- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- e2-3061-911/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- BUAB ,,Kestaja“
- Atsakovas
- J. A. Č.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Kestaja“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „SBS Legale“, ieškinį atsakovui J. A. Č. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „Kestaja“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „SBS Legale“, su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. A. Č., kaip minėtos įmonės vadovo, 5 941,17 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą ieškovas prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas preliminarus sprendimas.
Byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-198/2014, nustatęs, kad BUAB „Kestaja“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 p.), ieškovui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „SBS Legale“.
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-198/2014, vadovaujantis ĮBĮ 26 str. 1 d., patvirtino bankrutuojančios UAB „Kestaja“ kreditorinius reikalavimus bendrai 44 956,62 Eur (155 226,23) Lt sumai. Panevėžio apygardos teismas minėtoje byloje 2014-09-02 papildomai patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą 57 644,36 Eur (199 034,44 Lt) sumai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014-11-13 nutartimi nutarė į BUAB „Kestaja“ kreditorių sąrašą įtraukti antros eilės kreditorių – VĮ Turto banką su 51,20 Eur (176,77 Lt) kreditoriniu reikalavimu, tačiau taip pat nutartimi buvo nuspręsta iš įmonės kreditorių sąrašo išbraukti Įmonių bankroto valdymo departamentą su 51,20 Eur (176,77 Lt) kreditoriniu reikalavimu, todėl bendra kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta teismui iškėlus bankroto bylą, nepakito ir sudarė 102 600,98 Eur (354 260,67 Lt) sumą.
Byloje ieškovo atstovo pateiktas 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Kestaja“ balansas, kuriame nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 57 062,38 Eur (197 025,00 Lt), o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 39 597,43 Eur (136 722,00 Lt), todėl bendra BUAB „Kestaja“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė iš viso 96 659,81 Eur (333 747,00 Lt). Kai tuo tarpu įmonės 2010 m. pabaigoje turimas trumpalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė viso tik 22 231,52 Eur (76 761,00 Lt) sumą. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 941,17 Eur žalą, kurią sudaro per laikotarpį nuo 2010 m. pabaigos iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo teisme dienos padidėjusių įsipareigojimų suma.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Aiškindamas ir taikydamas šias įstatymo nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos šios būtinos atsakomybės taikymo sąlygos: įmonės vadovo atliktus neteisėtus veiksmus, įmonės patirtos žalos (nuostolių) faktą, priežastinį neteisėtų įmonės vadovo veiksmų ir įmonės patirtos žalos ryšį (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.), o nustačius šias sąlygas, įmonės vadovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
Nurodytų teisės aktų nuostatų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste teismas vertina tai, kad 2010 m. gruodžio 31 d. BUAB „Kestaja“ balansas, kuriame užfiksuoti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.), viršijantys į jos balansą įrašyto turto vertę, taip pat Panevėžio apskrities VMI 2010 m. lapkričio 24 d. raginimas Nr. 08-08-9395, kuriame nurodyta bendrovės 32 373,17 Eur (111 778,08 Lt) skola valstybei (t. y. pradelsti mokėjimai), kuri taip pat viršija bendrovės turimą turtą, patvirtina jau tuo metu egzistavusią atsakovo pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo BUAB „Kestaja“ įsteigimo 2006 m. iki pat nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos direktoriumi buvo atsakovas J. A. Č.. Iš ieškovo pateiktų dokumentų galima daryti išvadą apie tai, kad jau 2010 m. pabaigoje egzistavo atsakovui, kaip tuomečiam UAB „Kestaja“ vadovui, pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas vertintinas kaip atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas).
Taip pat remiantis byloje pateiktais įrodymais ir įvertinus 2010 m. gruodžio 31 d. BUAB „Kestaja“ balanso duomenis bei Panevėžio apygardos teismo bankroto byloje Nr. B2-163-198/2015 patvirtintus kreditorinius reikalavimus, ieškovui iškėlus bankroto bylą, darytina išvada, kad per visą šį laikotarpį (nuo 2010-12-31 iki 2014-02-21) ieškovo kreditorinių reikalavimų suma padidėjo 5 941,17 Eur (20 513,67 Eur). Akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų 2010 m. pabaigoje įvykdęs minėtą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai tuo metu egzistavę bendrovės (ar jos kreditorių) nuostoliai nebūtų padidėję iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3, 5 p.), todėl vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., ši suma pripažįstama ieškovo žala.
Teismas sprendžia, kad tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys – ieškovo patirta žala yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Nustačius atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, ieškovo patirtą žalą (nuostolius) ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos ryšį, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 941,17 Eur žalos atlyginimą tenkinamas visiškai.
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-03-25, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 96 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 67 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 7 p., 7 d., 96 str.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 428, 430 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 941,17 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 17 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 941,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo BUAB „Kestaja“, į.k. 300528100, naudai.
Priteisti iš atsakovo J. A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas J. A. Č. privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas, o atsakovas privalės mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Preliminarus teismo sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.