- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-328-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Skolininkas
- N. R.
- Pareiškėjas
- AB Šiaulių bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. H2-29457-285/2009 pagal pareiškėjo AB Šiaulių bankas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas AB Šiaulių bankas 2009-11-06 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu (b. l. 3-4) priverstinai išieškoti 105 492,58 Lt, iš jų: 97 500 Lt negrąžinto kredito, 6 839,73 Lt nesumokėtų palūkanų, 437,85 Lt delspinigių, 715 Lt nesumokėto sutarties administravimo mokesčio, 131 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, kad 2009-02-05 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120090001293, N. R. užtikrindama 97 500 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2009-02-02 kreditavimo sutartį Nr. F-2009-001-09, grąžinimą kreditoriui AB Šiaulių bankas įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą Nr. 29 su rūsiu, bendras plotas 63,86 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 150 000 Lt. Skolininkė N. R. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, dėl ko šis 2009-09-24 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 21) pareiškėjo AB Šiaulių bankas prašymą patenkino, areštavo skolininkės N. R. asmeninės nuosavybės teise turimą turtą – butą Nr. 29 su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2009-02-05 hipotekos lakštu, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą AB „Šiaulių bankas“. Teismas įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.
Šalies argumentai
Skolininkė N. R. atskiruoju skundu (b. l. 27-28) prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą atmesti. Skolininkė nurodo, kad pagal kreditavimo sutarties Nr. F-2009-01-09 punktą 3.2.14 apeliantė privalėjo informuoti banką apie susidariusius numatomus finansinius sunkumus, atsiskaitymo uždelsimus ir kitus svarbius įvykius, galinčius sutrukdyti tinkamai vykdyti sutartį. Todėl, pranešus Bankui, šis gali į tai atsižvelgti ir keisti sąlygas. Kreditavimo sutarties 7.3 str. yra numatyta, kad kredito gavėjo prašymu gali būti keičiamos sutarties sąlygos, keičiant gavėjui palankesnėmis sąlygomis, koreguojant grąžinimo grafiką. Apie susidariusius finansinius sunkumus apeliantė pranešė raštu Kauno filialo direktorei Dianai Leonavičienei. 2009 metų liepos mėn. apeliantės buvusi darbovietė UAB „Kruonio HAE statyba“ buvo skolinga jai 200 000 Lt, Kauno apygardos teisme dėl šios skolos priteisimo yra iškelta civilinė byla. Darbo užmokestis naujoje darbovietėje pasikeitus visos šalies ekonominei situacijai taip pat sumažėjo ir jo nepakako kredito grąžinimui. Susitarti dėl kredito grąžinimo grafiko pakeitimo apsunkino ir tai, kad rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais apeliantė susirgo, buvo paguldyta į ligoninę gydymui. Spalio mėn. nuėjus pas Kauno filialo direktorę Leonavičienę, paaiškėjo, kad jau buvo įteiktas prašymas Hipotekos skyriui nepaisant to, kad buvo reali galimybė kredito grąžinimo grafiką pakoreguoti, kreditas galėtų būti grąžintas iš karto po teismo sprendimo išieškoti negautą darbo užmokestį minėtoje civilinėje byloje įvykdymo. Apeliantė mano, kad kreditorius AB Šiaulių Bankas pažeidė kreditavimo sutarties 4.1 straipsnį, kadangi prieš 14 dienų turėjo raštu įspėti apeliantę ir pareikalauti, kad ji pateiktų papildomų priemonių, užtikrinančių prievolių pagal sutartį įvykdymą. To bankas nepadarė.
Atsiliepimas
Kreditorius AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 32-33) prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliantės skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.492 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jei per įkeitimo sutartyje (hipotekos lakšte) nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos kreditorius AB Šiaulių bankas kartu su prašymu pradėti išieškojimą Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai nutraukus prieš terminą sutartyje nustatyta tvarka, t. y. 2009-09-11 AB Šiaulių banko pranešimą skolininkei N. R. dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo su įspėjimu apie planuojamą sutarties nutraukimą bei 2009-09-24 AB Šiaulių banko pranešimą apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Todėl hipotekos kreditorius AB Šiaulių bankas, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, 2009 m. lapkričio 5 d. pareiškimu Nr. 1208/09 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl hipotekos teisėja 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. 02200912019-L pagrįstai areštavo hipotekos kreditoriui AB Šiaulių bankas įkeistą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
CPK XXXVI skyrius reglamentuoja bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarką ir sąlygas. Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipoteka įkeisto turto areštas yra pirminiai priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmai (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Gavęs hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Atsižvelgiant į bylos medžiagą matyti, kad tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Jokių pažeidimų dėl pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir hipotekos teisėjos veiksmų teisėjų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad jeigu konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ar kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas hipotekos teisėjui sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirojo skundo motyvai dėl pagrindinės prievolės - kreditavimo sutarties sąlygų ir jų vykdymo šioje byloje nelaikytini teisiškai reikšmingais, todėl teisėjų kolegijų dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė priverstinį hipoteka užtikrintos skolos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, jo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.