Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau?ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. buvo surašytas už tai, kad ji, atstovaudama ieškovą E. Z. Kauno apylinkės teisme uždarame teismo posėdyje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-632-451/2013 dėl santuokos, dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalinimo, raštu atskleidė asmens duomenis apie V. Z. iškeltą bylą ir jos pobūdį. Advokatė R. G. 2013 m. gruodžio 2 d. išsiuntė prašymą, kuriame Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M., nesusijusiai su nagrinėjama civiline byla Nr. 2-632-451/2013, pateikė šią informaciją: ,,Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civiline byla Nr. 2-632-451/2013 pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei tarp E. Z. ir V. Z..“ <...>. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau?ADTAĮ) 2 straipsnio 1 dalimi laikytina, kad advokatė prašyme atskleidė departamento direktorei E. M. V. Z. asmens duomenis: vardą, pavardę, ir tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl jos santuokos nutraukimo, esant jos kaltei; taip pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 dalį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. G. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydama atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Prašyme nurodoma, kad, jos nuomone, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ji nubausta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o tai lėmė neteisėto nutarimo priėmimą. ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad asmens duomenų teikimas – tai asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse). Šioje byloje iškilęs ginčas dėl to, kad pareiškėja savo raštu Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei suteikė duomenis apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą tarp E. Z. ir V. Z. ir nurodė bylos kategoriją (santuokos nutraukimas esant kito sutuoktinio kaltei). Akivaizdu, kad negalima atskleisti to, kas ir taip bet kokiam trečiajam asmeniui gali būti žinoma ir prieinama. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei buvo pateikti tik tie duomenys, kurie yra ir gali būti viešai prieinami visiems asmenims (bylos šalys ir bylos kategorija). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti duomenys iš viešos LITEKO sistemos apie viešai skelbiamus posėdžių tvarkaraščius, iš tvarkaraščio, kuris viešai skelbiamas Kauno apylinkės teismo fojė bei ant posėdžių salės durų. Taigi patraukimas administracinės atsakomybėn šiuo pagrindu reikštų, kad LITEKO sistemoje visuomenei galima viešai skelbti informacija apie nagrinėjamas bylas ir jų šalis, tačiau viešai skelbimų ir visuomenei prieinamų duomenų pateikimas konkrečiam asmeniui jau laikytinas asmens duomenų atskleidimu. Akivaizdu, kad toks teisės normos aiškinimas būtų nelogiškas ir aiškiai neteisingas. Dėl to apeliacinio teismo argumentas, kad ,,tuo buvo pateikti pertekliniai duomenys apie asmenį be jo sutikimo – buvo atskleista, kad nagrinėjama civiline byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kurioje ji yra atsakovė“, yra aiškiai nepagrįstas, nes Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė bet kada šiuos duomenis galėjo sužinoti, nes jie buvo vieši.

2013 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo E. Z. ir atsakovo V. Z. teismo protokoline nutartimi kaip liudytojas buvo kviestas Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Utenos apskrities skyriaus vedėjas N. Č., kuris į posėdį 2013 m. lapkričio 27 d. neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad šio liudytojo parodymai yra reikšmingi byloje, 2013 m. gruodžio 2 d. ji ir išsiuntė prašymą Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei dėl N. Č. dalyvavimo užtikrinimo 2014 m. vasario 11 d. teismo posėdyje. Jos manymu, prašymas užtikrinti liudytojo dalyvavimą teisme negali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu, rinkimu, naudojimu ar skleidimu ir neatitinka ADTAĮ 5 straipsnio reglamentavimo. Taigi minėtas prašymas yra teisėta ir pagrįsta priemonė prašyti užtikrinti teismo nuspręsto apklausti liudytojo dalyvavimą teisme, t. y. toks veiksmas, kuris buvo reikalingas atstovaujant ieškovą teisme ir rūpinantis proceso operatyvumu. AĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, gali savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Dėl to akivaizdu, kad ji, kaip ieškovo atstovė, įgyvendino tas teises, kurios nėra uždraustos įstatymais.

Nesutinkama ir su pareiškėjos teiginiu, kad prašyme nurodyta informacija – byla dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, yra bylos kategorija, bet ne asmens duomenys, kurių negalima viešai skelbti. Pažymėtina, kad nurodant bylos kategoriją su duomenimis, jog V. Z. yra atsakovė, arba pateikiant informaciją, kad byla yra dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, būtų atskleisti V. Z. asmens duomenys ir informacija apie jos privatų gyvenimą.

Taip pat nesutinkama su pareiškėjos pozicija ir dėl to, kad prašymas yra tik teisėta ir pagrįsta priemonė prašyti užtikrinti teismo nuspręsto apklausti liudytojo dalyvavimą teisme, t. y. toks veiksmas, kuris buvo reikalingas atstovaujant ieškovui teisme ir rūpinantis proceso operatyvumu, ir remiamasi toliau AĮ 44 straipsniu. Šis straipsnis reglamentuoja advokatų teisę gauti informaciją ir dokumentus, reikalingus teisinių paslaugų teikimui. Nagrinėjamoje byloje advokatė prašymu prašė užtikrinti liudytojo dalyvavimą civilinėje byloje, todėl šiuo atveju AĮ 44 straipsnis negalėjo būti taikomas. Advokatės prašymas Regioninės plėtros departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrinti liudytojo atvykimą nėra privalomas jam vykdyti, o užtikrinti liudytojo atvykimą gali tik teismas, todėl pareiškėja turėjo prašyti teismo imtis tam priemonių, pvz., skirti liudytojui, neatvykusiam į teismo posėdį, baudą, kaip tai numato CPK 191 straipsnio 1 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. prašymas netenkintinas.

ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Asmens duomenų sąvoka pateikta ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalį duomenų tvarkymu laikomas bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų teikimas tai yra asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse).

ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai numato atvejus, kai duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu įgyvendinami oficialus įgaliojimai, įstatymais ar kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, būdama ieškovo E. Z. atstovė civilinėje byloje, 2013 m. gruodžio 6 d. išsiuntė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M. 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą, kuriame pateikė šią informaciją: ,,Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-632-451/2013 pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tarp E. Z. ir V. Z.“.

Pareiškėja ginčija Kauno apygardos teismo nutarimą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą, teigdama, kad, surašydama prašymą kaip ieškovo atstovė siekė įgyvendinti teises, numatytas įstatymuose (CPK 7 straipsnio 2 punkte ir AĮ 44 straipsnyje), todėl mano, kad ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos trečiajam asmeniui (departamento direktorei) suteikta informacija, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, yra V. Z. asmens duomenų ir informacijos apie asmens privatų gyvenimą (vardo, pavardės, jos sutuoktinio vardo, pavardės, situacijos šeimoje (informacija, kad teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo), V. Z. apibūdinančios informacijos (informacijos, kad santuoka nutraukiama dėl jos kaltės) asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitaip padarant juos prieinamus. Pareiškėjos teiginiai, kad, rašydama prašymą departamento direktorei, vadovavosi CPK 7 straipsnio 2 dalimi bei AĮ 44 straipsniu ir rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu, nėra pagrįsti.

ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei asmens duomenys teikiami šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktuose nustatytais atvejais, duomenų valdytojas privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Tai reiškia, kad R. G. galėjo nurodyti V. Z. asmens duomenis trečiajam asmeniui tik turėdama pastarosios sutikimą, o tokio sutikimo nebuvo gauta.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. G. neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o jos administracinės atsakomybės dėl ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo klausimas išspręstas nepažeidžiant ATPK nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.