Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-01 · Administracinė byla Nr. AS-525-295-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
AS-525-295-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00031-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
Z. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės tarybai
Administracinė byla Nr. AS525-295/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00031-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Z. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. T-751 „Dėl Kauno miesto degalinių išdėstymo specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalies dėl degalinės Nr. 82 Vilijampolėje, (duomenys neskelbtini), vietos nustatymo.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė:

1) laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo dalies dėl degalinės Vilijampolėje, (duomenys neskelbtini), vietos nustatymo, galiojimą;

2) laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai priimti administracinius aktus, sudaryti sandorius ir atlikti kitus veiksmus, keičiančius ar sudarančius prielaidas ir/ar sąlygas keisti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisinį statusą, leidžiant priimti administracinius aktus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-665 „Dėl automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo“ įgyvendinimui, įskaitant automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto (duomenys neskelbtini) nurašymo ir išardymo bei išregistravimo ir Nekilnojamojo turto registro procedūras, bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimo kaip laisvos (neužstatytos) žemės, šio sklypo suformavimo ir Z. K. natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano patvirtinimo procedūras.

Nurodė, jog, nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir priėmus jam palankų teismo sprendimą ir panaikinus skundžiamą akto dalį, gali būti apsunkintas arba net negalimas padėties, buvusios iki tokio akto priėmimo, atkūrimas. Nesustabdžius Sprendimo dėl specialiojo plano patvirtinimo dalies galiojimo, tokio akto pagrindu galimas detalusis planavimas, todėl jo nurodytai degalinei gali būti suformuotas sklypas, patenkantis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribas, gali būti numatytos kitos veiklos tokiame sklypo sąlygos. Tuo tarpu pareiškėjas siekia atsikurti nuosavybės teises į tokį sklypą. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovui paliekama galimybė ir toliau priimti įvairius sprendimus ir imtis veiksmų, siekiant užkirsti jam kelią tokį sklypą atgauti, sudarant galimybę tokį sklypą ar jo dalį perleisti tretiesiems asmenims. Nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, vėl būtų sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas neribotam laikui, nes, siekdamas atgauti tokį sklypą, pareiškėjas turėtų ginčyti detaliojo planavimo procedūras, UAB „Kauno aikštelė“ akcijų privatizavimą. Teigė, jog nurodyti argumentai ir pridėti dokumentai, įrodantys, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, teisinis statusas, naudojimo būdas buvo ne kartą keičiami, pagrindžia būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Juo labiau, kad Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau buvo pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, šios priemonės yra protingos ir proporcingos siekiamam tikslui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą atmetė.

Pažymėjo, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų pradėtas detaliojo planavimo procesas ar kiltų reali grėsmė galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaida dėl galimo veiksmų atlikimo. Nurodė, jog iš atsakovo pateikto Sprendimo priedo „Kauno miesto degalinių išdėstymo schemos specialiojo plano pakeitimo“ matyti, kad ginčo objektu esančios degalinės Nr. 82 būklė – naikintina. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į Z. K. 2010 m. rugsėjo 13 d. pretenziją. Konstatavo, jog reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti netikslinga.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir imtis jo prašomų priemonių reikalavimui užtikrinti:

1) laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Sprendimo dalies dėl degalinės Vilijampolėje, (duomenys neskelbtini), vietos nustatymo galiojimą;

2) laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai priimti administracinius aktus, sudaryti sandorius ir atlikti kitus veiksmus, keičiančius ar sudarančius prielaidas ir/ar sąlygas keisti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), teisinį statusą, išskyrus administracinius aktus ir kitus veiksmus, reikalingus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T-665 „Dėl automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo“ įgyvendinimui, automobilių saugojimo aikštelės ir kontrolės posto (duomenys neskelbtini) nurašymui, išardymui bei išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimui kaip laisvos (neužstatytos) žemės, šio sklypo suformavimui ir Z. K. natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano patvirtinimui bei sklypo grąžinimo natūra Z. K. procedūrų įvykdymui.

Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, jog nors atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad degalinė Nr. 82 naikinama, tokia aplinkybė nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ir būtent pareiškėjui grąžintiname sklype (duomenys neskelbtini) negalės būti suprojektuota degalinė kitu numeriu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino jo nurodytos aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo dokumentų registre užregistruoti du detalieji planai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-1354.

3. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, užtenka įrodyti, kad gali būti imamasi veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o neturi būti įrodyta, kad yra imamasi tokių veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti įrodymai pagrindė tokios aplinkybės egzistavimą, o teismas papildomai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja reali grėsmė, kad jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.

2. Pabrėžia, jog galimos degalinės Nr. 82 vieta patvirtintame specialiajame plane panaikinta, o (duomenys neskelbtini), išskyrus degalinę Nr. 55 (duomenys neskelbtini), jokių kitų degalinių nenumatyta, todėl nesutinka su teiginiu, kad tai nereiškia, jog pareiškėjui grąžintiname žemės sklype (duomenys neskelbtini) negalės būti suprojektuota degalinė kitu numeriu.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su vilkinimu atkurti jam nuosavybės teises natūra, nėra skundo nagrinėjamoje byloje dalykas ar pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Kitaip tariant, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su papildomų aktų priėmimu ir sunkumais, ginčijant sprendimus detaliojo planavimo procese, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, o teismas priims jam palankų sprendimą, pačios savaime negali būti pagrindu patenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pastebėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra daugiau pagrįstos prielaidomis, o ne realia sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo grėsme.

Nors pareiškėjas iš dalies pagrįstai nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su galimybe, jog bus atlikti tam tikri veiksmai, nulemsiantys teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar apsunkinimą, tačiau tokia galimybė sietina, kaip jau minėta, su realia grėsme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju nepateikė tokios realios grėsmės įrodymų.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog kitose bylose, kuriose dalyvavo pareiškėjas, reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo taikomos.

Kaip jau minėta, subjektas, siekiantis, jog būtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokių priemonių taikymo būtinumą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, nepagrindus jų taikymo būtinybės, negali būti siejamas su pareiškėjo teiginiais, kad tokių priemonių taikymas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, o ne tai, kad, pritaikius reikalavimo užtrikinimo priemones, nebus pažeistos kitų asmenų teisės. Pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju išimtinai nagrinėjamas pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismo kolegija nepasisakys dėl kilusio ginčo iš esmės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo Z. K. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas