Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-470/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-23
Bylos Nr.
1A-470/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
S. D.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-470/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų: Albino Bielskio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Jurgai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergijui Stulginskiui,gynėjams Zenonui Jonui Januškai, Kęstučiui Stankevičiui,nuteistajam S. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2006 m. vasario 6 d. laikas.

Iš S. D. priteista nukentėjusiajai R. B. 3534 Lt turtinei, 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1200 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 27 d., apie 20 val., S. D. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, S. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai R. B., S. D. nuvirtus nuo kėdės, sudavė ranka du sykius jam į veidą, S. D. kumščiu sudavė R. B. tris smūgius į galvą ir tris-keturis smūgius į kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio paakio muštinę žaizdą, kairio skruosto odos nubrozdinimą, poodines veido ir dešinės galvos skliauto pusės kraujosruvas, dešinio ausies kaušelio odos įtrūkimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje didžiojo pusrutulio pusėje bei galvos smegenų sumušimą, kaklo ir krūtinės ląstos dešinės pusės-raktikaulio, I–II šonkaulių srities poodines bei raumenų kraujosruvas, poodines kraujosruvas ant dešinės kirkšnies, poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinės dalies ir alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimus abiejų plaštakų ir kairės rankos V piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio R. B. mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir jo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliantas pripažįsta sudavęs nukentėjusiajam tik 6-7 smūgius. Byloje nenustatyta, kas sudavė likusius, skundžiamame nuosprendyje nurodytus smūgius. Taip pat, nuosprendyje yra nurodytas neteisingas laikas, kada jis savo namuose apsikumščiavo su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusiosios D. K. parodymai yra neteisingi, nes juose nurodytas nukentėjusiojo sugrįžimo namo laikas paneigtas telefoninių skambučių išklotinėmis bei liudytojų V. P. ir V. P. parodymais . Byloje nenustatyta kur buvo nukentėjusysis nuo 19 val. 30 min. iki 22 val., t. y. nuo išėjimo iš apelianto namų iki jo sugrįžimo į savo namus. Todėl apeliantas tvirtina, kad nepaneigta aplinkybė, jog paminėtu laiku nukentėjusįjį sumušė kiti asmenys. Be to, tai patvirtina sužalojimai, rasti nukentėjusiojo kirkšnyje. Teismas nekreipė dėmesio į liudytojos D. K. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis jai sakė, jog buvo išvažiavęs į kaimą. Taip pat, ši liudytoja matė sužalojimus ant nukentėjusiojo kaktos, tačiau šie sužalojimai neužfiksuoti teismo medicinos specialistų išvadose ir ekspertizėje.

Liudytojo R. K. parodymai paneigti liudytojo L. P. parodymais bei telefoninių skambučių išklotinėmis.

Apeliantas ginčija teismo medicinos specialistų išvadas Nr. G 223/06 (03) ir Nr. M 194/06 (03) dėl jose nenustatytų visų sužalojimų bei nurodytų skirtingų įvykio aplinkybių. Šie specialistai išvadas pateikė net nesusipažinę su bylos medžiaga. Be to, visų byloje atliktų teismo medicinos tyrimų (anksčiau paminėtos, pakartotinė ekspertizė Nr. EKM 24 (126)/07 (01) bei konsultacinė Nr. A-KI-45-61) išvados yra skirtingos.

Teisme byla išnagrinėta neobjektyviai, nes teismo medicinos specialistai apklausti skirtinguose posėdžiuose, dėl ko specialistai negalėjo oponuoti vienas kitam dėl kiekvieno iš jų pateiktų išvadų. Kartu apeliantas mano, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai (įvykio vietos apžiūra ir eksperimentas) atlikti netinkamai. Nors jis pertvarkė savo namus (išardė krosnį), tačiau tai padaryti jam nebuvo uždrausta per visą ilgai trukusį ikiteisminį tyrimą. Be to, eksperimentą galima atlikti atkuriant situaciją pagal įvykio vietos fotonuotraukas. Todėl apeliantas mano, kad byloje turi būti atliktas įrodymų tyrimas ir dar kartą apklausti visi išvadas pateikę teismo medicinos specialistai, nukentėjusioji D. K. ir liudytojai R. K. , K. P. , V. P. bei L. K..

Nukentėjusioji R. B. atsikirtimu į nuteistojo S. D. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti apygardos teismo nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino liudytojos D. K. parodymus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta prielaida, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti kiti asmenys, yra pasirikta jo gynybos taktika, nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Liudytojas R. K. nebuvo konflikto vietoje ir apie nusikaltimo padarymo aplinkybes nieko negali parodyti.

Teismo medicinos ekspertizės bei specialisto išvados yra teisingos, jas patvirtino teismo posėdyje apklausti J. Rybalko ir D. Vitkus. Be to ir pats nuteistasis neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nuteistojo parodymai apie šių smūgių stiprumą ar nestiprumą paneigti teismo medicinos specialisto išvada bei nuteistojo rankose nustatytais sužalojimais. Konflikto metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis ir negalėjo apskaičiuoti savo smūgių sudavimo jėgos.

Specialistas A.A. Garmus netyrė nukentėjusiojo lavono, savo rekomendacines išvadas pateikė tik remdamasis medicininiais dokumentais. Jis nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą, todėl, nukentėjusiosios nuomone, nėra pagrindo vadovautis šio specialisto išvada.

Teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų ne viename teismo posėdyje apklausdamas teismo medicinos specialistus, nes kiekvienas iš jų davė savo išvadas, kurias teismas, priimdamas nuosprendį, vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusiosios nuomone, nėra jokio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis S. D. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir specialisto išvadas bei padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad S. D. kaltė dėl tyčinio R. B. nužudymo yra neginčijamai įrodyta.

Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies seka, kad S. D. inkriminuotas 3 smūgių kumščiu sudavimas į galvą ir 3-4 smūgių sudavimas į kitas kūno vietas (viso – 6-7 smūgiai).

Specialisto D. Vitkaus išvadoje (t. 1, b. l. 28-36) konstatuota, kad galvos sužalojimai paaiškinami mažiausiai trimis smūgiais. Kiti sužalojimai (kaklo ir krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinio kirkšnio, dešinės rankos žasto alkūnės sąnario poodinės kraujosruvos) paaiškinami trimis ar keturiais smūgiais.

Nuteistasis S. D. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 146-147) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 36) patvirtino, kad nukentėjusiajam kumščiu sudavė 3-4 kartus į kairį šoną ir 3-4 kartus į pakaušį, ausį. Taigi, ant nukentėjusiojo kūno rastų sužalojimų skaičius ir trauminių poveikių skaičius neprieštarauja vienas kitam. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai ir specialisto išvados dėl smurto intensyvumo pilnai sutampa su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Specialistai pirmosios instancijos teisme paaiškino, dėl kokių priežasčių specialisto R.P. P. išvadoje neužfiksuotas sužalojimas kirkšnies srityje. Šie paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad R. B. apžiūra buvo daroma jam esant komos būsenoje, yra pakankamai įtikinami. Iš šio specialisto ir specialisto D. Vitkaus išvadų seka, kad jiems pakako duomenų atsakyti į tyrėjos pateiktus klausimus. Priešingu atveju (tai numatyta BPK 86 str.), specialistai būtų atsisakę pateikti išvadą arba reikalavę susipažinti su bylos medžiaga, susijusią su ekspertizės dalyku, ar prašę pateikti papildomą medžiagą.

Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojų D. K. , K. P. , R. K. parodymams dėl R. B. išėjimo iš namų, konflikto, telefoninių kontaktų, grįžimo į namus, pakartotinio išėjimo iš jų ir pakartotinio grįžimo į namus laiko.

Galima sutikti su apelianto teiginiais, kad paminėtų įvykių laikas iš tiesų byloje nėra tiksliai nustatytas. Tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant S. D. kaltės ir atsakomybės klausimus.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis pats pirmosios instancijos teisme parodė, jog smūgius R. B. sudavė apie 20 valandą. Neatmetama, kad tai galėjo būti ir iki 20 valandos, t.y. apie 19 val. 47 min. (prieš skambinimą R. P. ar po to). Todėl nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas nusikaltimo padarymo laikas (apie 20 val.) neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir pačio nuteistojo parodymams (t. 3, b. l. 36).

Nuteistojo apeliaciniame skunde analizuojami liudytojos D. K. parodymai ir daroma išvada, kad juose yra prieštaravimų. Kolegijos nuomone, išskyrus tam tikrus netikslumus ar sąžiningus suklydimus, jokių esminių prieštaravimų šiuose parodymuose nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Iš šios liudytojos parodymų seka, kad nuteistasis su R. B. susitiko ir pradėjo girtauti apie 15-16 val., o konfliktas įvyko apie 20 val. Be to, ši liudytoja parodė, kad S. D. skambino daugiau nei prieš valandą iki jo grįžimo namo (nustatyta, kad iš R. B. mobilaus ryšio telefono į S. D. telefoną buvo skambinta 18 val. 57 min., o iš S. D. į R. P. telefoną – 19 val. 47 min.). Iš to seka, kad R. B. iš S. D. namų išėjo ir į savo namus grįžo apie 20-21 val. Todėl kolegija savo išvadą, kad D. K., nurodydama, jog nukentėjusysis į namus grįžo apie 22 val., sąžiningai klysta.

Byloje nustatyta, jog pirmą kartą į namus R. B. grįžo sužalotas, kruvinas. Iš liudytojos D. K. parodymų taip pat matyti, kad kraujas nukentėjusiojo galvos srityje dar buvo nesukrešėjęs. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 6-10) seka, kad ant kolektyvinių sodų teritorijoje esančio kelio, netoli S. D. gyvenamojo namo, rastos kraujo dėmes ir sniege išgulėtos vietos. Šiame itin neprofesionaliai surašytame protokole yra įrašas, kad ,,daugiau nusikalstamų pėdsakų rasti nepavyko“. Iš to galima daryti išvadą, kad grumtynių ar kitokių įvykio tyrimui reikšmingų pėdsakų (pvz., kelių asmenų batų pėdsakų sniege išgulėtose vietose) nerasta.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 11-21) užfiksuota, kad sutepimai, primenantys kraują, rasti ant S. D. gyvenamojo namo išorės (sienų, durų, durų rankenos) ir namo viduje. Visi šie duomenys, o taip pat specialistų išvados (t. 1, b. l. 23, 40-47) rodo, kad R. B. buvo sužalotas S. D. name, po to griuvinėdamas ėjo tiesiai į savo namus. Paminėti duomenys, o taip pat nesukrešėjusio kraujo buvimas ant nukentėjusiojo galvos, leidžia daryti išvadą, kad R. B. buvo sužalotas nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Tai neprieštarauja teismo medicinos specialisto paaiškinimams, kad kraujavimas per valandą laiko turėtų sustoti, o dėl alkoholio vartojimo šis laikas gali prasitęsti arba vėl atsinaujinti, valant sužalotą vietą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmą kartą nukentėjusysis į namus grįžo apsiavęs kruvinomis S. D. šlepetėmis, o antrą kartą – su savo apavu, pagrįstai konstatavo, jog abu kartus R. B. buvo nuteistojo namuose.

Byloje nėra jokių duomenų, kad po antro išėjimo pas S. D. nukentėjusysis būtų buvęs dar labiau sužalotas. Priešingai, iš liudytojos D. K. parodymų seka, kad naujų sužalojimų 2006 m. sausio 28 d., ryte, ant nukentėjusiojo kūno nepastebėjo.

Kolegija daro išvadą, jog byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad apie 20 val. išėjusį iš S. D. namų nukentėjusįjį dar galėjo sužaloti kiti asmenys. Kolegijos nuomone, tuo pačiu negalima sureikšminti sužaloto ir girto nukentėjusiojo pasakojimo D. K. , kad jį suspardė nuteistasis ir dar du asmenys. Tai prieštarauja pačio nuteistojo parodymams ir teismo specialistų išvadoms dėl sužalojimų ir trauminių poveikių skaičiaus.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios nurodytos jau paminėtuose liudytojos D. K. išvestiniuose parodymuose, nuteistojo teisinės padėties nepalengvintų.

Apeliantas taip pat nepagrįstai sureikšmina nukentėjusiajam konstatuotą sužalojimą kirkšnies srityje. Byloje nustatyta, kad paminėtas sužalojimas neturėjo jokios įtakos mirčiai. Be to, akivaizdu, kad paminėtas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek spiriant, tiek smogiant ranka. Todėl teigti, kad šį sužalojimą padarė kiti asmenys ar asmuo (galimai R. K. ) nėra jokio pagrindo. Apeliantas nenurodo kokie patikimi duomenys leidžia teigti, kad R. K. yra prisidėjęs prie R. B. nužudymo. Byloje nustatyta, kad R. B., eidamas pas nuteistąjį, savo mobilaus ryšio telefoną buvo palikęs namuose. Todėl neaišku kokią įrodomąją vertę gali turėti R. K. ir kitų asmenų telefoniniai kontaktai 2006 m. sausio 27 d., vakare, ar naktį iš 2006 m. sausio 27 d. į sausio 28 d..

Iš telefoninių pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 122) matyti, kad 2006 m. sausio 27-28 d. į R. K. telefoną ir iš jo nebuvo skambinta asmenų arba asmenims, susijusiems su šia byla. Tai, beje, pažymėta ir tyrėjo tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 115).

Apeliantas iškraipo D. K. parodymus. Pastaroji niekada netvirtino, kad R. B. į kaimą buvo išvažiavęs su R. K. . Priešingai, ji nurodė, jog iš nukentėjusiojo kalbų supratusi, jog į kažkokį kaimą jį vežėsi S. D. (t. 1, b. l. 82).

Pats S. D. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155-156) nurodė, kad su nukentėjusiuoju į (duomenys neskelbtini) kaimą ruošėsi važiuoti kitą dieną. Taigi, akivaizdu, kad R. B. , dėl girtumo ir sužalojimų supainiojo laiką arba jį ne taip suprato D. K..

Prieštaringame apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokią reikšmę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymui turi R. K. buvimo prie parduotuvės laikas (18 ar 20 val.). Todėl nėra būtinumo vertinti ar šiuo atveju suklydo R. K., ar K. P., kuris praėjus daugiau nei trims metams po įvykio prisiminė, kad R. K. prie parduotuvės matė apie 20 valandą (ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės R. P. iš viso nenurodė).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino specialistų išvadas ir jų paaiškinimus teisme. Su nuosprendyje išdėstytų paminėtų įrodymų vertinimu kolegija sutinka, todėl plačiau jų neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad pats nuteistasis nebuvo nuoseklus, nurodydamas nukentėjusiojo sužalojimo ar susižalojimo mechanizmą. Štai iš liudytojos D. K. parodymų (t. 3, b. l. 38) seka, kad S. D. jai sekančią dieną, po įvykio pasakojo, jog nukentėjusysis susižalojo griūdamas ir atsitrenkdamas į stalo kampą.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147) S. D. nurodė, kad nematė kur ir kaip nukentėjusysis susižalojo galvą. Iš kraujo ant veido suprato, kad jis galėjo užsigauti į krosnį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 149-153) apie šią svarbią aplinkybę jis net neužsiminė. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo pabaigoje (t. 2, b. l. 77). Be to, šioje apklausoje jis nurodė, kad matė sužalojimą nukentėjusiojo dešinės akies srityje.

Pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 36), susipažinęs su specialistų išvadomis, nuteistasis jau nurodė, kad ,,kraujas bėgo iš dešinės galvos pusės. Veidas daugiau nebuvo sužalotas, akis nebuvo pramušta, nebuvo kairys skruostas sužalotas“.

Taigi, iš šių parodymų matyti, jog S. D. savo gynybinę poziciją dėl galimo nukentėjusiojo susižalojimo griūvant keitė prisiderindamas prie jam palankios specialisto A.A.Garmaus išvados.

Kolegija, vertindama specialistų išvadas ir paaiškinimus, daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai rėmėsi specialistų J. Rybalko ir D. Vitkaus išvadomis bei paaiškinimais ir motyvuotai atmetė specialisto A. A. Garmaus išvadą bei paaiškinimus dėl sužalojimų padarymo mechanizmo bei mirties priežasties.

Pažymėtina, kad specialistas A. A. Garmus nepaneigė, jog nukentėjusiojo mirtį galėjo sukelti bet kurie atskiri sužalojimai (sužalojimų grupės) kairiame skruoste, dešinės akies srityje, dešinės akies srityje. Specialistai, tarp jų ir A.A. Garmus, taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad visų sužalojimų galvos srityje nukentėjusysis griūdamas vienu metu pasidaryti negalėjo. Taigi, netgi konstatavus, kad kurį nors paminėtą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats griūdamas ir atsitrenkdamas į pečių ar atskiras jo dalis (nors ši aplinkybė yra paneigta), tai neturėtų lemiamos reikšmės sprendžiant S. D. kaltės klausimą.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad visi specialistai, nors ir apklausti skirtinguose posėdžiuose, buvo susipažinę su visomis oponentų išvadomis ir dėl jų davė paaiškinimus. Nei vienas iš jų pageidavimo duoti paaiškinimus dalyvaujant kitiems specialistams nepareiškė. Tokio pageidavimo nepareiškė ir nuteistasis bei jo gynėjas. Todėl kolegija nevertina apelianto skundo argumentų apie specialisto A.A. Garmaus procesinių teisių suvaržymą.

Kolegija iš esmės sutinka su apelianto teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neprofesionaliai. Tačiau šiame baudžiamojo proceso etape jo trūkumų ištaisyti nėra galimybės. Byloje nustatyta, kad nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo krosnį nugriovė. Todėl atlikti aiškiai pavėluotą eksperimentą, siekiant BPK 197 str. numatytų tikslų, nurodytomis sąlygomis nebebuvo prasmės. Tai pagrįstai pažymėta eksperimento protokole (t. 2, b. l. 79-82). Eksperimento atlikimas pagal įvykio vietos apžiūros fotonuotraukas yra neįmanomas arba sunkiai įsivaizduojamas.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Albinas BielskisJonas Algimantas Venckus