. buvo suteiktas butas.Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl nekilnojamųjų daiktų sugriovimo. Teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto pateiktais argumentais dėl nugriautų pastatų. Nenurodė, dėl kokių priežasčių paaiškinimai buvo atmesti. Be to, teismas, nustatydamas ginčo pasatų žuvimą, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-01-27 nutarime Nr. CB2-4 nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas apie tai, kad pastatai yra nunykę (nugriauti).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. S. nurodo tapačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde bei prašo tenkinti ieškovės A. J. apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė A. J. atsiliepimu į trečiojo asmens A. S. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Dėl statinių teisinės registracijos nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu.(duomenys neskelbtini), įregistruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, kiemo statiniai. Nurodyti pastatai yra žemės sklype, kadastrinis Nr. 2501/0019:141 Palangos m. k. v., kuriam suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, kiemo statiniai pagal pateiktus dokumentus: 2005-10-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3935, 2005-10-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3938, 2005-10-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3940, yra įregistruoti nuosavybės teise Vidui P. R., R. R. ir V. L.. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo matininkai 2008-09-29 atliko šių statinių kadastrinius matavimus, jų metu nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas gyvenamasis namas, jo likę 10 proc., ir šulinys. Remdamasis tuo atsakovas teigia, kad pastatai nėra visiškai žuvę ar išnykę ir jų savininkų nuosavybės teisė į juos nėra pasibaigusi. Teigia, jog ieškovės teiginiai dėl ginčo statinių teisinės registracijos, kad jie buvo išregistruoti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
Atsakovai R. R., V. L. ir V. P. R. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo palikti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti. Dėl nuosavybės teisės pasibaigimo nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-10-23 sprendime konstatavo, kad atsakovams priklausantys statiniai negali būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nes jie nėra visiškai žuvę ar išnykę, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog nuosavybė į šiuos pastatus yra pasibaigusi, nes jų nėra. Be to, nurodė, kad byloje atlikta ekspertizė paneigė ieškovės tvirtinimus, jog statiniai yra neišlikę. Ekspertizės metu nustatyta, kad pastatai yra nusidėvėję, tačiau išlikę. Teigia, jog teismas pagrįstai, remdamasi byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog atsakovų nuosavybės teisė į ginčo statinius nėra pasibaigusi. Statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad nuosavybės teisė negalėjo pasibaigti 1989 metais, kaip teigia ieškovė, nes atsakovams nebuvo sumokėta kompensacija dėl griaunamų ir naikinamų sodinių, taip pat nebuvo suteiktas kitas gyvenamasis plotas, kaip buvo numatyta LTSR butų kodekso 136 straipsnyje. Butus atsakovai įsigijo už savo lėšas ir tai patvirtina, kad sprendimas suteikti butus ir sumokėti kompensacijas nebuvo realiai įvykdytas. Teigia, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo statinių paėmimo visuomenės poreikiams procesas buvo baigtas.
Dėl ieškovės teisių pažeidimo nurodė, kad ji neturi subjektinės teisės reikalauti, kad atsakovų nuosavybės teisė į ginčo statinius būtų pripažinta pasibaigusia, nes atsakovų nuosavybės teisė į statinius nepažeidžia ieškovės teisės atkurti nuosavybę į žemę. Teigia, jog ieškovei nuosavybės teisė į žemę jau yra atkurta – 2007-07-02 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 1698. Be to, ieškovei žemės sklypas atkurtas toje vietoje, kur nėra atsakovams priklausančių pastatų. Be to, nurodė, kad ieškovė negalėjo paveldėti namų valdos ir žemės sklypo, nes J. B. turto paveldėtoja C. B. šį turtą buvo pardavusi dar 1960-05-07. Dėl to ieškovei negali būti atkurta nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurią užima namų valda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl nuosavybės teisės pasibaigimo
Byloje nustatyta, kad 2007-07-02 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu ieškovei A. J. nuspręsta atkurti nuosavybės teises grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,7900 ha žemės sklypo dalį iš bendro 2,5158 ha ploto turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 0,1798 ha žemės –yra atkurtos Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995-06-29 įsakymu Nr. 13. Nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,3027 ha žemės – bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. Prie įsakymo pridėtame 2007-01-05 parengtame 25 158 kv. m žemės sklypo plane sklype (duomenys neskelbtini), matyti atsakovams priklausančių statinių pamatų pažymėjimas (t. 3, b. l. 84–86). Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos I tomo 64–65 lapuose esančio 2008-10-07 viešojo registro išrašo matyti, jog 2007-07-02 apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo Nr. 1698 pagrindu ieškovei A. J. įregistruota nuosavybės teisė į 7900/25158 dalių 2,5158 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-08-09 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į minėto sklypo 8113/25158 dalių įregistruota ir trečiajam asmeniui A. S. (pridėta prie bylos t. 2). Iš 2009-06-30 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad teisių atkūrimo procedūra nėra baigta. Nustatant sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, atliekant geodezinius matavimus, buvo padaryta klaida – nurodytos ne to sklypo kampų koordinatės. Kadangi klaida nėra ištaisyta, todėl nėra parengti likusios laisvos J. B. žemės dalies planai (t. 1, b. l. 127).
Ginčas byloje yra dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių. Po P. R. mirties Palangos miesto valstybinis vyr. notaras 1982-02-25 išdavė A. R. nuosavybės teisės liudijimą, iš kurio matyti, kad pusė (duomenys neskelbtini), esančių statinių priklausė A. R. (t. 1, b. l. 69). V. P. R. 1984-08-15 savo dalį – 1/8 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtų po tėvo mirties, padovanojo broliui R. R. (t. 1, b. l. 70). A. R. dalį ginčo statinių, t. y. 1/5 padovanojo dukrai V. L. (t. 1, b. l. 71). Pagal Klaipėdos TTIB 1984-11-27 einamosios teisinės registracijos išvadą, namų valda (duomenys neskelbtini), perregistruota A. R., R. R. ir V. L. (t. 1, b. l. 72).
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-07-25 protokolu A. R., V. L. ir R. R. priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovintis namas buvo pripažintas avariniu (t. 1, b. l. 73–75). 1985-09-23 LTSR Ministrų Tarybos Reikalų valdyba sutiko su Palangos miesto LDTVK nuomone, kad R. R. ir V. L. tikslinga įtraukti į įskaitą gyvenamajai patalpai gauti. Palangos miesto vykdomojo komiteto nuomone, butus minėti asmenys turi gauti nustatyta tvarka ir po to likviduoti savo avarinį namą (t. 1, b. l. 75).
Nuo 1983-03-01 iki 1998-07-01 galiojusiame LTSR butų kodekso 136 straipsnyje nustatyta, kad jeigu griaunami piliečių asmenine nuosavybe esantys gyvenamieji namai dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, šiems piliečiams, jų šeimų nariams, taip pat nuolat šiuose prioruose gyvenantiems kitiems piliečiams pagal nustatytas normas suteikiami butai valstybinio, ar visuomeninio butų fondo namuose. Po to gyvenamųjų namų savininkams jų pačių pasirinkimu arba išmokama nugriaunamų namų, statinių ir įrenginių vertė, arba suteikiama teisė naudoti šių išardytų namų, statinių ir įrenginių medžiagas savo nuožiūra. Piliečių pageidavimu vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sudaro jiems (vietoj buto suteikimo) galimybę be eilės stoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir gauti jame butą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius statinius, griaunamus miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kitose gyvenamosiose vietovėse, ryšium su žemės sklypų skyrimu valstybės ir visuomenės reikalams, tvarkos“ (1983-11-23 nutarimo Nr. 315 redakcija) 1 punkte įtvirtinta iš esmės tokia pati nuostata kaip ir LTSR butų kodekso 136 str.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovams nustatyta tvarka išmokėtos kompensacijos už nugriaunamą namą, įrenginius ir želdinius. Taip pat nėra duomenų, kad kompensacija už griaunamus statinius ir sodinius atsakovams buvo išmokėta. Kolegija nesutinka su tokia teismo išvada ir konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog atsakovams butai buvo suteikti ir jiems sumokėta kompensacija. Šias aplinkybes patvirtina Tarybos vykdomojo komiteto 1986-12-18 sprendimo Nr. 141 2 priedelis, kuriame nurodyta, jog atsakovai R. R. ir V. L. priimti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą (t. 3, b. l. 77, t. 1, b. l. 76–77). Butų suteikimo faktą patvirtina ir patys atsakovai. Griaunami ginčo pastatai ir naikinami sodiniai buvo įkainoti (Įkainojimo akto priedėlis Nr. 1 t. 1, b. l. 79–80). 1989-01-31 Palangos miesto LDT VK sprendimu Nr. 5 nuspręsta patvirtinti komisijos griaunamųjų statinių ir naikinamų sodinių įkainojimo aktus nustatant kompensacijos dydį asmenims, turintiems individualios valdos dalį (duomenys neskelbtini): A. R. – 4 286,4 rb., R. R. – 721 rb., V. L. – 1 227 rb. Komunalinių įmonių susivienijimas įpareigotas sumokėti kompensaciją iš miesto tvarkymo lėšų įstatymo nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog ant įkainojimo aktų A. R. ir R. R. nepasirašė, motyvuodami per maža įkainojimo suma, dar nepatvirtina aplinkybės, jog sprendimu nustatyta kompensacija nebuvo sumokėta (t. 1, b. l. 78, t.3, b. l. 73–76). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl kompensacijos dydžio būtų sprendžiami ginčai. 1989-03-16 Palangos miesto LDT VK A. R. pranešė, kad už jai priklausančias dalis pinigai pervesti į Palangos miesto centrinį taupomąjį banką (t. 1, b. l. 81).
1986-12-18 Palangos miesto LDT VK sprendimo Nr. 141 2 priedėlyje nurodyta, kad R. R. ir Virginijai L. V. butų komisijos 1986-12-16 Nr. 12 nutarimu suteikti 3 kambarių gyvenamieji plotai (t. 3, b. l. 77). Vadovaujantis Palangos miesto LDT VK 1988-10-27 sprendimu Nr. 95, 1988-11-04 išduoti gyvenamosios patalpos orderiai Nr. 001019 ir Nr. 001028, pagal kuriuos V. L. suteiktas 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), ir R. R. suteiktas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76–77).
Kolegija dėl buto nesuteikimo A. R. sutinka su apeliantų pozicija, jog tuo metu galiojantys įstatymai nenumatė pareigos butus suteikti visiems nugriaunamojo namo savininkams. Vienas iš būdų atsiskaityti su griaunamų pastatų savininkais galėjo būti ir kompensacijos sumokėjimas. A. R. buvo sumokėta kompensacija (t. 1, b. l. 81). Be to, pažymėtina, jog A. R. dar 1983-08-16 deklaravo savo gyvenamąja vietą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82). Pagal LR CK, galiojusio nuo 1965-01-01 iki 2001-07-01, 110 straipsnio 1 dalį pilietis asmeninės nuosavybės teise galėjo turėti tik vieną gyvenamąjį namą. Šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai ja nesivadovavo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad už paimtą nuosavybę buvo atlyginta suteikiant butus ir sumokant kompensacijas. Tai atitinka nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Butų kodekso 136 straipsnio ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 315 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius gyvenamuosius namus, kitus statinius ir įrenginius, griaunamus ryšium su žemės sklypų paėmimu valstybės ar visuomenės reikalams, ir jų aprūpinimo gyvenamuoju plotu“ reikalavimus. Turto paėmimas iš savininko valstybės arba visuomenės reikalams ir tinkamas atsiskaitymas su savininku kartu reiškia ir nuosavybės teisės į turėtą turtą pasibaigimą (1964 m. CK 163 straipsnis). Toks nuosavybės pasibaigimo traktavimas nurodomas ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. J. D. v. R. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1162/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).
Kadangi su buvusiais ginčo statinių savininkais už jų turto paėmimą valstybės ar visuomenės reikalams buvo tinkamai atsiskaityta, todėl jų nuosavybė pasibaigė. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės šalių argumentai dėl ginčo pastatų išlikimo. Kadangi ginčo pastatų savininkams nuosavybė į ginčo pastatus pasibaigė dar 1989 metais, todėl atsakovams V. L., Vidui P. R., R. R. paveldėjimo teisės liudijimai į ginčo statinius išduoti nepagrįstai. Atsakovai negalėjo paveldėti turto, kuris paveldėjimo metu jau nepriklausė jų palikėjams (CK 1.80 str. 1 d.).
Iš 2005-05-02 nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pažymėjimo matyti, jog (duomenys neskelbtini), yra V. L., A. R. ir R. R. priklausantys statiniai: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90–91). Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centras duomenis fiksuoja pagal gaunamus dokumentus. Pažymėtina, kad šioje byloje ir yra sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius, todėl remtis vien VĮ Registrų centro turimais duomenimis nėra pagrindo. Šis klausimas sprendžiamas vertinant visas byloje esančias aplinkybes bei visus pateiktus įrodymus. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad buvusių ginčo statinių savininkų nuosavybės teisė į juos pasibaigė dar 1989 metais.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, buvę ginčo statinių savininkai po butų suteikimo buvo įpareigoti nugriausti statinius (t. 1, b. l. 75). Šio įpareigojimo vykdymo faktą byloje patvirtina šie įrodymai: Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-04-10 raštas, kuriame nurodoma, jog patikrinus sklypo (duomenys neskelbtini), vietą, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, nustatyta, kad joje nėra statinių, kurių aprašymas atitiktų išraše šiame sklype nurodytus statinius (t. 1, b. l. 104). Klaipėdos apygardos prokuratūra 2008-02-08 išvadoje nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinės padėties ir yra neteisingi, nes statiniai yra nunykę (nugriauti). Šiose išvadose taip pat konstatuota, kad ginčo sklype esantys statiniai paskutinį kartą užfiksuoti 1983 metais parengtame miesto plane, M 1:5 000, o 1992 m. Inžinerinių tyrinėjimų instituto parengtame topografiniame plane, M 1:2000, bei 1993 m. Valstybinio aerofotogeodezijos instituto parengtame žemėlapyje, M 1:10000, sodybos statiniai pažymėti kaip griuvėsiai (t. 1, b. l. 61–64). Taip pat 2008-05-12 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus rašte nurodoma, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus įregistruotus statinius, nustatyta, kad sunykus statiniams (likę tik pamatai) jie nebepanaudojami naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statiniai nenaudojami pagal paskirtį ir žemės sklypas nenaudojamas statinių eksploatacijai (t. 1, b. l. 105). Byloje yra duomenys, kad išlikę ginčo pastatų likučiai (10 proc.), tačiau šis faktas patvirtina tik netinkamą pareigos nugriauti pastatus įvykdymą. Po to, kai valstybė tinkamai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus atsiskaitė su atsakovais, išlikusi pastatų dalis – griuvėsiai atsakovams nebepriklausė. Tai patvirtina ir 1992-11-02 Palangos miesto valdybos rašytas atsakymas V. L. į jos prašymą suteikti žemės sklypą prie namų valdos, kuriame nurodyta, kad namų valdos nėra (t. 1, b. l. 88).
Kolegija atmeta atsakovų argumentą, jog ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti, jog atsakovų nuosavybės teisė į ginčo statinius būtų pripažinta pasibaigusia. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisės atkūrimo procedūra nėra baigta. Kaip jau minėta, dėl padarytos klaidos atliekant geodezinius matavimus nėra parengti likusios laisvos J. B. žemės dalies planai (t. 1, b. l. 127). Be to, iškilo ginčas dėl statinių, buvusių ant atkuriamos žemės, nuosavybės teisių. Atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovė negalėjo paveldėti C. B. namų valdos (C. B. buvo J. B. paveldėtoja), nes 1960-05-07 C. B. namų valdą pardavė P. R.. Klaipėdos apskrities 2007-07-02 sprendimu nuspręsta A. J. atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 1,2725 ha žemės, miško, vandens telkinį, grąžinant juos natūra. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu grąžinta žemė, o ne namų valda (t. 3, b. l. 85).
Teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų esminę reikšmę ginčo teisingam išsprendimui turinčių faktinių bylos aplinkybių, neteisingai aiškino ir ginčo teisiniams santykiams taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai tenkintini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.). Pagal byloje esančius įrodymus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 1, b. l. 129). Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo advokatui O. Drobitkai 2 420 Lt (t. 3, b. l. 88). Už byloje atliktą ekspertizę ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 3 025 Lt, Palangos miesto apylinkės teismas pervedė už ekspertizės atlikimą 3 025 Lt (t. 2, b. l. 160–162, 169). Už eksperto atstovavimą byloje ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 500 Lt (t. 3, b. l. 69), Palangos teismas juos ekspertui sumokėjo (t. 3, b. l. 81–82). Taigi iš viso ieškovė patyrė 5 945 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Trečiasis asmuo A. S., kurio apeliacinis skundas taip pat patenkintas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį bei patyrė advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 950 Lt (t. 3 b. l. 136, 160–161).
Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė 230,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantų apeliacinius skundus procesinis sprendimas priimtas jų naudai. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose. Ieškovė už atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 420 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. Ieškovė už ekspertizę bei eksperto dalyvavimą byloje sumokėjo 3 525 Lt, todėl šios išlaidos taip pat lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).
Trečiasis asmuo A. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl jos lygiomis dalimis taip pat priteistinos iš atsakovų.
CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė nuo žyminio mkokesčio sumokėjimo buvo atleista, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 145 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, bei 145 Lt už apeliacinį skundą, iš viso 290 Lt.
Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 230,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 str., 93 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1) pripažinti, kad A. R., atsakovų R. R. ir V. L. nuosavybės teisė į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė 1989 metais;
2) pripažinti negaliojančiais atsakovui R. R. 2005-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3938, atsakovui V. P. R. 2005-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3935, ir atsakovei V. L. 2005-10-14 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3940, į dalį A. R. statinių, esančių (duomenys neskelbtini);
3) išregistruoti iš LR nekilnojamojo turto registro visas atsakovų daiktines teises į šiuos statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir leisti ieškovei atlikti su tuo susijusius veiksmus.
Iš atsakovų V. L., R. R., V. P. R., VĮ Registrų centro ieškovės A. J. naudai priteisti po 1 982 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Iš atsakovų V. L., R. R., V. P. R., VĮ Registrų centro trečiojo asmens A. S. naudai priteisti po 650 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovų V. L., R. R., V. P. R., VĮ Registrų centro valstybės naudai priteisti po 96 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį bei apeliacinį skundą, ir po 76,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.