- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- II-253-914/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- A. S., Lietuvos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2024-04-03 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-04-03 nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 560 straipsnio 2 dalį 210 Eur bauda už tai, kad jis nuo 2024-01-09 8 val. iki 2024-01-22 18 val. Vytauto g. 5, Klaipėdoje, pagal Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodymą privalėdamas susisiekti su Klaipėdos regioniniu karo prievolės ir komplektavimo poskyriu bei pateikti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 5¹ dalies 4 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, be pateisinamos priežasties laiku nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė, tuo neįvykdė Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininko pareigų pažeisdamas Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Skundu A. S. prašo panaikinti Institucijos 2024-04-03 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Nurodo, kad Institucijai 2023-02-06 buvo pateikęs prašymą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau - tarnyba) atidėjimo. Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisija 2023-04-06 tarnybos neatidėjo, tačiau minėtas sprendimas buvo apskųstas krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministras 2023-05-08 sprendimu jo skundą atmetė. Vėliau skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas). Byla neišnagrinėta. Jam yra žinoma Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Tačiau jo atveju susiklosto ydinga situacija, kurią nori išdėstyti paprastai: 1) jis laikosi pozicijos, kad yra teisinis pagrindas tarnybą atidėti, nes jo asmeniniams interesams būtų padaryta neproporcingai didelė žala; 2) kita ginčo šalis laikosi pozicijos, kad tarnybos atidėti nėra teisinio pagrindo. Tarp šalių kilo ginčas, kurį šiuo metu vis dar nagrinėja teismas; 3) Klaipėdos KPKT jį patraukė administracinėn atsakomybėn ir taip verčia atvykti į tarnybą; 4) jeigu jis atvyktų į tarnybą ir jei jam atliekant tarnybą Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. 12-9892-872/2023 priimtų sprendimą, kad visgi yra (buvo) teisinis pagrindas jam tarnybą atidėti, iš esmės toks teismo sprendimas neįgauna jokios juridinės galios, nes jis tarnybą jau atlieka, o gali būti ir tokia situacija, kad jis tarnybą apskritai jau būtų pabaigęs (atlikęs). Klaipėdos KPKT neturėtų traukti jo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnį tol, kol teismas nepriėmė sprendimo: yra ar nėra teisinis pagrindas dėl tarnybos atidėjimo. Taip pat jam nėra aišku, kodėl jam buvo paskirta maksimali bauda (210 Eur), nors nutarime nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime visiškai nėra motyvuota, kodėl šiuo atveju turi būti skiriama maksimali bauda. Nutarime nenurodžius tokios maksimalios baudos skyrimo pagrindų ir motyvų, pareiškėjas neturi galimybės tų motyvų ginčyti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo A. S. skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2024-01-04 sprendimu Nr. VL-5 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ asmuo buvo įrašytas į Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmeniui šaukimo nurodymas pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas automatiškai per Karo prievolininkų registrą ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.karys.lt/, 2024 metų karo prievolininkų sąraše. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir vykdydamas šaukimo nurodymą asmuo turėjo pateikti KPKT reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2024-01-22. Asmuo iki nurodytos datos, 2024-01-22, neatvyko ir kitaip nesusisiekė (priedas Nr. 2 įrašas Nr. l), ši veika kvalifikuotina kaip karo prievolininko pareigų nevykdymas, numatytas ANK 560 straipsnyje. Dėl galimo administracinio nusižengimo buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ROIK: 24232767368 pagal ANK 560 straipsnį (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui buvo išsiųstas 2024-01-23 el. paštu (duomenys neskelbtini) (toliau - el. paštas), nurodytu Administracinių nusižengimų registre. Šis elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir šiuo elektroninio pašto adresu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką. Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalį įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui procesini dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Jame nurodytas atvykimo laikas 2024-02-06 (priedas Nr. 3). 2024-02-06 asmuo neatvyko į administracinio nusižengimo tyrimą (priedas Nr. 2, įrašas Nr. 2), karo prievolininko pareigų nevykdymą pateisinančių priežasčių nepateikė. Kadangi administracinis nusižengimas padarytas, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas karo prievolininkas padarė pakartotinį nusižengimą, pagal ANK 560 straipsnio 2 dalį, asmeniui nedalyvaujant 2024-02-28 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 24232767368 (Priedas Nr. 4) ir 2024-02-28 išsiųstas asmens el. paštu (priedas Nr. 5). Kartu su protokolu buvo išsiųstas ir naujas šaukimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2024-04-04 susisiekti ir pateikti savo duomenis ir dokumentus (priedas Nr. 6). Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama 2024-04-03. Viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant, buvo priimtas nutarimas LKKPKT-K-ANR_N-334-2024 (Priedas Nr. 7), kuriuo asmeniui paskirta 210 Eur dydžio bauda. Nutarimas išsiųstas 2024-04-03 asmens el. paštu (priedas Nr. 8). Asmuo karo prievolininko pareigų nevykdo nuo 2021-10-13, administracinė teisena už karo prievolininko pareigų nevykdymą pagal ANK 560 straipsnį taikyta jau penktą kartą (priedas Nr. 9). Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos ir pateikto skundo asmuo 2023 m. kreipėsi su prašymu atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą. Lietuvos kariuomenės vado įsakymu sudaryta Atrankos komisija įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes ir pagrindžiančius dokumentus 2023-04-06 priėmė sprendimą Nr. ATRS-3345 neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos. Asmuo dėl šio sprendimo pateikė skundą krašto apsaugos ministrui, atsakinga komisija išnagrinėjusi pateiktą skundą 2023-05-08 priėmė sprendimą Nr. 12-01-760, kuriame nurodė, kad Atrankos komisija tinkamai išnagrinėjo asmens prašymą ir nutarė Atrankos komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Dėl priimtų sprendimų neatidėti privalomąją pradinę karo tarnybą asmuo pateikė skundą teismui, kuris iki šiol nėra baigtas nagrinėti (administracinės bylos Nr. 12-1726-872/2024). Papildomai informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo. Kadangi asmeniui tarnyba nebuvo atidėta, asmuo privalo vykdyti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos duodamus šaukimo nurodymus.
Šalies argumentai
A. S. teismo posėdyje parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes ir prašo skundą tenkinti. Teigia, kad skundo netenkinus, jam būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ir visuomeniniams poreikiams nes jis yra skolingas valstybei, t. y. Sodrai bei apie 20 000 eurų VMI. Jis vykdo individualią veiklą ir jo vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 8 000 eurų. Jam yra žinoma nuostata, kad dėl karo prievolininko pareigų vykdymo privalo atsitraukti nuo kasdieninės veiklos, tačiau nori, kad nebūtų taikoma bauda dėl vengimo atlikti sveikatos patikrą. Skundžia tik dėl asmeninių priežasčių, faktinių aplinkybių neginčija, neneigia, kad laiku su Lietuvos kariuomene nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė.
Institucijos įgaliotas atstovas Tomas Mozūra teismo posėdyje nurodė, kad su A. S. pozicija nesutinka, mano, kad administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl prašo teismo skundo netenkinti.
Skundas tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Byloje nėra ginčo ir tai pripažįsta pats A. S., kad nuo 2024-01-09 8 val. iki 2024-01-22 18 val. jis, privalėdamas susisiekti su Klaipėdos regioniniu karo prievolės ir komplektavimo poskyriu bei pateikti dokumentus ir duomenis, nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė.
Skunde ginčijama, jog gali susiklostyti ydinga situacija, kad Regionų administracinis teismas gali pripažinti, jog buvo teisinis pagrindas tarnybą atidėti, tačiau jis gali būti pašauktas į tarnybą ir gali būti ją atlikęs visiškai arba bent iš dalies. Tokiu atveju teismo sprendimas dėl tarnybos atidėjimo neturės jokios juridinės galios, nes labai realu, kad jis tarnybą apskritai bus atlikęs, o jam dėl to bus padaryta asmeninė turtinė ar neturtinė žala. Jam yra žinoma, jog pagal Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.
ANK 560 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų, išskyrus šio kodekso 558 straipsnyje numatytus atvejus, nevykdymą, paskirtų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą karo prievolininkų pareigų nevykdymą. ANK 560 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. A. S. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad karo prievolininkai privalo pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą arba pasitikrinti sveikatos. Tad administracinei atsakomybei pakanka, kad asmuo nepadarytų bent vienos iš šio įstatymo straipsnyje nurodytos veikos.
Kai minėta, A. S. skundu teigia, jog jam yra žinoma Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, tačiau akcentuoja atsiradusią ydingą situaciją dėl jo asmeninių interesų, nes taip būtų padaryta neproporcingai didelė žala. Teismo posėdžio metu jis nurodo, jog skundžia nutarimą tik dėl asmeninių priežasčių ir neneigia, kad laiku su Lietuvos kariuomene nesusisiekė ir reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikė. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas vis dar nagrinėjamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose, kuris A. S. nuomone gali priimti sprendimą, kad visgi buvo teisinis pagrindas jam tarnybą atidėti, tai mano, jog iš esmės toks teismo sprendimas neįgautų jokios juridinės galios, nes jis tarnybą atlikinėtų arba jis tarnybą apskritai jau būtų atlikęs, todėl jo nuomone, Klaipėdos KPKT neturėtų traukti jo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 560 straipsnį tol, kol teismas nepriėmė sprendimo, yra ar nėra teisinis pagrindas dėl tarnybos atidėjimo. Tačiau tokie teiginiai atmestini, kadangi karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo (Karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, A. S. pagrįstai nubaustas skundžiamu nutarimu.
Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Už ANK 560 straipsnio 2 dalies pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta nuo 90 iki 210 eurų. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime pažymėta, kad nenustatyta nei A. S. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Daugiau jokių kitų neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamu nutarimu paskirta sankcijoje numatyta maksimali bauda, vertintina kaip per aiškiai per griežta, todėl mažintina iki sankcijoje numatyto jos vidurkio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2024-04-03 nutarimą ir A. S. paskirtą 210 eurų dydžio baudą sumažinti iki 150 eurų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.