Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Algstata“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Unipresta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu, šalims išreiškus sutikimą, byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 235 straipsnio 6 dalis). Šalims buvo nustatytas terminas iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikti rašytinius paaiškinimus ir visus įrodymus, turinčius reikšmės bylai, tačiau per teismo nustatytą terminą šalys šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 25 d. ieškovas (subrangovas) ir atsakovas (rangovas) pasirašė Statybos subrangos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl užsakovo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinės bazės statybos darbų, kurių kaina – 268 620 Eur (su PVM). Sutarties 12.1 punkte numatyta, kad apmokėjimas atliekamas už tinkamai atliktus darbus. Rangovas apmoka subrangovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras tokiais terminais: per 15 darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos, gavus apmokėjimą iš užsakovo, bet ne vėliau kaip 45 kalendorinės dienos (Sutarties 12.2 punktas). Sutarties 16.3 punkte nurodyta, kad jeigu rangovas vėluoja atsiskaityti su subrangovu sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, rangovas, subrangovo pareikalavimu, įsipareigoja mokėti subrangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Už ieškovo atliktus darbus atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros 226 968,76 Eur sumai, į šią sumą neįtraukiant atsakovo turimą sumokėti valstybei PVM. Atsakovas ieškovui sumokėjo 156 931,16 Eur, daliai sumos buvo atliktas priešpriešinis vienarūšio reikalavimo įskaitymas, taigi atsakovo nesumokėta skolos suma pagal Statybos subrangos sutartį - 70 037,60 Eur.

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 70 037,60 Eur skolos priteisimo iš atsakovo. 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3611-619/2018 ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi ieškovas atsiėmė ieškinį, nes šalys dėl kilusio ginčo susitarė taikiai. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. šalys sudarė susitarimą (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys patvirtino, kad 2018 m. balandžio 27 dienai atsakovo skola ieškovui sudaro 70 037,60 Eur (pagrindinė skola) ir 510 Eur teisinės išlaidos, iš viso 70 547,60 Eur (Susitarimo 1 punktas). Minėtu susitarimu šalys nustatė tokius skolos padengimo terminus: 2018 m. gegužės mėn. sumokama 10 000 Eur, 2018 m. birželio mėn. sumokama 20 000 Eur, 2018 m. liepos mėn. sumokama 20 974,95 Eur, likusi 19 572,65 Eur suma – po ginčo išsprendimo pagal susitarimo punktą Nr. 4. Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad ieškovui yra žinoma apie UAB „Kortas“ pretenziją 39 760 Eur suma dėl netinkamo sutarties vykdymo, atliekant darbus UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinė bazė. Susitarimo 4 punkte šalys nurodė, kad: „Kreditoriui UAB „Algstata“ yra žinoma, kad skolininkas UAB „Unipresta“ teisminiu keliu sprendžia ginčą su UAB „Kortas“ dėl minėtos pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, šalys susitaria, kad išsprendus ginčą tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Unipresta“, atskirai bus sprendžiamas iš to kilęs ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Algstata““.

Vykdydama (duomenys neskelbtini) susitarimą, atsakovas sumokėjo ieškovui 50 464,95 Eur, todėl likusi nesumokėta skolos dalis – 19 572,65 Eur (70 037,60 Eur – 50 464,95 Eur). Šių aplinkybių byloje atsakovas neginčijo.

Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku.

Byloje nekilo ginčas dėl to, ar ieškovas yra tinkamai įvykdęs statybos darbus pagal Statybos subrangos sutartį. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus statybos rangos darbus.

Šioje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, rėmėsi ta aplinkybe, kad ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ nėra galutinai išspręstas, todėl atsakovui nekyla prievolė sumokėti ieškovui 19 572,65 Eur sumą. Su šia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti remiantis žemiau išdėstytas motyvais.

Remiantis šalių pateiktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1014-273/2019 pagal UAB „Unipresta“ ieškinį, kuriuo pastaroji prašė pripažinti UAB „Kortas“ 2018-05-29 atliktą vienašalį įskaitymą 36 650,69 Eur sumai negaliojančiu ir taikyti restituciją, priteisti iš UAB „Kortas“ 40 200,19 Eur skolą, 1 903,17 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi minėtoje byloje buvo patvirtinta UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ 2019 m. birželio 21 d. sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Kortas“ sutiko su 40 200,19 Eur skola ir su UAB „Unipresta“ patirtomis 2 480 Eur išlaidomis šioje byloje bei įsipareigojo įtraukti UAB „Unipresta“ su 42 680,19 Eur kreditoriniu reikalavimu į UAB „Kortas“ bankroto bylą. Nutartis yra įsiteisėjusi.

Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kortas“. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečios eilės kreditorės UAB „Unipresta“ 76 972,67 Eur finansinis reikalavimas (į kurį, be kita ko, įeina ir 42,680,19 Eur reikalavimas pagal 2019 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1014-273/2019) bei kreditorės UAB „Ulpas“ 41 188,23 Eur finansinis reikalavimas. 2019 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Kortas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Unipresta“ pareikštas kreditorinis reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu ir patvirtintas, nutartis yra įsiteisėjusi. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-830-450/2020 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1196-924/2020 priimtą 2020 m. kovo 9 d. nutartį, kurią buvo atmestas UAB „Ulpas“ pareiškimas dėl UAB „Unipresta“ finansinio reikalavimo, patvirtinto UAB „Kortas“ bankroto byloje, peržiūrėjimo.

Visos šios išdėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir BUAB „Kortas“ yra išspręstas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad nėra atsiradusi viena iš sąlygų 19 572,65 Eur prievolei kilti.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu, teigia, kad 19 572,65 Eur piniginės prievolės atsiradimas yra siejamas su UAB „Kortas“ prievolių UAB „Unipresta“ įvykdymo momentu. Tačiau su šiuo teiginiu teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo 4 punkte šalys nedetalizavo ir konkrečiai nebuvo aptarta, kad atsakovo prievolės atsiradimas siejamas būtent su UAB „Kortas“ prievolių UAB „Unipresta“ įvykdymo momentu. Priešingai, šalys atsakovo prievolės atsiradimą susiejo su ginčo tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ išsprendimu, o ne su įvykdymu. Pažymėtina, priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsakovo prievolės susiejimas su galutiniu UAB „Kortas“ prievolių UAB „Unipresta“ įvykdymo momentu, nesant tarp šalių tokio konkretaus susitarimo, nepagrįstai išplėstų 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo 4 punkto formuluotės aiškinimą, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, be to, neproporcingai suvaržytų kitos šalies, t. y. ieškovo, teises ir teisėtus lūkesčius, kadangi galutinis prievolės įvykdymo terminas yra pakankamai neapibrėžtas, vykdymas gali užsitęsti gana ilgą laiką, juolab, kad UAB „Kortas“ iškelta bankroto byla, o tai, be abejonės, sukelia prievolės galutinio įvykdymo sunkumus bei termino neapibrėžtumą. Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra pasirašytas papildomas susitarimas dėl 19 572,65 Eur piniginės prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), todėl net ir pripažįstant, kad tokia prievolė yra kilusi, nesant nustatytų prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), ieškovas laikytinas neįgijęs teisės ginti savo galimai pažeistas teises. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) susitarimo 1 punkte atsakovas besąlygiškai yra pripažinęs 70 037,60 Eur pagrindinę skolą ieškovui, ir dalį skolos (t. y. 50 464,95 Eur) ieškovui yra grąžinęs. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl atskiro ginčo sprendimo dėl 19 572,65 Eur grąžinimo ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovui pasiūlymą sumokėti 19 572,65 Eur skolą, atsakovas 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakyme nurodė, kad siūlo susitikti ir aptarti skolos grąžinimą; vėliau šalys keletą kartų bendravo telefonu, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Atsakovas dėl šių aplinkybių atsiliepime nepasisakė ir priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovo prievolės grąžinti ieškovui skolą nevykdymas, siekis užvilkinti ar išvengti nenuginčytos prievolės įvykdymą yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą bei ginti savo pažeistas turtines teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 5 straipsnis), todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas neįgijo teisės savo pažeistas teises ginti CPK nustatyta tvarka.

Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui (subrangos atveju – generalinis rangovas subrangovui) privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą, atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.

Ieškovas nurodė, kad darbai pagal Statybos subrangos sutartį buvo atlikti, galutinis darbų baigimo aktas surašytas 2017 m. lapkričio 15 d. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas pagal Sutartį atsiskaitė iš dalies. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, atsiliepime neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovo tinkamai atliktų darbų fakto. Rangos santykiuose, kuriems būdingas atlygintinumas, prievolė atsiskaityti atsiranda priėmus darbus. Atsakovas, priėmęs ieškovo atliktus darbus, pagal Statybos subrangos sutartį su ieškovu atsiskaitė iš dalies, skolos faktą atsakovas yra patvirtinęs (duomenys neskelbtini) susitarimu Nr. 1, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai likusią nesumokėtą 19 572,65 Eur skolą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis, 6.687 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovas pateiktu patikslintu reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 1 409,22 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant sutartinį 0,02 proc. tarifą nuo nesumokėtos 19 572,65 Eur sumos, skaičiuojant už pradelstus atsiskaityti iš viso 12 mėnesių.

Pažymėtina, kad bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis c. b. UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Statybos subrangos sutarties 16.3 punkte nurodyta, kad jeigu rangovas vėluoja rangovas vėluoja atsiskaityti su subrangovu sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, rangovas, subrangovo pareikalavimu, įsipareigoja mokėti subrangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 704,61 Eur delspinigius už pradelstas atsiskaityti 180 dienų. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti papildomus 704,61 Eur delspinigius, paskaičiuotus už papildomas 180 pradelstas atsiskaityti dienas, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi į teismą dienos.

Byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos darbus, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę bei priteisti netesybas. Tačiau ieškovo prašymas priteisti 1409,22 Eur delspinigius tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 704,61 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, Sutarties 16.3 punktas). Pažymėtina, kad delspinigiai skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai delspinigiai skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos delspinigiai nepriteisiami. Tokiu atveju kreditorius galėtų reikalauti delspinigių tik iki bylos iškėlimo teisme, o iškėlus bylą kreditorius galėtų reikalauti tik sutartinių arba įstatyminių 5 ar 6 (jei sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) procentų metinių palūkanų arba ne mažiau kaip 8 procentų metinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (jeigu jis konkrečiu atveju taikytinas). Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių sudarytos Statybos subrangos sutarties nuostatas dėl sutartinių netesybų (16.3-16.7 punktai), laikytina, kad šalys nebuvo susitarusios, kad netesybos bus mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 704,61 Eur delspinigius už papildomą 180 dienų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl 704,61 Eur delspinigių priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai ir privatūs juridiniai asmenys, todėl, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 277,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovas byloje yra sumokėjęs 478 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Patikslinto ieškinio suma – 20 981,87 Eur, taigi žyminis mokestis už tokio dydžio reikalavimą sudaro – 472 Eur. Ieškovas byloje yra sumokėjęs 478 Eur, todėl ieškovui grąžintina permokėta 6 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies (patenkinta 96,64 proc. dalis, atmesta 3,36 proc. dalis), ieškovo naudai iš atsakovo proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai priteistina 456,14 Eur žyminio mokesčio (472 Eur x 96,64 proc.) ir 773,12 Eur atstovavimo išlaidų (800 Eur x 96,64 proc.), iš viso 1 229,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (456,14 Eur + 773,12 Eur).

Nors atsakovas atsiliepime prašė priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovas byloje nepateikė duomenų ir įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas nespręstinas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Algstata“ iš atsakovo UAB „Unipresta“ 19 572,65 Eur (devyniolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 65 centus) skolos, 704,61 Eur (septynis šimtus keturis eurus 61 centą) delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (20 277,26 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtai septyniasdešimt septyni eurai 26 centai)), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 229,26 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis eurus 26 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Algstata“ permokėtą žyminio mokesčio dalį – 6 Eur (šešis eurus), sumokėtus 2020 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu, mokėjimo užduoties kodas – ZI96516. Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.