- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-27
- Bylos Nr.
- eI2-12527-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09055-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Y. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Y. Y. (toliau – Pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. spalio 9 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23S180047 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakyti pakeisti Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki dabar dirba UAB „HQDS“ (toliau-Bendrovė). Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2023 m. spalio 20 d. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo neatitikimą leidimui gyventi gauti, Migracijos departamentas įvardijo aplinkybę, kad „Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu Y. Y. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).“
Teigia, kad Sprendimas yra naikintinas, nes Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą atsisakyti išduoti (pakeisti) Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento Sprendimo pagrindas - Pareiškėjas neatitinka UPTĮ 44 straipsnio 2 dalies numatančios, jog „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota “. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė, nustatęs, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų veiklą, o vairavimo paslaugų teikimas nėra tarptautinių krovinių pervežimas, t. y. nevykdo veiklos atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje ir kad Bendrovės veikla neatitinka teisinio reguliavimo – Kelių transporto kodekso (toliau-Kodeksas) ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau-Reglamentas) reikalavimų, nes Bendrovė neturi reikiamo Bendrijos licencijų kroviniams vežti (toliau-EBKR licencija) kopijų ir transporto priemonių, skirtų kroviniams pervežti.
Teigia, kad Migracijos departamento Sprendime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta, nes pažeidžia teisinį reguliavimą, teisinio saugumo, tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei esamos situacijos kontekste yra nemotyvuotas (pažeidžia išsamumo principą). Nuo Bendrovės, kurioje dirba Pareiškėjas, įsteigimo, jos vykdoma veikla nepakito. Nepakito ir Sprendime nurodytas teisinis reguliavimas. Egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, Migracijos departamentas išdavė Pareiškėjui leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento staiga pakitusi pozicija, kuri Sprendime yra niekaip nepaaiškinama, nėra suderinama su teisiniu reguliavimu ir pažeidžia Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Migracijos departamento pozicija atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad Bendrovė neva neatitinka teisinio reguliavimo, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių neatlaiko kritikos. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir Pareiškėjui pasikreipus išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi. Todėl faktinė situacija visą Bendrovės veiklos laikotarpį yra nepakitusi.
Pažymi, kad Įstatymo reguliavimas buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tiek ir dabar. Kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą. Valstybės institucijos 2017-2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas 2018 m. pasirašydamas 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Pareiškėjui nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir Migracijos departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga Migracijos departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir atsisakyti išduoti Pareiškėjui bei kitiems Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu atimant iš jų pragyvenimo šaltinį.
Nuo to laiko, kai 2018 m. Migracijos departamentas ir Bendrovė sudarė taikos sutartis iki pat 2023 m., Migracijos departamentas darbo Bendrovėje pagrindu išduodavo (pakeisdavo) leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Bendrovės darbuotojams. Esant tokiai situacijai, Migracijos departamentas nemanė, kad Bendrovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o Pareiškėjas neatitinka Įstatymu keliamų reikalavimų išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nors pagal Migracijs departamento Sprendimo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat Bendrovės veiklos pradžios. Tačiau, nepasikeitus aplinkybėms, Migracijos departamento pozicija pasikeitė. Pareiškėjo įsitikinimu Sprendimas sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, taikant teisės aktų reikalavimus ir sprendžiant, ar yra Įstatyme numatyti pagrindai atsisakyti išduoti (pakeisti) Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet dėl per Migracijos departamentą įgyvendinamų verslo grupių interesų, Migracijos departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti savo komercinius interesus. Pareiškėjas neturi nieko bendro su Migracijos departamento įsitraukimu į tam tikrų verslo grupių politinių interesų tenkinimą. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį asmens ir jo šeimos narių orų pragyvenimo lygį. Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos sprendimas, privalo būti motyvuotas ir negali neigiamai paveikti Pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Migracijos departamentas nepateikė priežasčių, kodėl pasikeitė jo pozicija dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nuo to laiko, kai buvo įsteigta Bendrovė arba kai Pareiškėjui buvo išduotas pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks Migracijos departamento elgesys negali būti laikomas suderinamu su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau-VAĮ) įtvirtintais viešojo administravimo principais bei teisinio tikrumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių principais. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktus, todėl naikintinas.
Migracijos departamentas Sprendime atsisakyti išduoti Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje rėmėsi tuo, kad Bendrovė, kurioje Pareiškėjas yra įdarbintas, vykdo vairavimo paslaugų veiklą, kuri nėra laikoma krovininio kelių transporto veikla ir Bendrovė neatitinka teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, nes neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Kodekso numatytus reikalavimus. Migracijos departamentas spręsdamas, ar Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, viršijo savo kompetenciją. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktais nėra pavesta Migracijos departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl Pareiškėjo teisių, neturėjo teisės Sprendimo dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Tokiais veiksmais Migracijos departamentas veikė ultra vires, t. y. viršijęs jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją Sprendime nurodydamas, kad Bendrovės veikla turi laikinojo įdarbinimo požymių. Migracijos departamentas Sprendimą grindė aplinkybėmis, dėl kurių neturi kompetencijos pasisakyti. Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Pareiškėjo skundą su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas Pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).
Migracijos departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervėžimus). Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad Pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nustatė, kad Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai atsisakė Pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
Teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimu prašo panaikinti Sprendimą. Nurodo, kad Bendrovė palaiko Pareiškėjo skundo argumentus. Papildomai nurodo, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį, o Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės 2023 m. birželio 29 d. Migracijos departamentui teikta informacija. Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip Sprendime Migracijos departamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad „Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla)“ ir dėl to nusprendė atsisakyti išduoti (pakeisti) Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdamas iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. Reglamento preambulės 12 punktas numato, kad darbuotojas gali dirbti už vežimo operaciją atsakingam vežėjui. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis numato, jog vairavimo paslaugos yra leidžiamos: „Vairuotojo liudijimą vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licencijos turėtojo prašymu išduoda kiekvienam jo teisėtai įdarbintam vairuotojui arba kiekvienam vairuotojui, kuris nėra nei pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta toje direktyvoje ir kurio paslaugomis tas vežėjas naudojasi.“ EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. EBKR licencijos turėjimas pagal Reglamento 1 straipsnio 5 dalį ne visais atvejais yra privalomas: „Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos licencija ir netaikomi jokie vežimo leidimai“, ką derėtų įvertinti kiekvienu individualiu atveju.
Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, tai patvirtina nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar nepasikeitęs teisinis reguliavimas, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą, todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados. Migracijos departamento nurodomas reikalavimas „viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei“, kuriuo ji remiantis teigia, kad Bendrovė negali verstis veikla ir dėl to atsisakė išduoti (pakeisti) Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nėra naujai atsiradęs. Toks reikalavimas galiojo ir Bendrovės įsteigimo metu bei 2018 m., kai valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovės veikla yra teisėta. Teisinis reguliavimas nepakito, todėl Migracijos departamento Sprendimu metami kaltinamai, viršijant jo kompetencijos ribas, jog Bendrovė neva negali vykdyti deklaruojamos veiklos, ir dėl to Pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi yra neteisėtas, nepagrįstas, paneigia tiek Bendrovės, tiek ir Pareiškėjo teisėtus lūkesčius bei prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Įstatymo nuostatoms, nes atsisakė išduoti (pakeisti) leidimą laikiną gyventi, nesant Įstatyme numatytiems pagrindams, taip pat Reglamento ir Kodekso nuostatoms.
Bendrovė siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla teikiamos vairavimo paslaugos yra teisėta, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, konsultavosi su Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktoriumi, kurie patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Kadangi didžioji dauguma IPUKIS darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo IPUKIS pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į Bendrovę įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir (ar) pratęsimo, nes IPUKIS darbuotojai pereidami dirbti į Bendrovę turėjo naujai kreiptis į Migracijos departamentą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Todėl IPUKIS 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už Migracijos departamento veiklą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti IPUKIS tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš IPUKIS į Bendrovę galimybės.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
2023 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjo Prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme nurodė darbovietės pavadinimą UAB „HQDS“, kurioje dirbo nuo 2019 m. vasario 1 d., pareigos Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (duomenys neskelbtini).
2023 m. rugpjūčio 2 d. Tarpininkavimo raštass dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, kuriame Bendrovė nurodė, kad Pareiškėjas ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo (jos) profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, Bendrovė įsipareigoja įdarbinti Pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (duomenys neskelbtini).
2023 m. sausio mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas 2023 m. sausio 22 d. – 2023 m. sausio 31 d. dirbo 65,76 valandas.
2023 m. vasario mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 28 d. dirbo 192,36 valandos.
2023 m. kovo mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. kovo 8 d. dirbo 65,54 valandos, 2023 m. kovo 9 d. – 2023 m. kovo 11 d. dirbo 18,60 valandos.
2023 m. balandžio mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas 2023 m. balandžio 14 d. – 2023 m. balandžio 24 d. dirbo 72,09 valandos, 2023 m. balandžio 25 d. – 2023 m. balandžio 30 d. dirbo 39,98 valandos.
2023 m. gegužės mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas 2023 m. gegužės 1 d. – 2023 m. gegužės 31 d. dirbo 194,25 valandos.
2023 m. sausio – gegužės mėnesių Bendrovės Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose užfiksotas Pareiškėjo kiekvieną mėnesį dirbtas laikas.
2018 m. rugsėjo 1 d. Vairavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 7/1, sudaryta tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini).
2018 m. rugsėjo 1 d. Vairavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 3/1, sudaryta tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini).
2018 m. rugsėjo 2 d. Vairavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 4/1, sudaryta tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini).
2022 m. gruodžio 15 d. Vairavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 12, sudaryta tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini).
2023 m. sausio 10 d. Vairavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 13, sudaryta tarp Bendrovės ir (duomenys neskelbtini).
2023 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau-LTSA) duomenys, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė turi 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (duomenys neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
2023 m. spalio 9 d. Sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes Pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Nurodyta, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti Pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauką profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl Pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Vertinant Pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. kovo 1 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 28 d. Lietuvoje gyvena su leidimais laikinai gyventi, paskutinis leidimas laikinai gyventi galioja iki 2023 m. spalio 20 d. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki dabar dirba Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad Pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230802-142340 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti Pareiškėją yra krovininis kelių transportas. Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (duomenys neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 1 EBKR licencijos kopija. Bendrovei nuosavybės ar nuomos teise priklauso 11 trnasporto priemonių, iš kurių tik 2 yra krovininės transporto priemonės (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Migracijos departamentas Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. išsiuntė raštą Nr. 10K-4077, kuriuo Bendrovė buvo informuota apie Transporto kodekse nustatytas sąlygas vežėjams, kurie užsiima tarptautinių krovinių pervežimu, šios veiklos licencijavimą, bei licencijos kopijų gavimą ir suteiktas laikotarpis iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Bendrovė iki šiol naujų EBKR licencijos kopijų neišsiėmė. Migracijos departamento duomenimis 2023 m. spalio 4 d. Bendrovėje dirbo 377 darbuotojai. Viešai skelbiami Registrų centro duomenys apie tai, kad Bendrovės veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas, patys savaime nepatvirtina, kad Bendrovė realiai šią veiklą vykdo. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei buvo suteiktas protingas ir pakankamas terminas išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Bendrovė šia galimybe nepasinaudojo ir iki šiol pakankamo EBKR licencijos kopijų skaičiaus, kuris atitiktų Bendrovėje įdarbintų darbuotojų skaičių, neįsigijo. Tokiu būdu Bendrovė šiuo metu yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų transporto priemonių ir yra įsigijusi EBKR licencijos kopijų, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus. Bendrovė ir toliau teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Neatitikdama teisinio reglamentavimo profesinei krovininio kelių transporto veiklai vykdyti, Bendrovė negali būti laikoma realiai vykdanti jos oficialiai deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas). Kaip krovininio kelių transporto veiklą pagrindžiančius dokumentus Bendrovė Migracijos departamentui pateikė su įvairiomis įmonėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vokietijos įmone (duomenys neskelbtini)) sudarytas vairavimo paslaugų sutartis, šių sutarčių priedus bei pažymas apie suteiktų vairavimo paslaugų skaičių. Visos pateiktos sutartys yra analogiškos, sudarytos ne dėl krovinių vežimo, o dėl vairavimo paslaugų teikimo. Iš sutarčių ir jų priedų turinio akivaizdu, kad Bendrovė, kaip sutarties vykdytojas, įsipareigoja tik suteikti vairavimo paslaugą, neatsako už žalą transporto priemonei ar kroviniui, neatsako už prastovą dėl vairuotojo sveikatos būklės, krovinio turinį. Transporto priemonės, kuriomis vežami kroviniai priklauso paslaugos užsakovams, užsakovai privalo pasirūpinti, tuo, kad transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos. Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja turėti ir EBKR licenciją bei šios licencijos kopijas (t. y. dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti krovininio kelių transporto ekonominę veiklą). Paslaugos užsakovai taip pat įsipareigoja suderinti su savo draudimo kompanija dėl patirtos žalos regreso netaikymo vykdytojui (civilinės atsakomybės draudimas, vežėjų civilinės atsakomybės CMR draudimas, savanoriškas (kasko) draudimas). Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina, kad Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį, Bendrovėje įdarbintas darbuotojas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka paslaugos užsakovui, o Bendrovė vairavimo paslaugos užsakovus tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Tai, kad pagrindinė Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas, patvirtina ir pačios Bendrovės Registrų centrui kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu už 2022 m. pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame tai yra nurodyta. Tai, jog Bendrovės veikla yra vairavimo paslaugų teikimas Migracijos departamentui bendrovė taip pat patvirtino 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu, nurodžiusi, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas), tokiu būdu Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas). Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Įstatymo 26 straipsnyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos. Įstatymo 26 straipsnio 3² dalis, nustatanti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).
Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog Pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 26 straipsnyje ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad Pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 26 straipsnyje ar 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į Įstatymo 26 straipsnio, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį, todėl šis Sprendimo priėmimo pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Migracijos departamentas neįvardijo, kokios sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 26 straipsnyje, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neatitiko Pareiškėjas.
Teismas pažymi, kad bylos duomenys (Buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių, Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Vairavimo paslaugų teikimo sutartys) patvirtina, kad Pareiškėjas ir kiti Bendrovės darbuotojai dirbo Bendrovėje, teikė vairavimo paslaugas.
Pažymėtina, kad teisme nagrinėjama atskira byla Nr. eI2-11752-331/2023, pagal Bendrovės skundą Migracijos departamentui dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakymo Nr. 10K-10093, kuriuo netenkintas Bendrovės prašymas panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10K-4077 arba pratęsti terminą licencijų kopijoms gauti.
Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino turimą informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas.
Pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis) (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Patirtoms išlaidoms pagrįsti Pareiškėjas pateikė 2023 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta mokėtina suma 500,00 Eur, su PVM 605,00 Eur (skundo rengimas, paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas), AB Šiaulių bankas 2023 m. lapkričio 24 d. Mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“ už Pareiškėją sumokėjo 605,00 Eur, AB Šiaulių bankas 2023 m. spalio 23 d. Mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“ už Pareiškėją sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660). Bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 628,00 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs Pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas Pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad teisme nagrinėjamos iš viso 29 analogiškos bylos, kuriose pareiškėjams ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“ atstovauja vienas advokatas K. G., vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad Pareiškėjo prašoma priteisti suma (628,00 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. Y. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180047, kuriuo atsisakyti pakeisti Y. Y. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti Y. Y. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.