Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Ligoninės padalinyje. Kadangi mokėsi 10 klasėje, 2016 metų balandžio mėnesio pabaigoje bei gegužės mėnesio 4 ir 10 dienomis ėjo į egzaminus. Kartu su juo egzaminus laikė asmenys, sergantys atvira tuberkuliozės forma, nors pats pareiškėjas nuo šios ligos yra pagijęs. Ligoninės administracija nesuteikė pareiškėjui būtinų apsaugos priemonių, nors mokytojams davė medicinines kaukes. Pareiškėjas pabrėžė, jog visi asmenys turi teisę į saugią aplinką. Pareiškėjas buvo laikomas itin kenksmingomis sąlygomis, todėl patyrė emocinį sukrėtimą, neteisėti Ligoninės pareigūnų veiksmai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, t. y. pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri atlygintina pinigais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad Ligoninės Pravieniškių padalinyje 2016 metų gegužės 4 ir 10 dienomis vyko nuteistųjų, besimokančių Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 10 klasėje, lietuvių kalbos ir matematikos egzaminai. Egzaminai buvo organizuojami nuteistųjų klubo patalpose esančioje klasėje. Šiuose egzaminuose dalyvavo D. P., D. K. A. ir R. K.. D. P. ir D. K. A. serga atvira plaučių tuberkuliozės forma ir yra laikomi atviros tuberkuliozės korpuse atskirai nuo kitų nuteistųjų. R. K. nesirgo atvira plaučių tuberkulioze, tačiau įstaigos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. NB-PER-70 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams, todėl egzaminų metu jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Prieš vedant į egzaminą, pareiškėjo buvo paklausta, ar jis sutinka, dėvėdamas apsauginę kaukę, laikyti egzaminus kartu su nuteistaisiais, sergančiais atvira plaučių tuberkulioze. Pareiškėjas sutiko. Nustatyta, kad 2016 metų gegužės 4 ir 10 dienomis lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų metu egzaminus laikantys nuteistieji ir mokytojai dėvėjo apsaugines kaukes. Atsakovo teigimu, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valdžios institucijos neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (tolia – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze.Pagal Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 (toliau – ir Aprašas), 2 punktą, visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – ir ASPĮ), kuriose tiriami ir gydomi asmenys, sergantys tuberkulioze ir išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijų, ar įtariami sergant kvėpavimo organų tuberkulioze asmenys, turi būti taikomos Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Higienos norma), nustatytos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas) ir papildomos izoliavimo priemonės, taikomos pacientams, sergantiems arba įtariamiems, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis). Vadovaujantis Higienos normos 22 punktu, jeigu pacientas, sergantis arba įtariama, kad jis serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamas arba išvedamas iš palatos, jam uždedama medicininė kaukė.Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtintų Laivės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 26 punktas numato, kad pacientai, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąją liga, privalo dėvėti medicininę kaukę bei būti laikomi atskirai.Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas nuostatas, teismas padarė išvadą, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, turi būti laikomi izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, o tuo atveju, jei jie yra išvedami iš palatų, privalo dėvėti medicininę kaukę.Įvertinęs D. P. ir M. J. 2016 m. birželio 20 d. paaiškinimus Ligoninės direktoriui bei išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, teismas nustatė, kad 2016 metų gegužės 4 ir 10 dienomis visi nuteistieji ir mokytojai lietuvių kalbos ir matematikos egzamino metu buvo su apsauginėmis kaukėmis. M. J. 2016 m. birželio 20 d. paaiškinime pabrėžė, kad R. K. sutiko eiti laikyti egzaminus su kitais nuteistaisiais, sergančiais atvira tuberkuliozės forma. Taigi, teismo įsitikinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo egzaminų metu Ligoninė būtų pažeidusi režimo reikalavimus, todėl nenustačius neteisėtų Ligoninės veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

III.

Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į teismą dėl Aprašo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-740 redakcija) pažeidimo. Aprašo 4 punktas aiškiai nustato, kad ligoniams, išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas, draudžiama savavališkai išeiti už stacionarinės ASPĮ ribų.Higienos normos 22 punktas reglamentuoja pacientų, sergančių infekcinėmis ligomis, judėjimą ASPĮ teritorijoje ir nesuteikia teisės tokių pacientų išvesti iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, į mokyklą laikyti egzamino su sveikais asmenimis. Pareiškėjas pabrėžia, jog jo sutikimo laikyti egzaminą su asmenimis, sergančiais atvira plaučių tuberkulioze, nebuvo prašoma ir pareiškėjas savo valios dėl to raštu neišreiškė, galimos rizikos jo sveikatai neprisiėmė.Pareiškėjo teigimu, D. P. ir M. J. 2016 m. birželio 20 d. paaiškinimai yra melagingi, jų nustatyta tvarka teismas nepatikrino, t. y. teismo posėdyje neapklausė šių asmenų liudytojais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).Pareiškėjas skunde prašė teismą priteisti jam 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė dėl, jo teigimu, neteisėtų Ligoninės veiksmų, kai 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas buvo nuvestas laikyti egzaminų kartu su atvira tuberkulioze sergančiais asmenimis.Vilniaus apygardos administracinis teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos (Ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo atliktu teisės aiškinimu ir įrodymų vertinimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo, susijusio su pavojinga užkrečiama liga (tuberkulioze) sergančių asmenų privalomu atskyrimu.Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos.Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktą pareiškėjo skundą, jame nurodytą dalyką ir pagrindą, pabrėžia, kad, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su sukeltu pavojumi jo sveikatai, kai lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų metu pareiškėjas, sveikas asmuo, buvo vienoje patalpoje su atvira tuberkulioze sergančiais nuteistaisiais. Pažymėtina, jog ginčo dėl pirmiau nurodytų aplinkybių byloje nėra. Administracinio ginčo šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar atsakovo atstovas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pozityvias pareigas ir ėmėsi visų galimų aktyvių veiksmų išvengti užkrečiamos ligos plitimo.BVK 70 straipsnio 3 dalis numato, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi <...> nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze. Konkrečius reikalavimus užkrečiamomis ligomis sergančių pacientų tyrimui, gydimui ir priežiūrai nustato asmens sveikatos priežiūros srities norminiai teisės aktai.Pagal Higienos normos 22 punktą, jeigu pacientas, sergantis arba įtariama, kad jis serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamas arba išvedamas iš palatos, jam uždedama medicininė kaukė.Analizuojamu atveju faktiniai bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Ligoninės personalas, 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. išvesdamas į egzaminą pacientus, sergančius tuberkulioze, neužtikrino, kad jie naudotų Higienos normos 22 punkte nurodytas medicinines kaukes. Priešingai, nustatyta, kad infekcine liga sergantys nuteistieji ir kiti asmenys, minėtomis dienomis turėję sąlytį su atviros tuberkuliozės sukėlėjų nešiotojais, t. y. pareiškėjas, mokytojai, pareigūnai, buvo aprūpinti būtinomis asmeninės apsaugos priemonėmis. Pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimų gali spręsti, kad 2016 m. gegužės 4 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. situacijos nebuvo rutininės, kasdienės: pareiškėjas ir kiti du nuteistieji ėjo į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo atstovui leido nukrypti nuo BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto tam tikrų nuteistųjų grupių izoliavimo reikalavimo, kuris nėra besąlyginio pobūdžio, o siejamas su individualiomis aplinkybėmis, apsprendžiančiomis jo užtikrinimo galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vykstančio ginčo aspektu Ligoninė tinkamai laikėsi privalomų taisyklių, skirtų užkirsti kelią užkrečiamai ligai, bei ėmėsi kitokių atsargumo priemonių.Atsakydamas į R. K. argumentą, kad sutikimo būti egzaminuojamas su asmenimis, sergančiais atvira tuberkulioze, jis rašytine forma nedavė, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pareiškėjas laikė egzaminus su minėtais asmenimis ir tai savo esme nebuvo bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymo, kuriam pareiškėjas privalėjo paklusti, vykdymas. Būtent iš pareiškėjo elgesio matyti jo valia, kuri buvo laisvai pareikšta, be kita ko, pareiškėjui žinant pagrindines tokio sprendimo priėmimo sąlygas (pareiškėjas neginčija, kad buvo informuotas apie kitus egzamino dalyvius, žinojo jų diagnozes bei suprato tuberkuliozės pavojingumą). Svarbu pabrėžti, kad konkrečios neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai dėl to vėliau nekilo – atitinkamų įrodymų byloje nėra. Be to, pastabų (skundų) dėl egzamino organizavimo po 2016 m. gegužės 4 d. jis atsakovui nepateikė ir į 2016 m. gegužės 10 d. egzaminą taip pat savanoriškai nuėjo.Todėl nenustačius, kad Ligoninė neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra įstatyminių prielaidų (CK 6.271 str.) tenkinti R. K. skundą. Pažymėtina, kad administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ (pirmosios instancijos teismas taikė 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakciją) 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kita vertus, administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 81 str.) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo bei išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma liečiamumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku.Pripažinus, kad D. P. ir M. J. paaiškinimai negali patvirtinti ar paneigti aplinkybių, kurios yra svarbios nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismas, nutaręs neapklausti šių asmenų, ABTĮ nuostatų nepažeidė.Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Pareiškėjo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.