Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto, kolegijos teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R.-P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d.sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-779/2012 pagal ieškovės N. R.-P. ieškinį atsakovei D. R. dėl bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio buto naudojimosi tvarkos nustatymo, nuomos mokesčio už naudojimąsi butu priteisimo ir atsakovės D. R. priešieškinį atsakovei N. R.-P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismas neteisingai nurodo, kad bute negalima įrengti iš buto dviejų butų su atskiromis bendro naudojimo patalpomis, nes Vilniuje yra daug butų, kur gyvena ne viena šeima ir visa tai įmanoma. Vadovaujantis teismo logika dėl ko neįmanoma gyventi dviem šeimom viename bute, tai daugelis bendraturčių tokioje situacijoje atsirastų ..gatvėje"", nes nėra galimybės bute įrengti dviejų virtuvių, vonių, tualetų ir pan. Toks bendrų patalpų pasilikimas bute yra normalus ir nevaržo nei ieškovės nei atsakovės. Teismas neteisingai paskaičiavo buto bendrą plotą, kuris sudaro ne 43.63kv.m., bet 46.63kv.m. dėl ko matomai jo sprendime ir įvardinamas 3kv.m. trūkumas ir galimybės bendrai naudotis butu nebuvimas;

ginčo butas yra ieškovės vienintelis būstas, o atsakovė prasidėjus teismams dėl buto atidalinimo savo asmeninės nuosavybės teisę turėtą butą padovanojo dukrai, su kuria šiuo melu gyvena ginčo bute. Be to, būtas yra išnuomotas ir šiuo momentu jai nėra reikalingas, nes juo nesinaudoja. Manome, kad visos šios aplinkybės įgalina teismą spręsti klausimą dėl buto naudojimosi pagal ieškovės ieškinyje nurodytą būdą;

atsakovei priteisdamas visą butą, o ieškovei išmokant kompensaciją, teismas buvo neobjektyvus ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsakovės galimybes išmokėti kompensaciją. Jos gaunamos pajamos vos gali leisti jai išsilaikyti save, bet ne išmokėti kompensaciją. Teismui pateikti duomenys apie tai neva advokato sąskaitoje yra deponuota 14 000 Lt kelia abejonių, nes yra protingiau indelį laikyti banke ir gauti už jį palūkanas. Tačiau ir ši suma neišspręstų kompensacijos išmokėjimo. Teismas nurodo sprendime, kad atsakovė turi kito turto, kurį pardavusi galės atsiskaityti su ieškove, tačiau tai nepagrįsti teismo teiginiai. Atsakovė yra lik savo mirusios sutuoktinio testamentinė įpėdinė ir vyro dalis sudaro tik atskirų turto rūšių dalyse. Teismui nepateiktas šio turto įvertinimas ir aplamai mažų mažiausiai jo sąrašas. Be to kiek yra žinoma tai atsakovei tuose neįvardintuose tūriuose priklauso tik dalis ir ji yra bendraturtė ir jo pardavimas priklauso ir nuo kito bendraturčio valios, kas laiko atžvilgiu nesudaro galimybės iš karto išmokėti piniginę kompensaciją;

teismas visiškai neįvertino paskutinio posėdžio metu pateiktą 2012 04 12 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-306-734/2012 ir net nepasisakė dėl jo ir neužsiminė apie jį. Šiuo sprendimu iš atsakovės prileista papildomai 36 282,08 Lt. Vadinasi, kad atsakovei reikia turėti pinigų ne tik kompensacijai išmokėti, bet ir šiam teismo sprendimui įvykdyti. Akivaizdu, kad išmokėti kompensacijos atsakovė nesugebės, o tai reiškia, kad teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, kuri nurodo, kad teismas turi įsitikinti, kad atidalinimo atveju šalis bus pajėgi išmokėti piniginę kompensaciją. Tai gi teismo sprendimas atsakovės naudai yra neteisėtas ir naikintinas;

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ieškovė nurodė, kad nesutinka su apliantės argumentais, kad ginčo butas jau buvo padalintas ir toks padalinimas buvo registruotas VĮ „Registrų centras", nes šalims butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau jis nėra padalintas, tik nustatytos idealiosios nuosavybės dalys. Tarp ginčo šalių nebuvo pasirašytas susitarimas dėl atidalinimo, taip pat nebuvo pasirašytas susitarimas dėl buto naudojimosi tvarkos. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad bute gyvena dvi šeimos. Kaip buvo nurodyta teismo posėdžio metu, atsakovės dukra grįžusi iš užsienio į Lietuvą kartais apsistoja pas atsakovę, tačiau ginčo bute negyvena nuolatos. Apeliantės teiginys, kad teismas negalėjo atidalinti buto priteisiant visą butą natūra atsakovei, o ieškovei išmokant kompensaciją, visiškai nepagrįstas, nes ieškovė tiek ieškiniu, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės norima nusistatyti naudojimosi tvarką butu. Tačiau pagal byloje esančius įrodymus bei pateiktus šalių paaiškinimus toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises į jai tenkančia nuosavybės teisės dalį, taip pat ieškovės siūlomas turto naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrintų, teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-485/2005). Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašė atidalinti ginčo butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, visą butą natūra priteisiant atsakovei, o ieškovei už jai priklausančią buto dalį išmokant kompensaciją pinigais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės siūlymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarką pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktinė situacija ir šalims nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarką ginčo bute. Toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių.

Be to, teismų praktikoje taip pat yra išskiriamas atidalijimo prioritetas prieš naudojimosi tvarkos nustatymą, nors tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme - įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš i u reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisiu turini sudarančiu teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginču, galinčiu kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005: 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Pažymėtina, kad patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką būtų sumažinta atsakovės asmeninės nuosavybės apimtis, nes dalis atsakovei priklausančio turto (buto dalis) bus naudojama kelių savininkų, o tai neužtikrintų, teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Turto bendras naudojimas pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp šalių ir taip yra konfliktinė situacija ir šalims nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarką ginčo bute.

Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad atsakovė neturės galimybės sumokėti priteistą kompensaciją, nes byloje yra pakankamai įrodymų (pažymos apie darbo užmokestį, nekilnojamojo turto išrašai) leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovė turės galimybę sumokėti kompensaciją už buto dalį. Kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir šiuo metu beveik pusė pinigų sumos yra advokato depozitinėje sąskaitoje, o likusi suma būtų sumokėta realizavus turimą turtą arba paėmus vartojimo kreditą. Byloje esant tokiems duomenims apie galimybę sumokėti piniginę kompensaciją, neturėtų būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, juolab, kad pačios apeliantės įsiskolinimas už bendraturtės prievoles taip pat didėja, o tai atitinkamai mažins mokėtinos kompensacijos sumą. Taigi, atidalinus butą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisus visą butą natūra atsakovei visi anksčiau minėti rezultatai bus pasiekti bei įtvirtinti faktiniai šalių tarpusavio santykiai, nes atsakovė ginčo bute gyvena jau ilgiau nei 15 metų. Visas šias aplinkybes ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir priteistų pinigų sumų ieškovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų nei apie susitarimą dėl buto nuomos, nei dėl sutartos nuomos kainos, nei dėl susitarimo mokėti netesybas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės reikalavimus priteisti buto nuomos mokestį ir delspinigius. Skirtingai nei nuomos mokestis ir delspinigiai yra bendraturčio pareigos numatytos įstatyme. Pagal CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Prievolę įvykdžiusi atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovės to, ką y įvykdė (CK 6.114 str. 3 p., CK 6.9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas, proporcingai ieškovei priklausančiai buto daliai, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (CK 4.76 str.). Byloje yra visi įrodymai patvirtinantys, jog atsakovė įvykdė visas prievoles tiek už save, tiek už apeliantę, todėl pagrįstai įgijo teisę reikalauti piniginių sumų priteisimo iš ieškovės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovės patirtas išlaidas, šalių paaiškinimus bei vadovaudamasis įstatymo nuostatomis pagrįstai priteisė pinigų sumas atsakovės naudai iš ieškovės. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliantės argumentai apie savivaldybių socialinius būstus ir jų gyventojų mokamus mokesčius yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos neturėtų būti vertinami. Juolab, kad tai yra tik apeliantės prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais, o socialinio būsto nuomininkų mokėjimas už komunalines paslaugas ir patalpų šildymą nebuvo analizuojamas pirmosios instancijos teisme.

Anot apeliantės, atsakovė nepatyrė išlaidų išlaidų įrengiant kapavietę, nes neva atsakovė gavo kompensaciją. Tačiau teismas atsakovės reikalavimą šioje dalyje tenkino tik iš dalies ir nurodė, jog teismas sutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, turėtų prisidėti prie tokių išlaidų atlyginimo. Prievolė atlyginti palikėj o laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidas atsiranda visiems palikimą priėmusiems asmenims, už palikėjo skolas jie atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.50 str.). Taigi, teismas vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais priteisė sumažintą kompensacijos sumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neturėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra.

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

Bylos medžiaga nustatyta, kad paveldėjimo būdu šalys tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės - ieškovei N. R.-P. priklauso 3/8, o atsakovei D. R. - 5/8 ginčo buto dalys (1t., b.l.33-34). Butu nuo 1995 metų naudojasi tik atsakovė. Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, jo išlaikymu, taip pat palikėjo kapavietės tvarkymo išlaidomis.

Minėta, kad ieškovė prašo atidalinti šalims priklausantį butą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, ieškovei paskiriant kambarį, kurio bendras plotas 13,98 kv.m. (techniniame plane pažymėta 17-6), o atsakovei kambarį, kurio plotas 16,93 kv.m. (techniniame plane pažymėtą 17-2), o bute esančioms pagalbinėms patalpoms - koridoriui, virtuvei, vonios patalpai, tualeto patalpai - nustatyti bendro naudojimosi tvarką; atsakovė priešieškiniu prašo visą butą priteisti jai natūra, o ieškovei priteisti piniginė kompensacija už jai priklausančios 3/8 buto dalis, t.y. 37462,50 Lt. Savo reikalavimą atsakovė grindžia tuo, kad ieškovė jau yra sukūrusi šeimą, su kuria gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl abejotina, kad pati ieškovė norės apsigyventi 13,98 kv.m. bute, todėl kompensacijos priteisimas yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą ir priteisdamas ginčo butą natūra atsakovei, o ieškovei kompensacija, konstatavo, kad išskirti ieškovei priklausančią dalį natūra nėra galimybės, todėl taikytinas atidalijimo būdas, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad ieškovės siūlymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarką pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktinė situacija ir šalims nebūtų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises, nustačius bendrųjų patalpų naudojimosi tvarką ginčo bute. Toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia išvada visiškai pagrįsta ir teisėta, nes byloje neginčitinai nustatyta, kad atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei ieškovės, atsakovė šiame bute gyvena nuo 1995 metų, ieškovė šiuo butu faktiškai nesinaudojo, todėl ieškovės interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus. Pagal teismų suformuotą praktiką geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Nagrinėjamu atveju padalyti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes, padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų – virtuvės, sanitarinio mazgo. Naudojimosi buto pagalbinėmis patalpomis tvarkos nustatymas lemtų šalių ginčus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant tarp šalių konfliktinei situacijai, naudotis butu abiems šalims kartu neįmanoma.

Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, teismų praktikoje taip pat yra išskiriamas atidalijimo prioritetas prieš naudojimosi tvarkos nustatymą, nors tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme - įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš i u reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisiu turini sudarančiu teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginču, galinčiu kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005: 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Taigi, priešingai, negu nurodė apeliantė, teismas teisingai taikė ir aiškino materialines teises normą, t.y. CK 4.80 str. 2 d., ir nepažeidė ieškovės konstitucinių teisių, nes ieškovė gautą kompensaciją turės galimybę panaudoti įsigyjant būstą. Apelintės teiginys, kad butu naudotis dviem šeimom yra įmanoma ir tai šiuo metu vyksta, neturi įtakos sprendimo teisėtumui, kuriuo išspręstas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas. Apeliantės teiginiai, kad atsakovės gaunamos pajamos neleis išmokėti kompensaciją, niekuo nepatvirtintas ir nepaneigia atsakovės teiginių, kad byloje yra pakankamai įrodymų (pažymos apie darbo užmokestį, nekilnojamojo turto išrašai) leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovė turės galimybę sumokėti kompensaciją už buto dalį. Kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip ir šiuo metu beveik pusė pinigų sumos yra advokato depozitinėje sąskaitoje, o likusi suma būtų sumokėta realizavus turimą turtą arba paėmus vartojimo kreditą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turi galimybę vykdyti šios bylos teismo sprendimą ir priverstine tvarka, kaip ir jos nurodytą 2012 04 12 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-306-734/2012 dėl ieškovei iš atsakovės prileistos papildomai 36 282,08 Lt sumos.

Dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir priteistų pinigų sumų

Byloje nystatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuompinigių priteisimo nesant duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų sudariusi ginčo buto nuomos sutartį ir šalys būtų sutarusios dėl nuomos mokesčio dydžio, t.y. ieškovei neįrodžius buto nuomos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės, tai nesuteikia teisės ieškovei reikalauti nuomos mokesčio. Tokia teismo išvada teisiškai ir faktiškai pagrįsta, nes šalių teisės ir pareigas atsiranda sutarties arba įstatymo pagrindu. Nesant buto nuomos sutarties, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo nėra teisinio pagrindo. Todėl vien faktas, kad atsakovė naudojasi visu butu, savaime nesudaro pagrindo reikalauti mokesčių. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo, atmestinas ir šalutinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.76 str. ir pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1017,66 Lt suma už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir 2588,95 Lt už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Priteistų sumų dydžiai patvirtinti išrašais iš buto sąskaitų, mokėjimo knygelės kopija su banko antspaudais. Priteistų sumų dydžio nepagrįstumo apeliantė nepaneigė. Apeliantės teiginys, kad ji nesutiko, kad atsakovė tikslintų priešieškinį ir atskirai prašytų priteisti pinigines sumas ne tik už buto šildymą, bet ir už karšto vandens palaikymą, neturi teisinės reikšmės, nes papildyti savo reikalavimus yra šalies teisę, o šalių patikslintų procesinių dokumentų priėmimas priklauso teismo kompetencijai, todėl teismas nepažeidė CPK 14l str.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą susijusį su kapavietės tvarkymo išlaidomis, nes atsakovė gavo kompensaciją, todėl nepatyrė nurodytų išlaidų. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas atsakovei išmokėtą 1040 Lt laidojimo pašalpa išskaičiavo iš 4611 Lt dalintinos sumos. Dėl to, kad kapaviete yra šeimyninė, atsakovės patirtų išlaidų suma už šeimyninės kapavietės ir tvorelės įrengimą, nuo kurios atsakovė prašo proporcingai paveldėto turto daliai priteisti iš ieškovės, teismas sumažino per pusę, t.y. iki 1360 Lt. Apeliantės teiginys, kad ieškovė nėra paveldėtoja nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, o tik privalomosios dalies gavėja, todėl iš priteistos privalomosios dalies neturi kompensuoti įpėdiniui išlaidų susijusių su palikejo laidojimu ir kapavietės įrengimu, niekuo nepagrįstas, prieštarauja CK 5. 20 str., kur nurodyta, kad palikėjo vaikai (ieškovė) paveldi ...privalomąją dalį. Taigi ieškovė yra paveldėtoja, todėl turi prievolę atlyginti palikėjo laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidas, kaip ir kiti paveldėtojai (CK 5.50 str.).

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.)

Pažymetina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti ieškovės argumentų, pateiktų po apeliaciniam skundui paduoti termino pabaigos, nes tai draudžia CPK 323 str. Tai pat neturi pagrindo priimti ir svarstyti atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atmestinas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tenkinamas atsakovės prašymas dėl 1210 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso straipsnio 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 1210 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą.