Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-08-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-229-1183/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-16
Bylos Nr.
eII-229-1183/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00141-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-229-1183/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00141-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.8.1; (S) 22.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,pareiškėjui D. M.,Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus priimtų sprendimų naikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. M. 2024 m. balandžio 11 d. per elektroninę informacinę sistemą www.ePolicija.lt pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, kuriame nurodė, kad 2024-04-11 d. apie 19.02 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastatu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje galimai buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. automobilio vairuotojas galimai nepraleido pėsčiųjų einančių per perėją, tuo galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 4 d.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja R. G. 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taip pat 2024 m. gegužės 28 d. priimtas nutarimas D. M. nepripažinti nukentėjusiuoju.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. liepos 5 d. gautas Pareiškėjo D. M. skundas (prašymas) dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo. Skunde nurodo, jog yra nukentėję, nes patyrė išgąstį, stresą ir nerimą dėl savo saugumo pėsčiųjų perėjoje. Sprendimai priimti neargumentuotai, banaliai ir nepagrįstai, prieštarauja pačiai įvykių sekai, kuri kilo iš vairuotojo pažeidimų važiuojant per pėsčiųjų perėją, kada tuo pačiu metu joje buvo pėstieji ir kertasi su KET taisyklėmis, kurios tiksliai nusako kaip turi elgtis kelyje transporto priemonės vairuotojas, matydamas kelyje pėsčiuosius, todėl nesutinka su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus sprendimu, kad vairuotojas nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) dėl ko atsisakoma pradėti administracinę teiseną ir juos pripažinti nukentėjusiais. Skundu prašo: 1) naikinti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus, bei neargumentuotus sprendimus priimtus Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pateiktus atsakymus reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) išreikalauti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus videoregistratoriaus filmuotą medžiagą; 3) naikinti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus, priimtus NUTARIMUS 2024-05-28 , Nr. (duomenys neskelbtini) nepripažinti jo ir vaikų nukentėjusiais ir nutarimą, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.; 4) įpareigoti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyrių per Apylinkės Teismo nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 5) įpareigoti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyrių pašalinti padarytą pažeidimą/atlikti veiksmus bylai teisingai išaiškinti ar įvykdyti kitą Lietuvos Apylinkės Teismo nurodymą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko pareigas D. M. su skundu (prašymu) nesutinka. Atsiliepime į skundą (prašymą) nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog 2024 m. balandžio 11 d. apie 19 val. 2 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kirsdamas nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė KET nuostatas, reglamentuojančias vairuotojų pareigas pėstiesiems. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše, darytame su automobilyje „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įrengta vaizdo įrašymo įranga, užfiksuota, jog nereguliuojama pėsčiųjų perėja, esanti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, įrengta dviejų priešingų krypčių eismo juostų kelyje. Taip pat šiame vaizdo įraše užfiksuota, jog automobilis „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nereguliuojamą pėsčiųjų perėją pervažiuoja, kai joje esantys ir einantys nuo kelio vidurio link važiuojamosios kelio dalies pabaigos, pėstieji yra priešingos krypties eismo juostoje, tai yra ne toje eismo juostoje, kuria važiavo automobilis „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše užfiksuoti pėstieji buvo išėję iš automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užimamos eismo juostos ir nežengė link automobilio, ir nestovėjo laukdamas galimybės įžengti į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, todėl automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galėjo įvažiuoti į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir į ją įvažiavo, nepažeisdamas KET 30 bei 32 punktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu buvo teisėtai bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas D. M. 2024 m. balandžio 11 d. apie 19 val. 2 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, bebaigęs pereiti nereguliuojamą pėsčių perėją, kai kitoje eismo juostoje per ją važiavo automobilis „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmų negalėjo patirti moralinės žalos. Šioje administracinio nusižengimo byloje 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavus, jog automobilio „Volkswagen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas KET nepažeidė bei administracinio nusižengimo nepadarė, nėra ir teisinio pagrindo pareiškėjo moralinei žalai atsirasti.

Teismo posėdyje D. M. skundą (prašymą) palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įvykis buvo 2024-04-11 apie 19.02 val. jis ir du sūnūs: G. M., (duomenys neskelbtini) metų, ir J. M., (duomenys neskelbtini) metų, važinėjosi dviračiais, buvo su liemenėmis, saugos šalmais, viskas kaip reikalauja eismo taisyklės. Atvažiavo pėsčiųjų šaligatviu, ta kelio puse, kur yra namo Nr. (duomenys neskelbtini) laidojimo namai. Sustojo ties pėsčiųjų perėja, nulipo nuo dviračių ir juos prisivarė, kad pereiti pėsčiųjų perėją. Apsižvalgę į kairę, į dešinę, negirdėjo jokių atvažiuojančių mašinų, įsitikinę, kad saugu, išėjo į pėsčiųjų perėją. Jiems iš kairės pusės šalia šaligatvio buvo sustatyti automobiliai, ten yra parkavimo zonos, todėl įžengę į pėsčiųjų perėją ramiai ėjo. Paėję 2 metrus pėsčiųjų perėja, pažvelgęs pamatė, kaip gatve policijos tarnybinis automobilis tarsi išvažiuoja labiau į kairę, į kelio vidurį ir ima spausti akseleratoriaus pedalą. Ramiai varo dviračius ir girdi, kad automobilis greitėja, vairuotojas spaudžia akseleratoriaus pedalą. Paspartino žingsnį, ėjo dar labiau link kelio vidurio ir į priešpriešinę kelio eismo juostą, automobilis nei akimirkai nesumažino greičio, nestabdė, greitėjo, nekreipdamas jokio dėmesio į juos. Jie spėjo pereiti į priešpriešinio eismo juostą, automobilis galimai važiuodamas ties gatvės viduriu pralėkė pro nugarą, jų nekliudo. Ant šaligatvio esantis jo septynmetis sūnus atsisuka ir paklausia „tėte, ar vairuotojas taip gali važiuoti į perėją? Jis mane išgąsdino“. Pasakė, kad ne sūnau, tikrai negali. Viskas būtų pasibaigę, jei nebūtų pakėlęs akių ir pamatęs, kad policijos automobilis ramiai sustoja prie raudono šviesoforo signalo. Pirma mintis, kam reikėjo taip elgtis, spausti akseleratoriaus pedalą, jei pareigūnai per mikrofoną neprašė atlaisvinti gatvės, nenaudojo garso švyturėlių, signalų ir toliau nuvažiavę link Aušros alėjos nieko nedaro, kas leistų suprasti, kad galbūt jie skuba į eismo įvykį, gal buvo rimtas įvykis jiems taip elgtis. Automobilis pralėkė pro jų nugaras. Ar buvo baigęs pereiti gatvę, tiksliai nepasakys, buvo tuo metu susijaudinęs, bet drįsta sakyti, kad visi trys pėstieji ir dviračiai buvo priešpriešinėje eismo juostoje pėsčiųjų perėjoje. Automobilis važiavo truputį laikydamasis kairiau, arčiau vidurio, bet ten nėra aiškios linijos, bet yra pablukusi linija, kurią galima įžiūrėti. Skundą visiškai palaiko, 30 punktas būtent šioje vietoje įpareigoja sulėtinti greitį, o prireikus sustoti ir praleisti į pėsčiųjų perėją įžengusius asmenis. Vaizdo įrašą pamatė tik, kai byla buvo perduota į teismą, išsiųsta teismui medžiaga. Susipažino su vaizdo įrašu, bet ten yra tragiška vaizdo kokybė. Vaizdo įraše matosi trys pėstieji ir mašina važiuoja ties vidurio linija. Matosi, kad automobilis pralekia. Nori paklausti, mažiausias asmuo buvo septynmetis sūnus, kita pusė - pareigūnų automobilis, kuris akivaizdžiai didindamas greitį lėkė į juos. Greičių skirtumai šioje vietoje beprotiški. Jų atstumas, kurį reikėjo įveikti nematuotas, bet spėja, kad galėjo būti apie 8 metrus. Vairuotojas nuo sankryžos toje vietoje, kur pamatė, iki pėsčiųjų perėjos 70 m, tai yra 10 kartų didesnis atstumas, tai 10 kartų didesnis ir greitis. Gal galėtų ekspertai atsakyti į klausimą, kaip čia taip nutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 30 p. numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

KET 32 p. numatyta, jog vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nepadarymo faktą, nagrinėjamu atveju patvirtina objektyvus ir neginčytinas administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas – filmuota vaizdo medžiaga. Iš teismui pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog dviejų priešingų krypčių eismo juostų kelyje per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją eina pėstieji, tačiau priešingai nei teismui pateiktame skunde nurodo pareiškėjas, iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog automobilis artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos greičio nedidina, važiuoja tolygiai. Taip pat minėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog automobiliui dar neįvažiavus į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pėstieji jau buvo kitos krypties važiuojamojoje eismo juostoje ir tolo nuo atvažiuojančio automobilio. Taip pat matyti, jog automobilis į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiuoja, kai joje esantys ir einantys nuo kelio vidurio link važiuojamosios kelio dalies krašto pėstieji yra priešingos krypties eismo juostoje prie pat važiuojamosios kelio dalies krašto, tai yra ne toje eismo juostoje, kuria važiavo automobilis, ir iš esmės jau baigę pereiti kelią. Pastebėtina ir tai, jog priešingai nei teisme nurodė D. M., t. y. kad pastebėjęs atvažiuojantį automobilį paspartino žingsnį, ėjo dar labiau link kelio vidurio ir į priešpriešinę kelio eismo juostą, iš minėto vaizdo įrašo nematyti, kad pėstieji būtų kokiu nors būdu sureagavę į atvažiuojantį automobilį, t. y. paspartinę žingsnį ar pradėję bėgti, dėl ko jiems būtų galėjęs kilti nerimas ar stresas dėl atvažiuojančio automobilio.

Nagrinėjamu atveju, vertinant aplinkybę ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 str. 4 d., svarbu atkreipti pareiškėjo dėmesį, jog šiuo atveju pėstieji buvo išėję iš automobilio užimamos eismo juostos ir žengė link priešingos krypties eismo juostos krašto, kas šiuo atveju neleidžia tvirtinti, jog buvo padarytas KET 30 p. pažeidimas, kadangi pėstieji buvo perėję į kitos krypties važiuojamąją eismo juostą, kurioje buvo prie pat važiuojamosios kelio dalies krašto ir ėjo ne link atvažiuojančio automobilio, o nuo jo, t. y. jie perėją buvo bebaigę pereiti, o ne žengė į ją ar prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovėjo ir laukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, todėl automobilis galėjo įvažiuoti į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir į ją įvažiavo, nepažeisdamas KET 30 bei 32 punktuose nustatytų reikalavimų.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas ar jo nepilnamečiai vaikai patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, t. y. nei jis, nei jo vaikai nebuvo sužaloti, taip pat nebuvo sugadintas jų turtas. Nors tiek skundo nagrinėjimo teisme metu, tiek teismui pateiktame skunde D. M. nurodo, jog jis ir jo vaikai patyrė išgąstį, nerimą ir pan., tačiau byloje esantys duomenys šias aplinkybes paneigia. Vaizdo įraše užfiksuota situacija neduoda jokio pagrindo manyti, kad automobilis, važiuodamas per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, galėjo kokiu nors būdų išgąsdinti ar sukelti stresą pareiškėjui ar jo nepilnamečiams vaikam, nes kaip jau minėta, automobiliui įvažiuojant į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pėstieji jau buvo bebaigę pereiti gatvę, t. y. buvo perėję į kitos krypties važiuojamąją eismo juostą, kurioje buvo prie pat važiuojamosios kelio dalies krašto ir ėjo ne link atvažiuojančio automobilio, o nuo jo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nei pareiškėjui, nei jo nepilnamečiams vaikams šioje situacijoje nebuvo padaryta nei fizinė, nei turtinė ar neturtinė žala, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos pripažinti nukentėjusiaisiais.

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus bei neargumentuotus sprendimus priimtus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus pateiktus atsakymus reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju teismas pastebi, jog nesutikdamas su jam pateiktais atsakymais, pareiškėjas neabejotinai juos gali skųsti Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokia teisė, jam buvo tinkamai išaiškinta, kuria, kaip matyti, D. M. aktyviai naudojasi, todėl teismas šiuo klausimu iš esmės nepasisako ir pastebi, jog vien tai, kad Institucijų priimami sprendimai yra nepalankūs pareiškėjui, nesudaro pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismo vertinimu, D. M. skundo motyvai, kurie paremti tik jo vidiniu įsitikinimu, jog nagrinėjamu atveju vis tik buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuriuo, be kita ko, jam ir vaikams buvo padaryta neturtinė žala, t. y. patyrė stresą, išgąstį ir nerimą, kad gali būti partrenkti automobilio, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvaus turinio, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet pareiškėjo prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Šios aplinkybės pagal bylos medžiagą neleidžia daryti išvadų, kad šioje situacijoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, požymių. Įrodinėjimo galimybės byloje yra išnaudotos.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 28 d. priimti nutarimai dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir nepripažinti nukentėjusiuoju yra teisėti ir pagrįsti. Nėra teisinio pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. M. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį, ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. G. 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą nepripažinti nukentėjusiuoju palikti nepakeistus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Donatas Dauginis